Bankrutuojančios Įmonės Turto Išpardavimas: Kreditorių Ginčai ir "Montuotojo" Akcijų Įsigijimas

Straipsnyje nagrinėjama bankrutuojančios įmonės BUAB „Bordolina“ turto išpardavimo situacija, kreditorių ginčai dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir su tuo susiję teisiniai aspektai. Taip pat aptariamas "Montuotojo" akcijų įsigijimas privataus kapitalo fondo "INVL Baltic Sea Growth Fund" bei įmonės valdymo pokyčiai.

Ginčo Esmė BUAB „Bordolina“ Bankroto Byloje

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti BUAB „Bordolina“ 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2. Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1 nutarta patvirtinti kreditorės UAB „Istpro“ pasiūlymą parduoti BUAB „Bordolina“ ginčytiną 1 302 376,41 Eur reikalavimo teisę į debitorę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ didžiausią kainą, t. y. 80 000 Eur, pasiūliusiam pirkėjui UAB „Belonesa“, o šiam atsisakius įsigyti reikalavimo teisę, ją parduoti UAB „NT paslaugos“ už pasiūlytą 22 000 Eur kainą. Nutarimu Nr. 2 atsisakyta patvirtinti papildomą atlygį nemokumo administratorei už bankroto proceso metu faktiškai gautas lėšas už reikalavimo teisės į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pardavimą arba nurodytos skolos išieškojimą.

Pareiškėjos teigimu, reikalavimo teisė į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nutarta parduoti už nepagrįstai žemą kainą. Bendra BUAB „Bordolina“ patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 1 721 158,85 Eur. Šiuo metu vienintelis turtas, kurį tikimasi parduoti, yra būtent reikalavimo teisė, jokio kito likviduotino turto bankrutavusi įmonė neturi. Administratorei įvykdžius skundžiamą nutarimą Nr. 1 bei pardavus reikalavimo teisę į debitorės skolą, viso bankroto proceso metu gautų lėšų pakaktų tik antros eilės kreditorių pirmojo etapo reikalavimų patenkinimui iš dalies. Pažymėjo, jog nemokumo administratorė turi teisę į teisingą atlygį, tačiau patvirtintoje bendroje ir papildomoje BUAB „Bordolina“ administravimo išlaidų sąmatoje nėra numatyta priemoka administratorei už reikalavimo teisės į BUAB „Bordolina“ debitorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą pardavimą arba šios skolos išieškojimą.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1486-866/2020 dėl 1 721 158,85 Eur skolos priteisimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra išnagrinėta, byloje nėra priimtas procesinis teismo sprendimas. BUAB „Bordolina“ 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas parduoti ginčytiną reikalavimo teisę varžytynėse, nustatant pirmų varžytynių kainą skolos nominalą, nepardavus antrose varžytynėse - rinkti potencialių pirkėjų pasiūlymus ir juos pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui.

Administratorės 2020 m. balandžio 15 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad reikalavimo teisės parduoti varžytynėse nepavyko, nes neatsirado pirkėjų. Nepardavus reikalavimo teisės dvejose varžytynėse, reikalavimo teisė buvo parduodama be varžytynių, skelbiant apie pardavimą spaudoje ir internete bei renkant potencialių pirkėjų pasiūlymus.

Teismas pažymėjo, kad buvo gauti dviejų potencialių pirkėjų pasiūlymai - UAB „Kondicionierius“ pasiūlymas (5 000 Eur) ir A. B. (20 500 Eur). 2020 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime buvo pateiktas administratorės siūlymas parduoti reikalavimo teisę didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui A. B. už 20 500 Eur. Kreditorių susirinkime nutarta netvirtinti šio pasiūlymo, kadangi po kreditorių susirinkimo inicijavimo, nemokumo administratorė gavo dar dviejų potencialių pirkėjų - UAB „Belonesa“ (80 000 Eur) ir UAB „NT paslaugos“ (22 000 Eur) pasiūlymus dėl reikalavimo teisės pirkimo, kuriuose nurodyta aukštesnė nei pirkėjų UAB „Kondicionierius“ ar A. B. siūloma kaina.

Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė, ginčydama 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1, nepateikė duomenų, kad buvo nukrypta nuo 2019 m. spalio 30 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo parduoti ginčytiną reikalavimo teisę varžytynėse, o nepardavus varžytynėse, rinkti potencialių pirkėjų pasiūlymus ir juos pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui, tvarkos ar buvo kitų pirkėjų, kurie būtų pasiūlę didesnę kainą. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad buvo kitų pirkėjų bei potencialių pirkėjų pasiūlyta kaina neatitinka realumo ir objektyvumo kriterijų, nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą.

Teismas pažymėjo, jog civilinio proceso tvarka ginčijama reikalavimo teisė yra pardavinėjama nuo 2019 m. spalio mėn. Už šios teisės pardavimo vykdymą buvo tiesiogiai atsakinga administratorė, todėl ji turėjo imtis priemonių vykdyti BUAB „Bordolina“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir ieškoti potencialių pirkėjų, kurie galėtų pasiūlyti kuo didesnę kainą.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju atlygis BUAB „Bordolina“ nemokumo administratorei UAB „AUDATA“ yra nustatytas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau - ĮBĮ), todėl nėra pagrindo taikyti prašomas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 73, 75, 77 straipsnių nuostatas ir nustatyti kintamą atlygį.

Atskirojo Skundo ir Atsiliepimų Į Jį Argumentai

Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti BUAB „Bordolina“ 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1, ir klausimą išspręsti iš esmės - nurodytą skundo dalį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1 yra 2019 m. spalio 30 d. susirinkime patvirtintos reikalavimo teisės pardavimo tvarkos tąsa.
• 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1 apribojama antros eilės kreditorių teisė į didesnį reikalavimų patenkinimą, o tai prieštarauja bankroto proceso tikslams.
• Vienintelis turtas, kurį tikimasi gauti bankroto proceso metu, yra parduodama reikalavimo teisė, jokio kito turto BUAB „Bordolina“ neturi.
• Priėmus skundžiamą nutarimą, o pirmosios instancijos teismui atsisakius tokį nutarimą panaikinti, susidaro situacija, kuomet piktnaudžiaujant didžiausio trečios eilės kreditoriaus teisėmis yra patvirtinimas antros eilės kreditorių interesams prieštaraujantis nutarimas.
• Kreditorius UAB „Istpro“ eilinį kartą piktnaudžiauja kreditorių susirinkimo institutu, pažeidžia kitų kreditorių interesus, bankroto procedūros vykdomos išimtinai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ palankia linkme, sudarant galimybes reikalavimo teisės pardavimo kainą sumažinti 47 kartus, taip pat siūlant patvirtinti taikos sutartis ir kritikuojant administratorės veiksmus kitose teisminėse bylose, kuriose bylinėjamasi su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

• Ginčijamas nutarimas dėl reikalavimo teisės į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priimtas trečios eilės kreditorių UAB „Istpro“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Kardos“ iniciatyva.
• Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintas nurodytų aplinkybių visetas, teismas daugumos administratorės ir suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų nenurodė ir neįvertino.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

• Dėl nutarimo nustatyti reikalavimo teisės į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pardavimo kainą balsavo ir pati skolininkė, todėl egzistuoja interesų konfliktas.
• Situacija, kuomet dominuojančio kreditoriaus pastangomis iš kreditorių susirinkimo yra eliminuojami likę kreditoriai, neabejotinai yra neteisėta bei esmingai pažeidžianti kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką reglamentuojančias imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, o tai sudaro pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą nutarimą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Istpro“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

• Ginčytina reikalavimo teisė vykusiose pirmose ir antrose varžytynėse nebuvo parduota.
• UAB „Istpro“ inicijuotame 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkime nemokumo administratorė pateikė nei faktinės situacijos, nei protingumo kriterijaus neatitinkantį nutarimo projektą, kurio esmė - ginčijamą reikalavimo teisę pardavinėti už 700 000 Eur, po to už 500 000 Eur, vėliau už 300 000 Eur.
• BUAB „Bordolina“ nemokumo administratorė, ginčydama 2020 m. birželio 10 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 1, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek atskirajame skunde nenurodė objektyvių argumentų.

