„Citus“ Nekilnojamojo Turto Vystymas: Apžvalga, Atsiliepimai ir Perspektyvos

Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje yra dinamiška ir nuolat kintanti, kurioje veikia įvairūs dalyviai: vystytojai, statytojai ir brokeriai. Ieškantiems būsto neretai kyla klausimų, kuo skiriasi šių įmonių veikla ir į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą. Šiame straipsnyje apžvelgsime NT plėtros įmonės „Citus“ veiklą, pateiksime atsiliepimus ir įžvalgas apie įmonės projektus.

Pirkėjų Prioritetai Renkantis Būstą

NT plėtros įmonės „Citus“ užsakymu atlikta Vilniaus ir Kauno gyventojų apklausa atskleidė, kad tik trečdaliui žmonių nesvarbu, iš ko pirkti būstą. Kiti būsto pasirinkimą grindžia racionaliais kriterijais. Svarbiausi faktoriai, besirenkantiems būstą, yra kaina (89 proc. apklaustųjų) ir vieta (86 proc.), o iškart po šių kriterijų seka statybos darbų kokybė (80 proc.).

Rinkdamiesi iš vienodų nekilnojamojo turto pasiūlymų, gautų iš skirtinga veikla užsiimančių įmonių, 44 proc. apklaustųjų prioritetą teiktų statybų bendrovės pasiūlymui, argumentuodami, jog iš jų tikisi geresnės kainos ir nori išvengti tarpininkų. 21 proc. kreiptųsi į nekilnojamojo turto vystytojus, nes mano, jog šie daugiau žino apie patį projektą, statybas arba prisiima daugiau atsakomybės už projektą, statybų eigą. Mažiausiai, 5 proc. pasitikėtų NT tarpininkais.

Vertindami įmones ir jų būsto pasiūlymus, žmonės statybų veiklą sieja su kokybe bei garantijomis. Pirkėjai pirmenybę teikia ir įmonėms, kurios nėra statytojos, bet yra siejamos su statybų veikla ar pirkėjai šią veiklą joms priskiria intuityviai.

Vystytojo ir Statytojo Sąvokos

„Citus“ pardavimų vadovė Andželika Čiūtienė mano, kad dar ne visi būsto pirkėjai suvokia, kas yra vystytojas. Nors terminas vartojamas senokai, visgi tikroji jo reikšmė apipinta įvairių mitų. Vystytojui labai retai priskiriama statybų veikla, todėl įsivaizduojama, kad jis prisiima mažiau atsakomybės - realybėje situacija visiškai priešinga.

Vystytojai kruopščiai atsirinkę samdo generalinės rangos ar statybos darbų partnerius bei yra pagal galiojančius teisės aktus atsakingi už kokybę nuo projekto iki rakto. Dauguma įmonių turi savo kokybės ekspertus, kurie prižiūri, kad statybos vyktų griežtai pagal visus reikalavimus ir rezultatas būtų toks, koks numatytas projekte.

Specialistė teigia, kad vienoje įmonėje vykdyti statybą ir projektų plėtrą (vystymą), paprastai, būdinga didelėms bendrovėms, o specializuotos NT vystymo įmonės būna sutelkusios stiprias kūrybines kompetencijas, kurias išnaudoja projektų koncepcijos sukūrimui ir tobulinimui, rinkodaros priemonėms, pardavimams. Galų gale, dalis vystytojų turi savo administravimo įmones, kurios gali prižiūrėti pastatytus gyventojų būstus, taip užtikrindami projekto priežiūros tęstinumą.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad vystytojas arba dar kitaip - plėtotojas - yra investuotojas, idėjos autorius ir projekto šeimininkas. Jis yra atsakingas už projekto kokybę, garantijas ir kainodarą. Todėl supratimas, kad statytojas gali suteikti nuolaidas yra klaidingas. Statytoju, matyt, dažniau vadinamas rangovas, kuris fiziškai atlieka darbus.

