Turto Užtikrinimas Streiko Metu: Darbo Kodekso Aspektai Lietuvoje

Straipsnyje aptariami turto užtikrinimo klausimai streikų metu, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir teismų praktika.

AB „Achema“ 2022 m. vasario 8 d. prasidėjęs streikas buvo pirmasis streikas Lietuvoje, kai streikuoti pradėjo privačiame sektoriuje ir privačioje bendrovėje dirbantys asmenys. Vis tik 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė nepaprastosios padėties paskelbimą Lietuvoje, todėl remiantis Darbo kodekso 248 straipsnio nuostatomis streikas privalėjo būti nutrauktas.

Streiko Atnaujinimo Sąlygos ir Teisinis Vertinimas

Nepaprastoji padėties Lietuvoje buvo nutraukta 2022 m. rugsėjo 15 d., taigi pasibaigė ir sąlyga lemianti draudimą streikuoti. Praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po nepaprastosios padėties pabaigos, profesinė sąjunga raštu kreipėsi į darbdavį pateikdama naujus reikalavimus, dėl kurių nebuvo vykdytos kolektyvinės derybos, ir dėl kurių nebuvo streikuojama, nurodydama, kad jei šie reikalavimai nebus patenkinti bus pratęsiamas 2022 m. vasario 8 d. pradėtas streikas.

Dėl tokio planuojamo streiko, kuris jau buvo pasibaigęs ir neatnaujintas, atnaujinimo buvo pareikštas ieškinys su prašymais pripažinti 2022 m. vasario 8 d. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareikštą ieškinį, pripažino streiką pasibaigusiu, o naują planuotą streiką pripažino neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad sutinkamai su Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje nurodytu reglamentavimu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių streikas buvo sustabdytas, jis toliau turėjo tęstis kitą dieną po šių aplinkybių atsiradimo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 16 d.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir detalizavo, kad po nepaprastosios padėties atšaukimo, streiko veiksmai turėjo būti atnaujinti nebent su nedideliu, kelių dienų pavėlavimu. Tačiau šiuo atveju 8 mėnesių laiko tarpas nuo nepaprastosios padėties atšaukimo iki streiko veiksmų atnaujinimo 2023 m. birželio 3 d., nelaikytinas protingu ir pateisinamu terminu laikyti, kad tęsėsi ankstesnis, vasario 8 d.

Nauji Reikalavimai ir Teismų Pozicija

Dėl profesinės sąjungos pateiktų naujų reikalavimų darbdaviui, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad profesinė sąjunga prijungė naujus reikalavimus prie ankstesniojo streiko reikalavimų ir nurodė, kad jeigu naujieji reikalavimai bus nepatenkinti, tai bus tęsiamas streikas pagal ankstesnius reikalavimus. Nepaisant to, kad profesinė sąjunga byloje tvirtino, jog tam, kad darbuotojų veiksmai būtų kvalifikuojami kaip streikas, pakanka, kad ir vienas darbuotojas nevykdytų savo darbo funkcijų, tačiau teismas aiškiai nurodė, kad pagal Darbo kodekso 244 straipsnio 1 dalį, streikas yra profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas siekiant išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat aiškiai pasisakė, kad sustabdžius streiką dėl nepaprastosios padėties, šiai pasibaigus streikas privalo būti atnaujinimas nedelsiant. Taigi, sustabdžius streiką dėl konkrečių aplinkybių, kurios draudžia streikuoti, šioms aplinkybėms dingus streikas privalo būti atnaujinamas.

Svarbu žinoti: Sustabdžius streiką dėl konkrečių aplinkybių, kurios draudžia streikuoti, šioms aplinkybėms dingus streikas privalo būti atnaujinamas nedelsiant.

Naujasis Darbo Kodeksas: Esminės Naujovės

Naujuoju kodeksu siekiama lankstesnių darbo santykių. Viena iš esminių naujovių - paprastesnis darbo sutarties nutraukimas. Trumpinami įspėjimo apie būsimą darbo sutarties nutraukimą terminai, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (pavyzdžiui, vykdant įmonės struktūrinius pertvarkymus). Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui bendruoju atveju darbdavys darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, kai nėra darbuotojo kaltės, turės įspėti prieš 1 mėnesį.

Jei darbo sutartis bus nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, darbuotojui turės būti išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Dar viena naujovė - galimybė darbuotoją atleisti nenurodžius jokių atleidimo priežasčių ir įspėjus darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą vos prieš 3 darbo dienas. Tačiau tokiu atveju darbuotojui turės būti sumokama 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šiuo metu galiojantys teisės aktai tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo nenumato.

Darbuotojų Atsakomybė ir Nekonkuravimo Susitarimai

Darbuotojo atsakomybė už padarytą žalą darbdaviui bus ribojama 3 vidutiniais darbuotojo darbo užmokesčių dydžiais, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - 6 vidutiniais darbuotojo darbo užmokesčių dydžiais. Įsigaliojus naujajam reglamentavimui, su darbuotojais nebebus galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, pagal kurias darbuotojų atlygintinos žalos dydis šiuo metu gali būti neribojamas.

Iki naujojo Darbo kodekso priėmimo Lietuvoje nebuvo konkretaus reglamentavimo dėl nekonkuravimo susitarimų, nors darbdaviai su darbuotojais sudarydavo tokius susitarimus, nes teisės aktai to nedraudė. Įsigaliosiančiame Darbo kodekse nustatyta, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis - ne mažiau kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negalės būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu.

Siekiant skatinti darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą, užtikrinti geresnę darbuotojų teisių apsaugą, naujajame Darbo kodekse nustatoma, kad kiekvienoje įmonėje, kurios vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, darbdavys privalomai turės inicijuoti darbo tarybos sudarymą.

Minimalusis darbo užmokestis galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, t.y. darbą, kuriam atlikti nereikalingi jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Įspėjimo terminas - 3 darbo dienos.

Preliminariosios Sutartys ir Pirkėjo Gynybos Būdai

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.

Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).

Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą. Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.

Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

tags: #turto #uztikrinimas #streiko #metu #kodeksas