„Montuotojo“ Akcijų Įsigijimas ir Valdymo Pokyčiai

Privataus kapitalo investicijų fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ per bendroves „BSGF Fortis“ ir „Montuja“ įsigijo 86% „Montuotojo“ akcijų. Planuojama, kad „Montuotojo“ generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu po akcininkų pasikeitimo taps Rimvydas Ramanauskas, pastarąjį dešimtmetį didžiąją laiko dalį dirbęs vadovaujančiose pareigose. R. Ramanauskas teigia, kad vertina galimybę sukauptas žinias ir patirtį panaudoti vadovaujant tokiai teigiamą reputaciją pelniusiai įmonei kaip „Montuotojas“ ir tiki šios įmonės ateities potencialu ir galimybe kartu pradėti naują augimo etapą.

Buvęs įmonės vadovas Alfonsas Jaras teigia, kad kartu su bendražygių komanda „Montuotojui“ atidavė po 30-40 metų ir džiaugiasi, kad kartų kaita leis bendrovei dar labiau sutvirtėti. Pasirinktas vienas stipriausių investuotojų Baltijos regione ir esama įsitikinimo, kad „INVL Baltic Sea Growth Fund“ aktyviai rems bendrovę plečiantis į naujas rinkas bei stiprinant dabartines pozicijas.

Į „Montuotojo“ stebėtojų tarybą ketinama siūlyti „INVL Baltic Sea Growth Fund“ partnerius Alvydą Banį, Nerijų Drobavičių ir Vytautą Plunksnį.

„INVL Baltic Sea Growth Fund“ fondas siekia investuoti į vidutinio dydžio, patrauklaus rizikos ir grąžos santykio bendroves, suteikdamas joms kapitalą tolimesniam augimui. Investuodamas fondas orientuojasi į kontrolinius ar reikšmingos mažumos akcijų paketus ir aktyviai dalyvauja valdant investicijas ir siekiant ilguoju laikotarpiu reikšmingai padidinti kapitalo vertę. Investicijų į vieną įmonę suma paprastai siekia nuo 10 iki 30 mln. eurų.

Fondas yra įsitraukęs į kartų kaitos situaciją, nes daugėja įmonių, kurių savininkams pribrendo laikas perleisti verslą kitai kartai arba parduoti. Tikimasi, kad du trečdalius verslų, kurių amžius yra daugiau kaip 10 metų, dar valdo pirminiai įkūrėjai.

2019 metų vasarį, baigus pirmąjį „INVL Baltic Sea Growth Fund“ platinimą, pritraukta 106 mln. Eur. Pagrindiniu fondo investuotoju tapo Europos investicijų fondas (EIF), kuris yra Europos investicijų banko (EIB) dalis. EIF įsipareigojo investuoti 30 mln. eurų.

Rimvydas Ramanauskas, „Montuotojo“ vadovas, sako, kad sandorio vertė - 1,570 mln. eurų.

Įmonės Struktūros Pertvarkymas ir Nauja Strategija

Naujieji savininkai suformavo naują valdybą ir paskyrė naują generalinį direktorių - Rimvydą Ramanauską. Su keturiais buvusiaisiais valdybos nariais, tarp kurių yra ir Alfonsas Jaras, pasirašytos konsultavimo sutartys - su numatytais konkrečiais darbais iki 2019 m.

Nauja įmonės strategija pristatoma taip: padaryti AB „Montuotoją“ viena organizacija, stipriu juridiniu vienetu, atskirti gamybos ir montavimo veiklas, plėsti naujas paslaugas, kad galėtume būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje. Šiuos tikslus turima pasiekti per artimiausius trejus metus.

R. Ramanauskas abejoja, ar senajai komandai būtų pavykę įgyvendinti pokyčius: stambieji akcininkai turėjo apylygius akcijų paketus, o norint įgyvendinti struktūrinius pokyčius, reikia susitarti ir apjungti bent 50 proc. akcijų.