Tie tyrimo dalyviai, kurie apsispręstų būstą pirkti iš brokerių, pagrindiniu privalumu laiko tikimybę, kad NT galės įsigyti pigiau. Brokerių paslaugomis, paprastai, naudojasi mažesni vystytojai, kurie patys neturi resursų rinkodarai ir pardavimams, o daugiausiai darbo NT agentūros turi antrinėje rinkoje - parduodamos butus iš „antrų rankų“. Taip pat kartais žmonės į juos kreipiasi dėl gilaus rinkos išmanymo, siekdami koncentruotai gauti informaciją iš specialisto ir taip sutaupyti laiko renkantis projektus, sužinoti „vidinės“ informacijos ir pan.

Svarbu pastebėti, kad, 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems visiškai nesvarbu, kas parduos būstą, o 6 proc. nė nežino, kuo skiriasi šių bendrovių veikla.

Garantijos ir Atsakomybė

Garantijų už būsto kokybę mechanizmas veikia paprastai: suteikiamos garantijos ir jų terminai statybų ar vystymo įmonėms nesiskiria. Garantiniai laikotarpiai ir darbai, kuriems taikoma garantija, yra smulkiai apibrėžti įstatymuose ir kituose teisės aktuose, o jų laikytis privalo visi.

A. Čiūtienė teigia, kad žmonės atidžiai gilinasi į sutartis, kartais konsultuojasi su teisininkais, užduoda daug klausimų, domisi. Ji ragina juos tai daryti, kad neliktų neaiškumų, nebūtų nepagrįstų lūkesčių. Per paskutinius metus pastebime didesnį pirkėjų dėmesį vystytojo reputacijai, patirčiai. Pelno privilioti nepatyrę vystytojai ne visada sugeba užbaigti projektus, o nukenčia žmonės.

Projektą vystančios, plėtojančios įmonės patikimumą ir žinomumą, kaip svarbiausią kriterijų renkantis būstą, įvardijo 37 proc. tyrimo dalyvių. M. Statulevičius akcentuoja, kad būtent vystytojo reputacija turėtų būti vienas svarbiausių faktorių priimant sprendimą įsigyti būstą: „Vystytojas prisiima ne tik irziką, bet ir atsakomybę už projektą. Todėl svarbu įsivertinti būtent jo reputaciją, ilgalaikius santykius su klientais ir darbų kokybę.“

Kiekvienas ieškantis būsto turėtų atidžiai pasidomėti patikusio projekto vystytojo istorija, kas apie jį kalbama viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, sužinoti, kiek ir kokių projektų vystytojas yra sėkmingai užbaigęs. Net tokie, atrodytų, reklaminiai niuansai, kaip gauti apdovanojimai, paties vystytojo komunikacija, yra svarbūs, nes atskleidžia įmonės politiką, verslo tvarumą ir parodo, kiek jo planai rinkoje yra ilgalaikiai.

Skirtingos Sąvokos Sunkina Pasirinkimą

NT rinkoje būstus pardavinėja daugybė įmonių: vystytojai arba plėtotojai, statytojai, brokeriai arba tarpininkai. Kai kurių jų veikla skiriasi labiau, tačiau kitus atskirti ieškantiems būsto nėra paprasta.

Paprašyti patikslinti, kuo, jų manymu, užsiima statybų bendrovės, vystytojai ir brokeriai, pagrindines veiklas tyrimo dalyviai joms priskyrė teisingai, tačiau išaiškėjo, kad projektavimą žmonės dažniau priskiria statybos įmonėms nei vystytojams, o manančių, kad vystytojai atlieka ir statybos darbus, tėra penktadalis.

Kad NT vystytojams priskiriamas administravimas, idėjos parengimas, o statybų bendrovėms - NT pardavimai gali būti susiję su tendencija, jog kai kurios rinkoje lyderiaujančios įmonės sau priskiria kelias veiklas - ir statytojų, ir vystytojų, arba savo vaidmenį skirtingai įvardija įgyvendindamos skirtingus projektus.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija NT vystytojo sąvoką apibrėžia taip: tai statytojas, kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose.

