Šalti kambariai, didelės sąskaitos už šildymą, didelė santykinė drėgmė ir pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl daugiabučių namų gyventojai savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Neretai pasirenkamas buto sienų šiltinimas iš vidaus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie leidimai reikalingi, kokios problemos gali kilti šiltinant sienas iš vidaus ir kokie yra galimi sprendimo būdai.
Neturint galimybių šiltinti pastato iš fasado pusės tai galima atlikti ir iš vidaus. Tačiau šiltinimas iš vidaus yra pakankamai sudėtingas ir problematiškas, neteisingai įvertinus situaciją ar blogai atlikus darbus galima susidurti su rimtomis problemomis (pvz. kondensatas ir pelėsis). Tačiau viską atlikus teisingai galima turėti tokį pat efektyvų rezultatą, kaip ir šiltinant iš išorės.
Esminis skirtumas tarp stiklo ir akmens vatos.
Kodėl žmonės renkasi šiltinimą iš vidaus?
- Nėra galimybės šiltinti iš išorės. Tai dažna situacija daugiabučiuose namuose, ypač jei kaimynai nepritaria renovacijai arba namas yra paveldo zonoje.
- Noras greitai ir efektyviai pagerinti gyvenimo sąlygas. Šiltinimas iš vidaus leidžia greitai pajusti komfortą ir sumažinti šildymo išlaidas.
- Individualus sprendimas. Gyventojai gali individualiai nuspręsti, ar jiems būtina sandarinti būstą, ar ne.
Šiltinimo iš vidaus būdai
Yra skiriami du šiltinimo iš vidaus būdai:
- Difuziškai uždaras. Tai įprastas būdas, naudojant mineralinę vatą, putų polistireną ar poliuretaną, bei, pageidautina įrengiant garo izoliacinį sluoksnį (pvz. polietilenas 0,2 mm). Pirmo varianto pavyzdys - elementarus sienų aptaisymas gipskartonio konstrukcija, į ertmę instaliuojant termoizoliacinį sluoksnį iš mineralinės vatos.
- Difuziškai atviras. Kai konstrukcija įrengiama iš labai aktyviai "kvėpuojančių" arba kitaip tariant garą praleidžiančių medžiagų, o pati termoizoliacija yra puikiai drėgmę sugerianti medžiaga. Šio, antrojo būdo pavyzdys - sistema Knauf TecTem, kurios branduolys yra perlito plokštė, o kiti sluoksniai (klijavimo, armavimo, apdailos) - labai gerai garą praleidžiantys.
Galimos problemos ir sprendimo būdai
Šiltinant iš vidaus, svarbu atsižvelgti į galimas problemas ir numatyti sprendimo būdus, kad nebūtų pažeista pastato konstrukcija ir nesusidarytų neigiamų pasekmių.
- Drėgmės kaupimasis sienose. Naujai įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti.
- Pelėsio atsiradimas. Nesant patalpoje pakankamo vėdinimo, konstrukcijos įmirksta, dar greičiau ima vėsti, o ant nuolatos drėgnų paviršių ima veistis pelėsis, kuris ne tik subjauroja naujai įrengtų sienų paviršius, bet ir kenkia žmonių sveikatai.
- Plyšių ir įtrūkimų atsiradimas. Tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų.
Sprendimo būdai:
- Garo izoliacija. Įrengti itin kruopščiai užsandarintą vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė).
- Ventiliacija. Užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.
- Šiltinti visą sieną. Jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai.
- Sienos paruošimas. Nuplauti sieną, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.
Medžiagos, tinkamos šiltinimui iš vidaus
Šiltinant sienas iš vidaus, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas, kurios būtų ne tik efektyvios, bet ir saugios bei ilgaamžės.
Populiariausios medžiagos:
- Ekovata. Celiuliozinė organinė kvėpuojanti medžiaga inpregnuota antiseptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo konstrukciją nuo pelėsio bei grybelio.
- Termokeramikos dažai. Dažai, kurių sudėtyje yra milijonai termokeramikos rutuliukų. Labai laidūs vandens garams, neleidžia susidaryti pelėsiui.
- Perlito termoizoliacinis tinkas. Turi savybę greitai įgerti vandens garus iš per drėgnų patalpų oro ir taip greitai juos atiduoti atgal, kai patalpoje per sausa.
- Neoporo plokštės. Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis.
- "Skamo plus" plokštės. Specialios medžiagos kurios kvėpuoja, o neuždaro sienoje besikaupiančios drėgmės.
- Remmers iQ-Therm sistema. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje.
Lyginamoji lentelė
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Ekovata | Ekologiška, kvėpuojanti, apsauga nuo pelėsio | Reikia specialios įrangos montavimui | Užpučiama į tarpą tarp sienos ir gipso kartono |
| Termokeramikos dažai | Laidūs vandens garams, apsauga nuo pelėsio, lengva naudoti | Mažesnis šilumos izoliacijos efektyvumas | Dažomi ant sienų 2 sluoksniais |
| Perlito tinkas | Reguliuoja drėgmę, puikus šilumos izoliatorius, antipelėsinė priemonė | Reikalauja daugiau darbo ir laiko | Tinkuojamas storas sluoksnis (2-15 cm) |
| Neoporo plokštės | Geras šilumos izoliatorius, lengva montuoti | Gali kauptis drėgmė, reikalinga garo izoliacija | Klijuojamos prie sienos |
| Remmers iQ-Therm sistema | Reguliuoja šilumą ir drėgmę, apsauga nuo pelėsio, tinka alergiškiems žmonėms | Brangesnė | Sudėtinga sistema, bet efektyvi |
Remmers iQ-Therm sistema
Darbų eiga
Šiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
- Paviršiaus paruošimas. Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti teršalus, dažus, silpną trupantį tinką. Paviršiai turi būti išlyginti ir išdžiovinti.
- Mikromicetų sunaikinimas. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius mikromicetus.
- Plyšių užsandarinimas. Laikančiajame sienos sluoksnyje būtina užsandarinti plyšius arba siūles, pro kurias prie šilumos izoliacijos sluoksnio galėtų skverbtis drėgmė.
- Šiltinimo plokščių klijavimas. Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius.
- Angokraščių apšiltinimas. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.
- Plokščių išdėstymas. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
- Apdaila. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamos lakštiniais ar kitais apdailos elementais.
Šiltinimo darbų eiga
Svarbūs patarimai
- Žema temperatūra ir drėgmės perteklius - tai pelėsio atsiradimo priežastys. Reikia daugiau vėdinti ir daugiau šildyti.
- Klijuokite polistirolą ištisu klijų sluoksniu, o ne klijų lopais.
- Palaikykite patalpoje mažiausiai 18 laipsnių temperatūrą.
Apšiltinus iš vidaus šildymo sąskaitų sumažinti nepavyks, tačiau patalpose temperatūra pakils keliais laipsniais.