Naujoji vadovų ir savininkų komanda, padariusi esminius struktūrinius pokyčius, žengė žingsnius, kurie maksimaliai sumažintų galimas rizikas, o diskutuojant su darbuotojais būtų susitarta dėl visoms pusėms priimtino varianto.

Akcininkams sudarytas 100 dienų veiksmų planas, kad jie matytų ir galėtų kontroliuoti naujos struktūros organizaciją bei jos pokyčius, vykdomus per numatytą laikotarpį.

Sprendimą parduoti akcijas valdyba priėmė po pusmečio svarstymų. Derybos dėl kontrolinio akcijų paketo pardavimo truko dar kone pustrečių metų.

Naujasis AB „Montuotojas“ generalinis direktorius R. Ramanauskas yra ekonomikos ir teisės magistras, turintis patirties valdant dideles įmones: į „Montuotoją“, turintį per 700 darbuotojų, jis atėjo iš AB „Civinity“, kur vadovavo 1700 darbuotojų kolektyvui.

R. Ramanauskas akcentuoja, kad AB „Montuotojas“ turėjo vardą įmonės, kuri darbus atlieka laiku ir kokybiškai.

Kapitalo Mažinimas ir Valstybės Pagalba

„Montuotojo“ sukaupti nuostoliai praėjusių metų pabaigoje siekė 2,343 mln. eurų, iš kurių 1,468 mln. eurų akcininkų sprendimu buvo padengta pervedimais iš rezervų. Nepadengta sukauptų nuostolių suma siekia 874,8 tūkst. eurų, sumažinus įstatinį kapitalą ji sumažėtų iki 256,4 tūkst. eurų.

Kapitalas mažinamas anuliuojant bendrovės įsigytas 63,3 tūkst. eurų vertės savo akcijas, o keičiant akcijos nominalią vertę iš 0,29 į 0,27 euro, jis sumažės dar 555,1 tūkst. eurų.

5 mln. eurų pagalbą „Montuotojui“ teikia valstybės įkurtas Pagalbos verslui fondas - jis etapais išpirks tokios vertės įmonės obligacijų. Dar 1 mln. eurų finansavimą įmonei suteikė akcininkė.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) pranešė, kad finansavimas „Montuotojui“ suteikiamas šešiems metams pandemijos sutrikdytoms investicijoms, modernizavimui, apyvartiniam kapitalui, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.

„Montuotojo“ vadovas Martynas Pargaliauskas sakė, kad šiuos metus įmonė pradėjo turėdami stambių užsakymų, o tam buvo reikalingas finansinis pastiprinimas, todėl ši pagalba padės atsiskaityti su partneriais, medžiagų tiekėjais. Šių metų pradžioje bendrovė turėjo 18 mln. eurų vertės didelių Lietuvos ir užsienio pramonės ir energetikos įmonių užsakymų.

Pernai „Montuotojas“ patyrė 3,1 mln. eurų nuostolių, bendrovės pajamos siekė 24,445 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad šiemet planuoja 47 proc. pajamų augimą.

87,36 proc. „Montuotojo“ akcijų valdo privataus kapitalo bendrovės „INVL Asset Management“ profesionaliems investuotojams skirtas investicinis fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“.

Padangų Montuotojo Atlyginimas

Pareigų Padangų montuotojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 989 EUR iki 3 465 EUR per mėnesį. Atlyginimo duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kur kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje. Šiuos duomenis valome ir apdorojame pagal mūsų metodiką.

Darbuotojo atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, pirmiausia regionas, kuriame dirba, darbo stažas, įmonės dydis ir kt. Apklausa paremta darbuotojų duomenimis, išvalyta nuo kraštutinių ir besikartojančių vertybių.

Štai lentelė, kurioje pateikiami orientaciniai padangų montuotojo atlyginimai:

Deramai pasiruošti deryboms dėl atlyginimo yra labai svarbu. Savo įmonės darbuotojams nustatykite teisingus atlyginimus. Tam jums padės išsami atlyginimo ataskaita.

Paveiksle pavaizduota, kaip darbuotojai dažniausiai daro karjerą.

606. 525. 524. 523. 1.

tags: #montuotojas #turto #ispardavimas