Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie mokyklų teritorijų aptvėrimą. Šis klausimas kelia įvairių nuomonių - nuo pritarimo dėl didesnio mokinių saugumo užtikrinimo iki kritikos dėl galimo bendruomenės atsiribojimo ir laisvo judėjimo apribojimo.
Tveriama tvora aplink Vilniaus Sausio 13-osios mokyklą. Šaltinis: 15min.lt
Saugumo užtikrinimas
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mokyklos aptveriamos, yra siekis užtikrinti mokinių saugumą. Apie tai, kad mokyklos turi užtikrinti savo mokiniams „sveiką ir saugią aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams“, kalbama ir Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Tvora - viena iš galimybių apsisaugoti.
Vilniaus savivaldybė tam skyrė dalį lėšų, prisidėjo ir pati mokykla. O tvoros aplink vaikų darželius, pasak A. Kovalevskajos, yra vienas iš prioritetinių savivaldybės darbų, svarstoma šiam dalykui skirti daugiau lėšų iš biudžeto.
Klaipėdos meras patvirtino savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų teritorijų aptvėrimo 2025-2028 metais eiliškumo sąrašą. Šiuo sprendimu siekiama apriboti pašalinių asmenų patekimą į mokyklų teritorijas ir taip užtikrinti didesnį mokinių saugumą bei apsaugoti juos nuo galimo neigiamo poveikio.
Bendruomenės įtraukimas
Vis dėlto, svarbu, kad saugumo užtikrinimas neprieštarautų bendruomenės įtraukimui. Savivaldybė pabrėžia, kad saugumas ir atvirumas bendruomenei neturi prieštarauti vienas kitam. Todėl sprendimai dėl tvorų ir vartų bus derinami taip, kad būtų apsaugoti mokiniai, tačiau kartu išsaugota galimybė klaipėdiečiams naudotis mokyklų sporto aikštynais ir po pamokų.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aplink Vilniaus Sausio 13-osios mokyklą tveriama tvora Ji teigė, kad vasarą net ir mokyklų sporto salėmis naudotis galima gyventojams, todėl ir stadiono bei sporto aikštyno tikrai niekas neužrakins.
Pasak mero, šiuo metu įvairiose miesto mokyklose jau vykdomi teritorijų aptvėrimo darbai, o ateityje planuojama aptverti visas Klaipėdos mokslo įstaigas, kurios dar neturi tvorų. Vis dėlto A. Vaitkus pabrėžė, kad savivaldybės nuostata išlieka aiški - mokykla turi būti ne tik ugdymo įstaiga, bet ir bendruomenės traukos centras.
Anot jo, mokyklos turi veikti kaip kultūros ir sporto židiniai, atviri miestiečiams. Šis principas, pasak mero, galios ir kalbant apie sporto aikštynus. Nors mokyklų teritorijos bus rakinamos, sporto infrastruktūra gyventojams turi likti prieinama.
Sveikatos stiprinimas
Labai svarbu išmokyti vaiką saugoti savo sveikatą, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir nuostatas. Juk suaugusiojo sveikata priklauso nuo to, kokia buvo vaiko sveikata. Bet žmogus pats turi norėti gyventi kuo sveikesnėje aplinkoje, jis turi tikėti ir pripažinti sveiką gyvenimo būdą, tik tada laikysis sveiko gyvenimo nuostatų. Būtent tokias vertybines nuostatas ir stengiasi įskiepyti Vaikų sveikatos skyriaus specialistai.
Svarbi Vaikų sveikatos skyriaus darbo kryptis - sveikatą stiprinančių mokyklų plėtra. Sveikatą stiprinanti mokykla - tai mokykla, kurios visa bendruomenė siekia kurti palankią sveikatai stiprinti aplinką. Į šią veiklą įsitraukia visi, nustato prioritetus, kartu sugalvoja, kokią vykdys veiklą.
Sveikatą stiprinančios mokyklos modelio veiksmingumas:
- Greičiau formuojasi mokinių sveikos mitybos įpročiai
- Greičiau formuojasi asmens higienos įgūdžiai
- Mokiniai aktyviau dalyvauja fizinėje veikloje
- Mažiau vartoja alkoholio, rūko ir svaiginasi narkotinėmis bei kitomis medžiagomis
Todėl sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo plėtra yra Vaikų sveikatos skyriaus specialistų prioritetinė užduotis. Jau nuo 2007 metų skyriaus specialistai dalyvavo rengiant nemažai metodinių rekomendacijų, kaip pradėti ir plėtoti sveikatą stiprinančią veiklą mokyklose ir šių rekomendacijų pagrindu jau šiemet įvairiose savivaldybėse surengė 9 seminarus.
Taip pat vedami seminarai mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, kad visi vienodai suprastų aprašo teiginius ir tinkamai taikytų praktikoje. Anot R.Bartkevičiūtės, mokytojams aiškinant aprašo tvarką ir sveikos mitybos ugdymo svarbą mokyklose, visada pabrėžiama, kad visi maisto produktai yra tinkami, nėra sveikų ir nesveikų produktų.
Pagrindinės vaikų mitybos klaidos:
- Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas
- Neteisinga mityba
Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse tik 17 proc. 11 metų vaikų suvartoja reikiamą vaisių ir daržovių kiekį. Šiais metais Centro specialistai mokykloms parengė mokinių valgiaraščius, kuriais gali pasiremti mokinių maitinimo organizatoriai.
Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus pasiūlė mokyklose įrengti emocines erdves, kuriose mokiniai galėtų saugiai kalbėtis su specialistais. Taip pat kalbėta apie dūmų detektorių mokyklų tualetuose ir rūbinėse diegimą, kuriems įsigyti šiemet jau numatytos lėšos Savivaldybės biudžete.
Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos
tags: #mokyklu #teritorijos #turi #buti #aptverti