Mokyklų pritaikymas neįgaliesiems: reikalavimai ir realybė

Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių konvencija įpareigoja vaikams su negalia sudaryti sąlygas mokytis bendrose mokyklose ir klasėse, nes švietimo sistema - esminė priemonė siekiant, kad negalią turintys žmonės dalyvautų visuomeniniame gyvenime. Lietuva minėtą konvenciją ratifikavo dar 2010 m., tačiau asociacijos ,,Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parengta alternatyvi ataskaita rodo, kad daugybė negalią turinčių vaikų vis dar neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis specializuotose mokyklose arba, dar blogiau, namuose. Dažnai tai užkerta kelią ne tik į aukštąjį mokslą, bet ir trukdo visavertei integracijai. Aukštąjį mokslą kasmet pasiekia apie 1000 studentų su negalia - tai nesudaro nė 1 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktos valstybinių kolegijų, profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo įstaigų pastatų pritaikymo neįgaliesiems analizės duomenimis, valstybinių mokymo įstaigų pastatų, visiškai pritaikytų asmenims, turintiems judėjimo negalią, yra 18 proc., pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms, - iki 1 procento. Į 43 proc. šių įstaigų pastatų negalią turintys žmonės patekti negali, nes jose nėra išorinės nuovažos, lifto, o 58 proc. pastatų neįgalieji gali judėti tik pirmame aukšte. Tik 39 proc. vidinių klasių durų yra visiškai pritaikytos žmonėms, judantiems vežimėliuose.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų, visiškai pritaikytų judėjimo negalią turintiems asmenims, yra 20 proc., geriausiai pritaikytos kolegijos (76 proc.), prasčiausiai - profesinės mokyklos (25 proc.). Konstatuota, kad toks infrastruktūros neįgaliesiems prieinamumas yra nepatenkinamas, o švietimo įstaigų pritaikymas jų poreikiams per lėtas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlyta imtis aktyvesnių veiksmų.

Pagrindinės problemos:

• Nepakankamas finansavimas ir jo paskirstymas.
• Konsultacijų su žmonių su negalia organizacijomis trūkumas.
• Mokyklų infrastruktūros neprieinamumas (liftai, pandusai, tualetai).
• Mokytojų pasirengimo dirbti su vaikais su negalia stoka.

R. Kavaliauskaitė cituoja Švietimo ir mokslo ministerijos viešai pateikiamą informaciją - per praėjusį Europos sąjungos struktūrinės paramos laikotarpį (2007 - 2013 m.) renovuota 280 mokyklų. Žmonių su negalia sąjungos vertinimu, apie 40 proc. objektų yra prieinami, 23 proc - visiškai neprieinami. Tiek bendrojo lavinimo, tiek auštosiose mokyklose vis dar išliekanti problema - patekimas į kitus aukštus. Nėra liftų, trūksta keltuvų, niekur nėra perspėjančių paviršių apie lygių pokyčius, paliktos kliūtys patekti į auditorijas.

Pasak G. Žemaitaitytės-Buinevičės, norint išvengti neracionalių sprendimų, reikėtų daugiau konsultuotis su žmonių su negalia organizacijomis, „pasikviesti juos, nebijoti paprašyti pagalbos, spręsti problemas kartu“. Ne mažiau paplitusi problema, neleidžianti kokybiškai pritaikyti švietimo įstaigų neįgaliesiems, anot G. „Tarkime, viena savivaldybė mokyklų infrastruktūrai turi 70 tūkst. eurų, rajone yra 10 mokyklų. Penkios jų įsirengia po pandusą, lėšos įsisavintos ir traktuojama, kad pritaikymas įvyko. Tačiau ar to pakanka, jei pavyzdžiui, mokyklose nėra automobilio statymo vietos žmonėms su negalia arba patekimo į tualetus?

„Todėl stengiamasi užtikrinti, kad savivaldybėse būtų bent dalis ugdymo įstaigų, galinčių užtikrinti kokybišką fizinių mokymosi sąlygų pritaikymą, pasitelkiant valstybės ir savivaldybių siūlomas alternatyvas“, - nurodė J. Pasak J. Petkevičiaus, lėšų ugdymosi aplinkai pritaikyti yra numatyta pagal regioninę priemonę „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ - 2021-2027 metų laikotarpiui yra skirtas 44,4 mln. eurų finansavimas. Jo duomenimis, 10 mln. „Įvairių įstaigų pritaikymas vyksta, tačiau, akivaizdu, kokybė ir apimtys nėra pakankamos. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų pagal minėtą memorandumą turėjo būti pritaikytos 300 mokyklų. Žvelgiant į viešai pateikiamus duomenis, matyti, kad pokytis yra 25 mokyklos“, - teigė B.

„Tokios kliūtys pažeidžia žmonių su negalia teisę lygiavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis.

