Mokslo Paskirties Pastatų Orientacija ir Energetinio Naudingumo Reikalavimai Lietuvoje

2018 metai atnešė pasikeitimų ir į statybos sektorių. Pateikus prašymą naujam pastatui statyti, jis jau turi atitikti A+ energetinę naudingumo klasę. Nors skirtumas tarp A ir A+ klasių iš esmės yra minimalus, visgi išlaidos statyboms turėtų išaugti vidutiniškai apie 5 proc.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) lektorė Odeta Viliūnienė paaiškina pagrindinius A ir A+ kategorijų pokyčius.

A ir A+ Energetinio Naudingumo Klasių Skirtumai

Palyginimui galima paminėti, kad A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatų ar jų dalių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas vidutiniškai skirsis apie 10 procentų. Pavyzdžiui, jei A klasės gyvenamojo pastato stogo koeficientas buvo 0,1, tai dabar jis mažėja iki 0,09. Langų koeficientas buvo lygus 1, todėl norint pasiekti A+ klasę, reikės montuoti langus su 0,85 koeficientu. Taip pat skiriasi reikalavimai pastatų sandarumui.

Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams A klasės reikalavimai oro apykaitai buvo 1 l/h, o A+ klasėms jau 0,6 l/h. Visgi, norint užtikrinti gerą atmosferą mažai energijos naudojančiuose pastatuose, būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimą ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą.

A ir A+ klasės pastatų skirtumai. Šaltinis: ekonomika.lt

Statybos Kainos ir Iššūkiai Projektuotojams

Tikriausiai visiems suprantama, kad kuo aukštesnė namo klasė, tuo didesnė jo kaina. Tad šis scenarijus vėl neišvengiamai kartosis, tik šį kartą ne taip skausmingai.

Didžiausias iššūkis tenka projektuotojams, nes jie turi gilintis tiek į medžiagas, tiek į išplanavimą, nuolat sekti rinkoje esančius produktus. Deja, vis dar pasitaiko projektuotojų, kurie nėra įsigilinę į pastatų energinio naudingumo skaičiavimo subtilybes. Pavyzdžiui, vietoje projektinio šilumos laidumo koeficiento naudoja deklaruojamą šilumos laidumą, ar daro neatidžias klaidas skaičiuodami. Jaučiamas ir specialistų, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, trūkumas.

Šį augantį poreikį kažkiek užpildo studentai. KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentai dar studijų metu imasi realiuose projektuose modeliuoti būsimus šilumos nuostolius, yra mokomi apie pastatų energetines klases ir dalis dar neatsiėmę diplomo jau dirba, rengdami šiuos projektus.

Naujovės ir Modernizavimas

Tenka pastebėti, kad šiai sričiai naujovių netrūksta, svarbu, tik tai, jog statytojai būtų pasiryžę jas diegti ir išdrįstų aktyviau statyti pasyvius namus, kurių, beje, jau turime ir Lietuvoje. Lietuvoje turėtume daugiau dėmesio skirti modernizuojamiems pastatams. Būtent šioje srityje reikalingas naujovių proveržis.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete yra vykdomos Statybos inžinerijos ir Pastatų inžinerinių sistemų bakalauro, architektūros vientisosios bei magistro studijos. Taip pat ir Darnių ir energetiškai efektyvių pastatų, Statybinių konstrukcijų ir gaminių inžinerijos bei Statybos valdymo magistrantūros studijos.

Energetinio naudingumo klasė Šilumos perdavimo koeficientas (stogas) Šilumos perdavimo koeficientas (langai) Oro apykaita (l/h)
A 0,1 1 1
A+ 0,09 0,85 0,6

tags: #mokslo #paskirties #pastatai #orientacija