„Citus“ Projektai ir Kontroversijos

Kauno miesto savivaldybė metė kaltinimus nekilnojamojo turto vystytojų bendrovei „Citus“, esą jos įgyvendintame daugiabučių komplekse „Senamiesčio apartamentai“ naujieji patalpų savininkai ir nuomininkai gyvena statybvietės sąlygomis. Savivaldybės išplatintame pranešime tvirtinama, jog prieš kelerius metus prestižinėje Kauno vietoje, adresu Šv. Gertrūdos g. „Viešai skelbiama, kad visi butai čia parduoti maždaug prieš metus. Vaizdingoje Senamiesčio erdvėje stūksančio daugiabučio sienos driekiasi iki pat sklypo ribų, šaligatvio. Leidimui statyti visame žemės plote tąkart pritarė miesto taryba, geranoriškai atsižvelgusi į vystytojų pageidavimus. Vis dėlto statytojų apetitas ėmė augti bematant - sumanyta įrengti beveik du metrus į valstybinę žemę, o tuo pačiu ir virš praeivių galvų išsikišusius gremėzdiškus balkonus. Tokia savivalė peržengė miesto tolerancijos ribas - pastato šeimininkai sulaukė raginimo šias namo detales panaikinti. Pagrįstai keliamas klausimas ir dėl šio projekto autoriaus architekto licencijos.

„Citus“ vadovas M. Vanagas teigė, kad „Senamiesčio apartamentų“ antrojo etapo projektą pati savivaldybė patvirtino prieš maždaug 2,5 metų. Įgyvendintas jis taip pat griežtai laikantis patvirtinto projekto. Kiekvieną statybų leidimą kruopščiai tikrino ir taisė ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos. Balkonai buvo projekte nuo pat pradžių ir informacija buvo viešinama kelis kartus. Netiesa, kad jie „atsirado“ po projekto patvirtinimo. Savivaldybei jie „užkliuvo“ tik pabaigus statyti pastatą, pardavus butus ir miesto administracijai apsilankius projekte.

Savivaldybė teigė, kad būsto ieškantys kauniečiai turi žinoti tokią informaciją, nes vėliau gali būti per vėlu. Vienur dar nebaigtos statybos, kitur - būsimos dirbtuvės. Gal šių objektų vystytojai norėtų, kad čia įsikūrę žmonės gyventų su statybiniais šalmais ant galvų? Kaunas palaiko ir skatina šiuolaikiškus NT projektus, tačiau netoleruos įžūlių manipuliacijų. Gyventojų ir paties miesto teisėti interesai yra pirmoje vietoje, o verslas privalo paisyti galiojančios tvarkos užuot savivaliavęs pagal savo užgaidas.

Gana kontraversiški darbai vyksta ir buvusioje radijo gamykloje „Banga“, Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirtoje. Strategiškai patrauklioje Žaliakalnio teritorijoje esančiose senose gamybinėse patalpose ruošiamos ir jau viešai pardavinėjamos erdvės naujiems loftams. Rezervacijos jau įgavusios pagreitį. Čia įrengti ir keli pavyzdiniai apartamentai su virtuvės, svetainės erdvėmis grindų lygyje ir ekspoziciniais miegamaisiais antresolėse. Toks statusas leidžia vystytojui užsimerkti prieš akivaizdų automobilių parkavimo vietų trūkumą ir kitus gyvenamajam būstui taikomus reikalavimus. Be to, būsimiems naujakuriams prie reguliarių būsto išlaidų dar prisidės nekilnojamojo turto mokestis, taikomas komercinio pobūdžio patalpoms. Tai yra 1 proc.

„Citus“ vadovas M. Vanagas teigė, kad projekte „Radio city“ parduodami loftai - ne butai. Visame pasaulyje yra žinoma, kad loftai yra įrengiami buvusiose gamybinėse ar komercinėse patalpose. Daugumoje Lietuvos miestų galioja reikalavimas plėtotojams, skiriantiems būstams mažiau nei nustatyta parkavimo vietų, už kiekvieną neįrengtą vietą savivaldybei sumokėti po beveik 4000 eurų infrastruktūros mokesčio ir prisidėti prie miesto plėtros. „Radio city“ tikrai nėra lengvas projektas, bet jis labai papuoš miestą ir įpūs gyvybę šiuo metu apleistai teritorijai.

