Persileidimas besilaukiančiai šeimai yra didžiulė drama, tačiau akušerijoje tai laikoma normaliu dalyku. Skaičiuojama, kad 10-25 proc. nėštumų baigiasi persileidimais, iš jų apie 80 proc. įvyksta pirmajame trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukiasi.
Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad nauja priežastis gali būti nepakankamas kamieninių ląstelių kiekis vidiniame gimdos audinyje. Tyrėjai mano, kad toks audinys greičiau „sensta“ ir tai yra persileidimo priežastis. Kamieninių ląstelių į gimdą patenka su krauju iš kaulų čiulpų, vadinasi, jei būtų sustiprinta kamieninių ląstelių gamyba kauluose, būtų galima sustiprinti ir gimdos audinius.
Kraujavimas nėštumo metu yra gana dažnas, ypač pirmąjį trimestrą. Tačiau jei pastebėjote tepliojimą ar kraujo, nereikėtų pulti į paniką, ne visuomet šis simptomas žada kažką blogo.
Tepimo ar kraujavimo nėštumo metu priežastys gali būti skirtingos priklausomai nuo nėštumo trukmės, pavyzdžiui:
- Implantacinis kraujavimas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, 3-4 nėštumo savaitę, kai kurioms moterims gali pasirodyti šiek tiek kraujo arba kraujingų išskyrų: apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje pažeidžiamos gleivinės kraujagyslės. Labai trumpalaikis ir neskausmingas.
- Persileidimas. Kraujavimas pirmąjį nėštumo trimestrą gali būti ir persileidimo požymis. Iš pradžių kraujavimas nėra intensyvus, tačiau po truputį stiprėja, kraujas tampa raudonos, rusvos arba rudos spalvos, kartu iš gimdos pasišalina kraujo krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai. Gresiančio persileidimo metu atsiskiria tik nedidelė dalis dangalo, kuriuo vaisius jungiasi su motina gimdoje. Kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Gimdos kaklelis būna uždaras, o vaisius - gyvas. Prasidedantis persileidimas pasireiškia stipresniais sąrėmių pobūdžio skausmais, gausesniu kraujavimu. Gimdos kaklelis būna kiek prasivėręs. Įvykus persileidimui, embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių. Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Tuomet kraujuojama gana gausiai, su krešuliais bei audinių gabaliukais. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai.
- Negimdinis nėštumas. Tai reta, tačiau rimta kraujavimo priežastis, kai kiaušinėlis implantuojasi ir pradeda augti už gimdos ribų. Maždaug 1-2 % atvejų jis įsitvirtina kitose vietose: kiaušintakyje (~98 % visų negimdinio nėštumo atvejų), kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar net pilvo ertmėje. Nėštumui augant, kiaušintakis plyšta. Atsiranda staigus stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje arba visame pilve. Moterį pykina, kartais iki vėmimo. Ji gali netekti sąmonės. Dažnai kelias dienas ar net savaites prieš pajuntant stiprų skausmą atsiranda rudos išskyros arba negausus kraujavimas iš makšties, užeina neintensyvūs apatinės pilvo dalies skausmai, silpnumas, spaudimas tiesiojoje žarnoje.
- Trofoblastinė liga. Tai dar viena reta nėštumo forma, kai kiaušinėlis yra apvaisinamas, bet vaisius nesivysto arba nesivysto normaliai. Tokio nėštumo požymiai - nuolatinės ,,tepančios” rudos išskyros, kartais su smulkiomis pūslytėmis, stiprus pykinimas rytais. Labai padidėjęs nėštumo hormono kiekis kraujyje.
- Placentos pirmeiga. Tai nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Jei gimdos kaklelis pradeda atsiverti arba gimda susitraukinėja, nėščioji gali pradėti kraujuoti. Kraujavimas gali prasidėti be jokios priežasties naktį. Kraujavimas gali būti vienkartinis arba pasikartojantis, kraujas ryškiai raudonas, pilvo neskauda.
- Placentos atšoka. Retai, iki 1-2 % visų nėštumų, pasitaiko sutrikimas, kai placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar prieš kūdikio gimimą.
- Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga. Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo, taigi, jos nėra apsaugotos placentos ar virkštelės audiniais. Dėl šios būklės vaisius gali netekti daug kraujo.
- Priešlaikinis gimdymas. Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis. Gresiančio priešlaikinio gimdymo požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros.
- Gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, taigi, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Kraujo kartais gali pasirodyti ir po lytinių santykių.
