Mokyklų patalpų aplinkos kokybės kategorijos ir jų svarba

Švietimo įstaigų patalpų atitikimas teisės aktų reikalavimams yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti kokybišką ugdymo procesą ir saugią aplinką visiems mokyklos bendruomenės nariams. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad patalpų aplinkos kokybė (angl. Indoor environmental quality (IEQ)) turi tiesioginį poveikį sveikatai, patogumui, gerovei ir produktyvumui.

Atsižvelgiant į tai, kad žmonės praleidžia apie 90 proc. savo laiko patalpose, labai svarbu, kad statybos teisės aktai užtikrintų pakankamą IEQ lygį, kad būtų skatinama sveika ir patogi patalpų aplinka.

Mokyklos, dujinė katilinė su žemės sklypu, Papartynės g. 1, Katinų k., Panevėžio r. yra vienas iš pavyzdžių, kokie objektai gali būti susiję su mokyklų patalpomis.

Oro kokybė klasėje turi didelę įtaką mokinių sveikatai ir mokymosi rezultatams.

Pagrindiniai teisės aktai

Švietimo įstaigų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys higienos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Svarbu paminėti, kad šie reikalavimai nuolat atnaujinami, todėl būtina sekti naujausią informaciją.

Higienos reikalavimai

Higienos normos nustato reikalavimus patalpų išplanavimui, apšvietimui, vėdinimui, triukšmo lygiui ir kitoms aplinkos sąlygoms, kurios turi įtakos mokinių sveikatai ir gerovei.

Priešgaisrinės saugos reikalavimai

Priešgaisrinės saugos taisyklės reglamentuoja evakuacijos planus, gaisro gesinimo priemones, signalizacijos sistemas ir kitas priemones, užtikrinančias saugumą gaisro atveju.

Aplinkosaugos reikalavimai

Aplinkosaugos teisės aktai nustato reikalavimus atliekų tvarkymui, energijos vartojimui, vandens naudojimui ir kitoms aplinkos apsaugos priemonėms, kurios padeda mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Mokyklų vėdinimas ir CO2 stebėjimas

Vėdinimo sistemos mokyklose

Modernizuojant mokslo ir ugdymo įstaigas, vėdinimas patalpose paliekamas toks pat, koks ir buvo iki renovacijos - per langus ir plyšius. Paprastai standartinėje mokyklos renovacijos projekto užduotyje nurodoma, kad vėdinimas klasėse natūralus - atidarius langus. Dėl vienpusiško šilumos taupymo supratimo ir prasideda bėdos.

Net jei ir įrengiamos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacija), tokios sistemos šilumos sąnaudos didesnės nei natūralaus vėdinimo dėl didesnės oro apykaitos patalpose. Taip pat atsiranda papildomos elektros sąnaudos. Viso šito mokyklų renovacijos projektus užsakančios institucijos vengia, nes europinės paramos, už kurią atnaujinamos mokyklos, tikslas, - mažinti energijos sąnaudas.

„Įprastai mokslo paskirties pastatuose įrengtos natūralios traukos vėdinimo sistemos, kurios projektuotos numatant oro pritekėjimą per langus ir nesandarumus. Šiuo metu, kai daugelyje pastatų sumontuoti sandarūs langai, patalpų vėdinimas sąlyginai tampa tik mokytojų atsakomybe, kurių retas yra susipažinęs su oro apykaitos svarba. Klasėse langai atveriami tik tuomet, kai stipriai jaučiamas oro trūkumas. Apie tai, kad būtų įrengtos priverstinio, mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos renovuojamų mokyklų klasėse, neteko girdėti. Kadangi higienos normos reikalauja oro tiekimo - šalinimo sistemas įrengti tik sporto ir aktų salėse bei maisto gamybos patalpose, o mechaninio oro šalinimo sistemas dušuose ir san.

Žinau tik vieną mokyklą, ji, ko gero ir vienintelė nauja Lietuvoje - Vilniaus Balsių pagrindinė mokykla, kurioje centrinio vėdinimo sistema įrengta klasėse. Senose mokyklose įrengti centrinę vėdinimo sistemą sudėtingiau, nes jai reikalingi didelio skersmens vamzdžiai, o jų nėra kur paslėpti. Tačiau čia tik techniniai sprendimai, jų yra ir mes turime.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugelyje mokyklų pastatų iki šiol naudojamos labai paprastos, dažnai net minimalių oro kaitos reikalavimų neužtikrinančios vėdinimo sistemos, kurių veikimas pagrįstas natūralia trauka. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palanki mokyklos aplinka gali turėti tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir skatinti veiksmingą mokymąsi.

Vėdinimo sistemų montuotojai sako, kad jiems mokyklų klasėse neteko tokių įrenginėti.