Bendrovė „Citus“ viešojoje erdvėje ne kartą nuskambėjo ir dėl kitų abejotinų veiklos metodų. Antai Vilniuje pardavinėti dar nepastatyti butai, kuriems net neturėta statybos leidimo. Dar vienas žiniasklaidos dėmesio sulaukęs tos pačios įmonės projektas prieš kelerius metus įgyvendintas Vilniaus Lazdynų mikrorajone, Neries pakrantėje. Ten norėta panaikinti statybos leidimą nustačius, kad statydami daugiabučius NT vystytojai galimai viršijo aukštingumo ribas, o vienas iš pastatų iškilo nesilaikant nustatytų atstumų nuo kaimynystėje buvusio gyvenamojo namo.

„Citus“ vadovo M. Vanago teigimu, visi plėtotojai, taip pat ir „Citus“, rezervuojantys nebaigtus statyti būstus, turi kelių pakopų sutartis. Pirmiausia sudaroma rezervacinė sutartis, kurioje aprašomos visos rizikos. Preliminarioji sudaroma vėliau, kai rizikų beveik nelieka. Butus iki statybos leidimo išdavimo pardavinėja (tiksliau, rezervuoja) dauguma plėtotojų; rinkos ekspertai sutinka, kad tai yra normali praktika: rezervuojamas konkretus produktas, pirkėjai turi galimybę rinktis iš didesnės pasiūlos, plėtotojai - geriau planuoti pardavimus. Savivaldybės pranešime minimas „žiniasklaidos dėmesio sulaukęs projektas“ yra daugiausiai apdovanojimų pelnęs „Citus“ projektas, pripažintas geriausiu Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Dėl to teigiamo žiniasklaidos dėmesio jis sulaukė gerokai daugiau nei šantažo skandalas, į kurį buvo bandoma mus įvelti. Pastatų aukštį skirtingai matavo skirtingos institucijos (teisės aktuose numatyti skirtingi atskaitos taškai), todėl susėdome su visomis kartu ir dialogo keliu tai išsprendėme. Pranešime paminėti „daugiau nei dešimt galimų pažeidimų“ buvo nustatyti dėl Vilniaus savivaldybės prašymu išasfaltuotos Jelskio g., kuri dviejose vietose keliasdešimt centimetrų lopais įsiterpė į miško teritoriją. Tai - akivaizdi žymėjimo klaida, tačiau sprendimą radome, neatitikimą sutvarkėme, todėl ir istorija išsikvėpė.

„Nidos Bangos by CITUS“ Projektas

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ rytinėje Nidos dalyje, teritorijoje netoli viešbučio „Nidos banga“, investuos 21 mln. eurų. „Nidos bangos by CITUS“ projektas bus vykdomas keliais etapais. Investicijos į visą projektą sieks apie 21 mln. eurų.

Pirmuoju etapu bus vykdomi jau anksčiau pradėti trijų aukštų pastato, esančio komplekso viduryje, paprastojo remonto darbai, vėliau bus sutvarkyta to paties pastato ketvirtojo aukšto mansarda ir suformuoti 4 apartamentai. Pastate, apimančiame pirmąjį projekto „Nidos bangos by CITUS“ etapą, bus galima įsigyti 40 apartamentų, kuriuos sudarys 1-5 kambariai ir kurių plotas sieks nuo 17 iki 75 kv. m. Pirmuosiuose trijuose aukštuose apartamentai bus parduodami su pilna apdaila ir visiškai įrengti bei apstatyti, o kvadratinio metro kaina prasidės nuo 7 100 Eur. Didieji apartamentai mansardoje bus parduodami su daline apdaila ir kainuos nuo 11 700 Eur/kv. m. Parduodamas pirmojo etapo plotas siekia apie 1 070 kv. m.