Normalaus nėštumo metu, kuris trunka 38-40 savaičių, kraujavimo neturėtų būti.
Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Kraujavimas ir teplimas nėštumo metu yra gan dažni ir tai nebūtinai reiškia, kad įvyks persileidimas.
Labai svarbu neleisti savaiminiam persileidimui prasidėti. Todėl moterims, kurioms yra padidėjusi savaiminio persileidimo rizika, rekomenduojama pirmaisiais nėštumo mėnesiais daugiau ilsėtis, vengti sunkesnio fizinio darbo, stresų, atsisakyti lytinių santykių, vartoti specialius vitaminus nėščiosioms.
Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.
Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Štai keletas jų:
- Vėluojančios mėnesinės.
- Kraujavimas ar tepimas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas.
- Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Jautrūs speneliai.
- Patamsėję išoriniai lytiniai organai.
- Gausios makšties išskyros.
- Rytinis pykinimas ar vėmimas.
- Dažnas šlapinimasis.
- Nuovargis, silpnumas.
- Irzlumas ir nuotaikų kaita.
- Paaštrėjusi uoslė.
- Skonio pasikeitimas.
- Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas.
- Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta.
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo.
Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų.
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y.
Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai.
Implantacijos kraujavimas ir mėnesinės | Kaip atskirti
Kada po lytinio akto pastebimi pirmieji nėštumo požymiai?
Nėštumo požymiai neatsiranda po lytinio akto. Anksčiausiai nėštumą galima nustatyti susilaikius mėnesinėms 2-3 dienas. Tam skirtas nėštumo testas. Jei moteris nori sužinoti, ar tikrai laukiasi, ji šį testą turėtų nusipirkti vaistinėje ir, naudodama rytinį šlapimą, nustatyti, ar jis teigiamas.
Nėštumo laikas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Pvz., jeigu paskutinės mėnesinės buvo rugpjūčio 5 d., o rugsėjo 5 d. dar neprasidėjo, nėštumo dydis galėtų būti apie 3-4 savaites.
Tiksliai nėštumo pradžią galima nustatyti tik atliekant dirbtinį apvaisinimą. Nėštumo požymiai gali būti įvairūs: pykinimas, vėmimas, vaisiaus judesių jutimas, išnykusios mėnesinės, pabrinkusios krūtys, nuovargis, skonio pokyčiai.
Be abejo, su nėštumu susijęs krūtų jautrumas ir jų padidėjimas, pykinimas, vėmimas ir apskritai vegetacinė nervų sistema šiuo periodu būna dirglesnė, moteris tampa jautresnė, gali pasikeisti jos bendra emocinė būklė.
Apklausa. Fizinė apžiūra. Kraujo tyrimai. Vienas informatyviausių nėštumo pradžioje - nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas. Hormonų kiekis gali suteikti gydytojui svarbios informacijos apie nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi. Echoskopija (ultragarsinis tyrimas). Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 sav.
Kaip reikia skaičiuoti vaisingas ir nevaisingas dienas?
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimas efektyvus moterims, kurių mėnesinių ciklas reguliarus. Reguliariu laikomas 25-35 dienų ciklas. Vaisingiausias periodas yra ciklo viduryje, t.y.
Vaisingų dienų požymiai - gleivingos, panašios į žalio kiaušinio baltymą išskyros. Vaisingų dienų skaičiavimas pagal gimdos kaklelio gleivių išskyras vadinamas Bilingso metodu. Tačiau jo efektyvumas yra tik apie 70 proc.
Gydant nevaisingas šeimas vaisingos dienos nustatomos tiksliai: atliekamas ultragarso tyrimas ir įvertinama, kokio dydžio yra subrendęs folikulas. Taigi vaisingų dienų skaičiavimas tinka planuojant šeimą, nes tada stengiamasi turėti santykius ciklo viduryje, o nenorint šeimos šis metodas nėra efektyvus ir dažnai naudojamas.
Taip jau būna, kad, kai pora dar neplanuoja vaikų, moteris pastoja net iš karto po mėnesinių ar dieną prieš mėnesines, t.y. kai dienos laikomos mažiausiai vaisingomis. O kitos, norinčios susilaukti vaikų, nepastoja ir per vaisingas dienas.
Mėnesinių vėlavimas
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
- Stresas ir gyvenimo būdas. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį.
- Hormoniniai svyravimai. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė.
- Kūno svorio pokyčiai. Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą.
- Tam tikros ligos. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą.
- Nėštumas. Nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui.
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su cikro svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.