„Su minėtomis problemomis jau susiduria tos šalys, kuriose įgyvendinta daugiabučių modernizacija (Vokietija, Lenkija), todėl verta pasimokyti iš svetimų klaidų ir spręsti vėdinimo klausimą renovuojant mokyklas ir daugiabučius kompleksiškai", - sako VGTU Pastatų energetikos katedros doc. G. Danutė Ramoškevičiūtė

Teršalų koncentracija mokyklų ir vaikų darželių patalpų ore neretai viršija leistinas normas, ypač anglies dvideginio koncentracija. Taip pat nustatytos palyginti didelės formaldehido (įvairių sintetinių apdailos medžiagų emisijos indikatorius) koncentracijos. Šių apdailos medžiagų naudojimas yra labai paplitęs dėl mažos kainos, tačiau formaldehido emisijos neigiamai veikia patalpų kokybę.

Ypač rizikingos mokyklų ir darželių patalpos greta intensyvaus transporto arterijų. Nekontroliuojamas vėdinimas tokiuose pastatuose gali padidinti kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentraciją patalpose.

VGTU Pastatų energetikos katedros doc.Giedrius Šiupšinskas sako, kad į modernizuotus daugiabučius arba į daugiabučius su pakeistais langais irgi nepatenka pakankamai šviežio oro.

Mikroklimatu mokyklose susirūpino ir Europos komisija, inicijavusi SINPHONIE projektą, kurį vykdant mokyklų patalpų higienos būklė buvo stebima 25 Europos šalyse. Lietuvoje šį projektą koordinuoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės technologijos katedra. Jos vedėjas dr. „Visose mokyklose yra natūralus (t.y. savaiminis) vėdinimas. Kiek pastebėjome, toks yra praktiškai visose Lietuvos mokyklose ir darželiuose.

Anglies dvideginio koncentracijos norma

Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija. Anglies dvideginis patalpų ore susidaro žmonėms kvėpuojant, prakaituojant. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė anglies dvideginio (CO2) koncentracija, išmatuota laikotarpiu nuo pamokų pradžios iki pamokų pabaigos, neturi viršyti 2745 mg/m3 (1500 ppm).

Naujai statomų mokyklų mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose natūrali ventiliacija turi būti užtikrinta varstomais langais ir natūralios traukos kanalais.

Normali anglies dvideginio koncentracija švariame ore (priklausomai nuo vietos - miške ar miesto gatvėje) yra 350-450 ppm. Priimtinas žmogui lygis yra <600 ppm. Pradededama skųstis troškiu oru ir kvapais, kai anglies dvideginio koncentracija ore viršija 600-1000 ppm, apima mieguistumas esant 1000-2500 ppm.

Nuo 2007 metų pagal VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra" duomenis, Lietuvoje buvo renovuotos 223 mokyklinės įstaigos, t.y. Reiškia, renovacijos vajus pasiekė apie 430 Lietuvos mokyklų ir vaikų darželių. Statistikos, ar mokyklų klasėse įrengtos vėdinimo sistemos ir kokios, nėra.

1 lentelė. Oro kiekis (l/s asmeniui)

Šaltinis - Nejc Brelih. Ventilation rates and IAQ in national regulations.

ES teisės aktai

Pagrindiniai ES teisės aktai šioje srityje, iš dalies pakeista Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD, 2018/844), nurodo, kad visų ES šalių vyriausybių nustatyti energinio naudingumo reikalavimai turėtų optimizuoti sveikatą, patalpų oro kokybę ir komforto lygį. Tačiau direktyvoje nenurodoma, kaip pasiekti patenkinamą IEQ ir suderinti patalpų komforto reikalavimus valstybėse narėse. Kadangi minėta direktyva turi būti perkelta į nacionalinius teisės aktus (iki 2020 m.