Antruoju etapu bus rekonstruojamas dar vienas, mažesnis pastatas, esantis komplekso kampe - „Mažoji banga“ (parduodamas plotas - apie 260 kv. m), o trečiuoju - rekonstruojami du esami, palei marių pakrantę bei greta pirmojo etapo pastato stovintys, sovietmečiu iškilę pastatai (parduodamas plotas - apie 1 540 kv. m). Po projektu, naujai suformuotame požeminiame aukšte numatyta įkurti 350 kv. m ploto SPA centrą su vaizdu į marias, o pirmame aukšte veiks beveik 200 kv. m restoranas.

Pirmojo etapo statybų darbus planuojama visiškai užbaigti iki šių metų pabaigos, antrojo - iki kitų metų vidurio, o visą projektą - iki 2026 m.

Rinkos Tendencijos ir „Citus“ Prognozės

2025 m. prasidėjo griausmingai: pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sudaryti 696 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo sandoriai, rodo negalutiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų stebimi duomenys. Šis rezultatas - beveik perpus didesnis nei pernai gruodį ir 170 proc. didesnis nei sausį prieš metus. Dar daugiau, per visą nepriklausomybės laikotarpį fiksuoti tik penki gausesni mėnesiai - tai 2021 m.

„Citus“ analitikai daro prielaidą, kad tokiam ryškiam augimui didžiausią įtaką turėjo gerėjančios būsto finansavimo sąlygos, aukšti lūkesčiai, kurie paskatino daugiau žmonių galvoti apie naują būstą. Remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiamais duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis išlieka labai aukštame lygyje. Ketinimų pirkti ar statytis namą, butą, vasarnamį ar pan. apklausa (taip pat VDA duomenys) rodo, kad tikrai arba galbūt tai daryti jau kurį laiką planuoja 8 proc. miestiečių - toks ketinimas vyravo tik 2020-2021 m. laikotarpiu.

Analitikai pastebėjo ir vadinamųjų „sukritimų”, kai bent viename projekte buvo sužymėta daugiau nei 100 pardavimų, kurie, tikėtina, realiai pasiskirstė per tris mėnesius. Tačiau, pasak E. Savostė, labai pozityvus signalas - rinkos pasiūla taip pat augo rekordiškai. Vos per vieną mėnesį keturiuose naujuose projektuose ir tokiame pat skaičiuje anksčiau pradėtų projektų etapų „sandėlį“ papildė net 1 004 nauji butai. Tai sudaro daugiau nei 25 proc. visos praėjusių metų suminės pasiūlos, todėl ji nuo metų pabaigos ūgtelėjo 6,6 proc., o nuo pernai sausio - beveik trečdaliu, iki 5 692 būstų.

Bendras pasiūloje esančių butų kainų lygis per sausį sostinėje paaugo 3,25 proc. Vidutinės kainos vos per mėnesį ūgtelėjo 3,25 proc., o tokiais tempais per visus metus augimas gali siekti ir 30, ir 40 proc. tai vėl staiga galėtų sustabdyti rinką ir būstą padaryti sunkiai prieinamu.

Kaune paklausa taip pat stipriai šoktelėjo - buvo realizuoti 129 nauji butai bei kotedžai. Tai taip pat - geriausias rezultatas per pastarųjų dvejų metų laikotarpį, dvigubai viršijantis pernykštį mėnesio vidutinį pardavimų greitį. Didesnis rezultatas paskutinį kartą registruotas 2022 m. gegužę. Sausio sandorių skaičius buvo beveik 120 proc. geresnis nei gruodį ir 16 proc.

Pasiūla sausį laikinojoje sostinėje bei Klaipėdoje taip pat suko priešingomis kryptimis: Kaune ji išaugo gan gausiai - du projektai ir vienas etapas, viso 175 butai ją padidino iki 1 043 (6 proc. daugiau nei gruodį ir 16,4 proc. daugiau nei pernai sausį); o Klaipėdoje ją sudarė 458 būstai (6,5 proc. mažiau nei gruodį ir beveik 15 proc.

Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos per mėnesį pakito panašiai - labai nežymiai. Pokytis sudarė vos apie 0,1 proc. ir Kaune jos paaugo iki 2 828 Eur/kv. m, o Klaipėdoje - iki 2 334 Eur/kv. m.