Lietuvos negalios organizacijų forumas atkreipė dėmesį, kad infrastruktūrai atnaujinti valstybės biudžeto ar ES struktūrinės paramos lėšos turėtų būti investuojamos tik jei įvykdoma sąlyga pritaikyti aplinką neįgaliems žmonėms. Taip pat, prieš derinant projektus, įstaigoms siūloma konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis. Lietuvos savivaldybių asociacija su Lietuvos negalios organizacijų forumu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pasirašė memorandumą dėl savivaldybių pavaldumo sveikatos ir švietimo įstaigų pritaikymo neįgaliems žmonėms, kuriuo įsipareigota šiais metais ir kiekvienais paskesniais metais kiekvienoje savivaldybėje visiškai pritaikyti neįgaliesiems bent po vieną bendrojo lavinimo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą.

Vilniaus Balsių progimnazija, pastatyta 2011 m., yra viena iš nedaugelio mokyklų Lietuvoje, kurios aplinka visiškai pritaikyta judėjimo negalią turintiems vaikams. Nors tokiems mokiniams skiriamas 35 procentais didesnis mokinio krepšelis arba 350 papildomi eurai per metus, mokyklos direktorė dr. Loreta Kačiušytė Skramtai sako, kad užtikrinti tinkamą ugdymą sudėtinga: mokiniams reikalingi mokytojų padėjėjai, padedantys konkrečiam arba keliems vaikams su spec. Anot jos, prie mokinio krepšelio pridedamos sumos užtenka tik logopedui, psichologui ir spec. pedagogui: „Šiais metais pateikiau jau antrą raštą savivaldybei. Finansavimo pakanka tik vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams. Didelius ugdymosi poreikius turintiems vaikams reikia daug didesnio finansavimo.

Dr. Loreta Kačiušytė Skramtai skaičiuoja, kad jos vadovaujamoje mokykloje reikalingi 8 mokytojų padėjėjai arba 4 etatai, o per metus tai papildomai kainuoja apie 22 000 Eur. Dar viena probleminė sritis - mokytojų pasirengimas arba, tiksliau, nepasirengimas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko Sigito Armono duomenimis, Lietuvoje integruotai, t.y. S. ,,Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinta 40-ies valandų programa, kuria gali pasinaudoti mokytojai ir įgauti pradines žinias darbui su regos negalią turinčiaisiais, bet praktiškai įtvirtinti šią programą dar tik ruošiamasi“, - sakė S. S. Armonas primena, kad vaikai su negalia ,,atsineša“ didesnį mokinio krepšelį, tad klasėje, kur mokosi vaikas su regėjimo negalia, mokytojas gauna šiek tiek didesnį materialinį paskatinimą: „Tačiau kartais neatsižvelgiama į tai, ar mokytojas pasiruošęs su tokiu vaiku dirbti.

Paprastai siūloma išeitis - mokymas namuose. Tačiau, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos manymu, tai yra blogiausias, brangiausias ir turbūt labiausiai neįgaliuosius diskriminuojantis mokymosi būdas.

Teisinė bazė ir rekomendacijos:

Svarbu remtis galiojančiais teisės aktais:

• STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“
• ISO 21542:2011 ir ISO 21542:2021 „Pastatų statyba. Užstatytos aplinkos prieinamumas ir naudojamumas”
• ISO 17210:2021 „Apstatytosios aplinkos prieinamumas ir naudojimo patogumas. ● A dalis. ● B dalis. ● C dalis. ● D dalis.

Rekomendacijos mokykloms ir darželiams „Ugdymo įstaigų pritaikymas skirtingus poreikius turintiems vaikams“ parengtas remiantis „Designing for disabled children and children with special educational needs. Guidance for mainstream and special schools” pateikta medžiaga. Jį galima naudoti, projektuojant ir kuriant patogią aplinką bet kuriame ugdymo etape. Leidinys taip pat gali būti naudojamas rengiant ugdymo įstaigų prieinamumo planus, planuoti, kaip ilgainiui pagerinti vaikų su negalia patekimą į mokyklas.

Neįgaliųjų organizacijos siūlo, kad Statistikos departamento atliekamame COVID-19 statistinio paplitimo tyrime renkamus duomenis apie COVID-19 ir jo padarinius diferencijuoti pagal negalios pobūdį, amžių, lytį - tai padėtų sukurti tinkamesnes tikslines priemones neįgaliesiems ateityje.

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos statistikos departamento, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir neįgaliesiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Finansavimas

Lėšų ugdymosi aplinkai pritaikyti yra numatyta pagal regioninę priemonę „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ - 2021-2027 metų laikotarpiui yra skirtas 44,4 mln. eurų finansavimas.

tags: #mokyklos #patalpos #nepritaikytos #darbui #su #negalia