Kitos patalpos

Sausio 30 d. Žemės sklypas su pastatu, Klaipėdos pl., žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, Aušros g. 18, Švėkšnos mstl., Šilutės r., sausio 25 d. 2 kambarių butas, Kovo 11-osios g., sandėlis, Rudaminos g. 11, Skaidiškių k., Vilniaus r., pastatai su žemės sklypo dalimi, Ragainės g., 2 kambarių butas, Raudondvario pl., 2 kambarių butas, Draugystės g., 1 kambario butas, Stoties g., 1/2 buto su dalimi ūkinio pastato, Liepų g. 27 - 11, Aukštųjų Kaplių k., Kėdainių r., klojimas su teise į žemės sklypo nuomą, Lauko g. 2, Aknystų k., Anykščių r., dalis gyvenamojo namo su statiniais, Stoties g. 9, Pilviškiai, Vilkaviškio r., sausio 23 d. Gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais ir žemės sklypu, Dragonių g. 52, Panevėžio r., pagalbinio ūkio patalpa, Širvintų g., 3 kambarių butas su rūsiu, Vytauto g. 42 - 3, Simnas, Alytaus r., dalis gyvenamojo namo su dalimis žemės sklypo, Ragainės g., 1 kambario butas, P. Lukšio g., sausio 18 d. Garažas (boksas) su žemės sklypo dalimi, Tilto g., žemės sklypas su gyvenamuoju namu, garažu, ūkio pastatais ir kiemo statiniais, Tuščių k. 1, Tauragės r., namų valda, Inkaklių k., Šilutės r., dalis 2 kambarių buto, Žiburio g., bendrabučio kambarys, Kalniečių g., dalis gyvenamojo namo su dalimi pagalbinio ūkio pastatų, Kastinio g. 80A, Marcinkonių k., Varėnos r., 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, Vingio g., 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, Gegužių g., 2 kambarių butas su ūkio patalpa, Kajaciškės k. 10 - 2, Kazlų Rūdos r., 2 bendrabučio tipo butai, Ventos g. 75A - 318, 319, Kuršėnai, Šiaulių r., 2 kambarių butas su bendro naudojimo patalpomis, Stiklo g., dalis namų valdos, Gedimino g., 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, Nemuno g., 2 kambarių butas, Draugystės g., 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, J. Basanavičiaus g., 1 kambarys su bendro naudojimo patalpomis, V. Mačernio g., dalis namų valdos, Pievų g. 2B, Pelkelės k., Akmenės r., areštinės pastatas su žemės sklypu, Pramonės g., bendrabučiai ir mokykla su žemės sklypo nuoma, Vepriai, Ukmergės r., 1 kambario butas, Kalvarijų g., buto dalis, Savanorių pr., gyvenamasis namas su žemės sklypu ir pagalbinio ūkio pastatais, J. Janonio g. 36, Tirkšliai, Mažeikių r., statinių kompleksas su žemės sklypu, Vepriai, Ukmergės r., 2 kambarių butas su dalimi žemės sklypo, Tauragės g., požeminiai suskystintų dujų rezervuarai ir dujų tinklai, Rodūnios kel., 2 kambarių butas, Žemaitijos g., garažas, Sodžiaus g. 47B - 8, Neravų k., Druskininkų r., dalis gyvenamojo namo su dalimi kiemo statinių, Taikos g. 8, Laukuva, Šilalės r., sausio 11 d. Garažas su žemės sklypo dalimi, Žemaitės g. 64A, Gargždai, Klaipėdos r., kambarys su bendro naudojimo patalpomis, Partizanų g., 2 kambarių butas, Piliakalnio g., dalis gyvenamojo namo, kiemo statinių, ūkinio pastato ir kt., Striogos g. 4B, Padustėlio k., Zarasų r., garažo boksas, Vyšnių g., 2 kambarių butas su ūkinio pastato dalimi, Geležinkelio g., ūkinis pastatas, S. Dariaus ir S. Girėno g., sausio 10 d. Administraciniai pastatai su žemės sklypu, Ugniagesių g., pastatai su kiemo statiniais ir dalimi žemės sklypo, Veterinarų g. 24, Kiemelių k., Kaišiadorių r., pastatai su žemės sklypu, Elektrinės g. 3, Drūkšinių k., Visagino r., 3 kambarių butas su priklausiniais ir dalimi žemės sklypo, Vareikių kel. 7 - 2, Vareikių k., Jonavos r., pastatų kompleksas su dalimi žemės sklypo, Sodžiaus g. 1, Kretingsodžio k., Kretingos r., gyvenamojo namo dalis su kiemo statinių dalimis ir dalimi žemės sklypo, Beržų g., dalis 2 kambarių buto, Draugystės g., 2 kambarių butas, Kauno g. 12 - 14, Ežerėlis, Kauno r., dalis 2 kambarių buto, R. Kalantos g., sodo pastato dalis su šiltnamio ir kiemo statinių dalimis, Skersinės g., 2 kambarių butas su dalimi priklausinio, Salduvės g. 40 - 2, Kairių mstl., Šiaulių r., 1 kambario butas, Ruklio g. 10 - 222, Rukla, Jonavos r., 4,28 kv. m negyvenamosios patalpos - kirpyklos, Žemynos g., 1 kambario butas, Ruklio g. 10 - 513, Rukla, Jonavos r., 2 kambarių butas, Darželio g. 6 - 23, Narteikių k., Pasvalio r., 2 kambarių butas su dalimi žemės sklypo, Biržų g., dalis 2 kambarių buto, Spindulio g. 11 - 4, Vaitiekūnų k., Radviliškio r., 2 kambarių butas, Jaunimo g. 16A - 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., sausio 5 d. Pastatas su žemės sklypu, J. Basanavičiaus g., žemės sklypas su gyvenamuoju namu, pagalbinio ūkio pastatais ir kiemo statiniais, Kalesninkų kel. 24, Skraičionių k., Alytaus r., 3 kambarių butas, Bausko g. 1 - 3, Venta, Akmenės r., garažo boksas su dalimi žemės sklypo, Pievų g., dalis namų valdos, Panevėžio g. 18, Šeduva, Radviliškio r., dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, Mokyklos g., dalis namų valdos, Sodų g. 2, Krekenava, Panevėžio r., dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, Skuodo g. 12, Barstyčių mstl., Skuodo r. - visoms šioms patalpoms taikomi atitinkami teisės aktai.

Atsakomybė

Už teisės aktų laikymąsi atsakingi mokyklų vadovai ir savininkai. Jie privalo užtikrinti, kad patalpos būtų saugios, atitiktų higienos normas ir būtų pritaikytos ugdymo procesui.

tags: #mokyklos #patalpu #aplinkos #kokybes #kategorijos