„Citus“ analizės skyriaus vadovė teigia, kad jei nebus valstybiniu lygmeniu galvojama, kaip atlaisvinti biurokratijos gniaužtus, ši problema, nors ir vėliau, bet vis tiek prisivys. Kol kas tikiuosi, kad rinka susibalansuos ir įperkamumas išliks geras, o mažėjantis Euribor ir atlyginimų augimas padės nusverti paklausos spaudimą būsto kainoms.

*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarius sandorius dėl butų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad, formaliai, dauguma kotedžų yra priskirtini butams ir jie yra aktualūs būsto pirkėjams. Taip pat iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, kurie, paprastai, būna susiję su anksčiau sudarytais sandoriais, todėl neparodo einamojo mėnesio paklausos.

„Citus“ Įmonės Filosofija

„Citus“ teigia, kad jie yra išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai, miestų miestuose kūrėjai, interjerų magai. Jie kviečia savo antrosios gyvenimo pusės ieškoti CITUS projektų Tinderyje. Nešvaistykite laiko bergždžiose paieškose - išsirinkite, susipažinkite ir įsimylėkite vos kelių mygtukų paspaudimu! Pažadame, kad pirmasis pa(si)matymas nenuvils!

Į pirminę būsto rinką atnešam naujieną - galimybę būstą įsigyti atliekant virtualų sandorį! Visiška investuotojo (ir ne tik) svajonė: rezervuoji būstą internetu, sutaupai laiko ir dar gauni nuolaidą?! Teisingai: įsigyti NT dar niekada nebuvo taip lengva. Atrinkome investuotojams, šeimoms ir kitiems savarankiškai sprendimą priimti norintiems pirkėjams tinkamiausią asortimentą, "supaketavome" su parkingais ir/ar dviračių saugyklomis bei viską paruošėme Tavo greitam apsipirkimui.

Nutrūkusios Sutartys

Greta, kurios rezervuotas būstas pabrango 70 tūkst., iš „brėžinių“ pirko kotedžą „CITUS“ projekte „PaJustis“. Buvo sumokėjusi 15 proc. Pasak „CITUS“ komunikacijos vadovo Ryto Stalnionio, „PaJusčio“ projekte iš 152 sandorių dėl skirtingų priežasčių nutrūko šeši. Toks skaičius jo nestebina, vertinant aplinkybes rinkoje ir neapibrėžtumą dėl ateities.

Kita Informacija apie Įmonę

UAB koncerno „ALGA“ pagrindinis tikslas - pateikti kokybiškus ir saugius metalo konstrukcijų gaminius bei kitą gaminamą produkciją, taip pat suteikti projektavimo, statybos bei transporto paslaugas, atitinkančias klientų poreikius ir lūkesčius.

UAB „Tekasta“ nuo 2009 metų specializuojasi medicininių ir pavojingų atliekų tvarkyme, teikdama savo paslaugas visoje Lietuvoje.

UAB MAŽEIKIŲ VARDUVA - viena iš lyderiaujančių statybinių ir apdailos prekių įmonių Lietuvoje, valdanti specializuotus plytelių centrus Kaune, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Vilniuje.

UAB „Rinvest“ - nekilnojamojo turto vystytoja, sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai - ją kaskart stengiasi maksimaliai pritaikyti klientų gyvenimo būdui.

„Tarptautinės investicijos“ jau nuo 2018 m. sėkmingai vysto ir valdo nekilnojamąjį turtą, kuriame vertę savo klientams sostinėje ir pajūryje. Mūsų specializacija - NT nuoma ir pardavimas. Siūlome tik kruopščiai atrinktus projektus - nuo modernaus būsto mieste iki išskirtinių objektų prie jūros.

Jau 13 metų prisidedame prie veržlaus Vilniaus pokyčių ir kuriame rūpestingai apgalvotus namus. Per šį laikotarpį užaugome ir mes, ir mūsų vertybės, pakilo kartelė ir siekis kurti dar geresnius ir patogesnius namus. O rūpestis ir atsakingas požiūris į plėtojamus projektus visada buvo ir bus mūsų prioritetas.

tags: #citus #nekilnojamas #turtas #atsiliepimai