Šiame straipsnyje aptarsime laikino kelio įrengimo iki sklypo reikalavimus, žemės savininkų teises ir pareigas, kompensacijų galimybes bei kitus svarbius aspektus, susijusius su statybos darbais ir sklypo naudojimu.
Kelias į sodybą. Šaltinis: statybunaujienos.lt
Kelio servitutas ir statybos leidimai
Pagal Civilinio kodekso nuostatas kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.
Pirmiau nurodytų vietinės reikšmės kelių (I ir II grupės nesudėtingųjų statinių) tiesimui statybą leidžiantis dokumentas privalomas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Kelių apsaugos zonos
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona Susisiekimo ministerijos svetainėje, kur galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona:
- Prie magistralinių kelių yra 70 m
- Prie krašto kelių - 50 m
- Prie rajoninių kelių - 20 m
Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre.
Atkreipiame dėmesį, kad šis siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.
Kompensacijos už apribojimus
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti.
Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos.
Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.
Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.
Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas.
Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. +370 5 232 9600, el.
Ūkininko sodybos statyba
Pagal galiojančius teisės aktus, statyti žemės ūkio paskirties žemėje negalima, išimtis taikoma tik registruotiems ūkininkams, kurie planuoja statyti ūkininko sodybą.
Tam Jums reikia parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuris nustato sodybos vietą ir leidžia pradėti projektavimą.
Svarbiausia - teisingai įvertinti, ar Jūsų atveju toks projektas galimas ir kaip jį įgyvendinti be klaidų.
Į ką atkreipti dėmesį?
- Ar Jums nuosavybės teise priklausantis sklypas žemės ūkio paskirties;
- Ar esate įregistruotas ūkininkas ir valda įtraukta į Ūkininkų ūkių registrą;
- Ar planuojama sodyba atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus;
- Ar sklypas nėra apribotas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis;
- Ar parinkta vieta realiai tinkama statybai - techniniu ir planavimo požiūriu.
Ūkininko sodybos projekto etapai:
- Pateikti prašymą NŽT skyriui dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo.
- Turi būti atlikti sklypo kadastriniai matavimai.
- Kadangi užstatymo zona turi būti parinkta tiksliai vertinant atstumus nuo kaimynų, spec. Topografinis planas.
- Įgyvendinus projektą ir pagrindus pajamas iš ūkio veiklos (jei tas reikalinga jūsų projekto atveju), galima kreiptis į savivaldybę dėl statybų leidimo išdavimo ir pradėti bendrauti su architektu dėl techninio projekto įgyvendinimo t. y. dėl tikslių pastatų, komunikacijų, privažiavimo projektavimo.
- Vėliau suprojektuoti sprendiniai geodezininko nužymimi vietovėje.
- Po statybų matininkas parengia pastatų kadastrines bylas, sklypo kadastrinę bylą.
- Galiausiai savininko prašymo šios bylos užregistruojamos registrų centre.
Ūkininko sodybos projektas - tai pagrindas teisėtai statyti žemės ūkio paskirties žemėje. Jei galvojate apie sodybą - pradėkite nuo aiškaus plano.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimai, susiję su ūkininko sodybos statyba.
Pagal naująją įstatymo redakciją, gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais neurbanizuojamoje ir neurbanizuotoje teritorijoje galės statyti ūkininkas, kuris bent trejus metus deklaravo pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai kitos paskirties pastatams, reikalingiems ūkininko veiklai vykdyti, gali būti vykdomi ne mažesniuose kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklypuose.
Įvykdžius šiuo pagrindinius reikalavimus, kiti techniniai reikalavimai, išduoti suinteresuotų institucijų, sprendžiami projektavimo metu.
Dažniausiai užstatymo plotą mažins sklype esančių melioracijos rinktuvų vieta, melioracijos griovių apaugos zonos, kelių apsaugos zonos ir inžinerinių komunikacijų apsaugos zonos ir kt.
Pastatų (ne laikinų) statybos žemės ūkio paskirties sklype galimos tik rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.
Parinkta užstatymo zona turi nepabloginti kaimyninių žemės sklypų padėties, turi būti parinkta tinkamai įvertinus visas sklype esančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, požemines komunikacijas (dažniausiai melioracijos įrenginiai), atitikti visus reikiamus teisės aktus ir kt.
Sodybos atstatymas
Paprastesnis laiko ir kaštų atžvilgiu yra nugriautos sodybos atstatymas.
Tuo tikslu reikia kreiptis į rajono (miesto) vyriausiąjį architektą su sklypo nuosavybės dokumentų kopijomis, užpildant prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti.
Gavus sąvadą reikia kreiptis į projektuotoją.
Jūsų atveju siūlyčiau daryti buvusios sodybos rekonstrukciją, jei niekur nėra užfiksuota, kad ji jau sugriuvusi.
Jei nėra jokių dokumentų apie buvusią sodybą, tai tada reikės kurti ūkininko ūkį.
Atstumai iki sklypo ribų
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Želdinių sodinimas
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Smaragdo žalumo tujų atstumai ir sodinimo išdėstymas 🌲
Sklypo reljefo keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo.
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.
Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo.
Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Atraminės sienelės
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvoros
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas.
- 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
- 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Kiti svarbūs aspektai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai.
Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Šaltinis: ntzemelapis.lt
Svarbios datos: Įsigalioja 1996-09-01
Statybos inspekcija informuoja: 2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams at...