Kadastriniai matavimai: moksliniai straipsniai ir jų apžvalga

Kartais sudėtingi žodžiai slepia aiškius dalykus. Taip galėtų būti pristatomi kadastriniai matavimai. Išgirdus pirmąjį šio termino žodį, po kiek laiko tikriausiai prisimintume tik tai, kad jis prasideda raide „k“.

Kiekvienas daiktas pasižymi tam tikromis ypatybėmis. Pavyzdžiui, būste esančios spintos spalva yra balinto ąžuolo, svetainėje patiestas kilimas žavi raudonumu, o kambarinės durys baltos. Tokie ir panašūs apibūdinimai pasitelkiami ir kalbant apie namo išorę. Ne mažiau būdvardžių sulauktų ir pats sklypas. Ir štai apie jį šnekėdami nejučia prieiname prie pradžioje paminėtų matavimų. Kadangi sklypas, kaip ir visi šio pasaulio objektai, subjektai, procesai, yra galimas apibūdinti, į pagalbą pasitelkiami kadastriniai matavimai.

Nors tapatybė paprastai siejama su žmogumi, šis žodis kalbant apie sklypus pasitelktas ne veltui. Kadastriniai matavimai - kruopštumo reikalaujantis darbas, tad jo rezultatus norisi vadinti kaip nors gyvybingiau nei tiesiog identifikavimu.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Būtų galima išskirti dvi plačias sritis, kada minėtoji paslauga pasitarnauja: gyvenamieji plotai bei verslui skirta erdvė. Tiek pirmu, tiek antru atveju svarbu, kad viskas vyktų teisėtai ir tiksliai. Siaurinant temą, aiškėja, kad kadastriniai matavimai reikalingi sklypų dalijimo atveju. Tuomet nesinori nei savęs nuskriausti, nei su kitu žmogumi pasielgti nesąžiningai. Vadinasi, teks viską patikėti profesionalams. Ta pati paslauga aktuali išnuomojant žemę bei pastatus. Juk plotas - vienas iš veiksnių, lemiančių kainą. „Iš akies“ nurodyti nepakanka. Pateikus per didelius skaičius vėliau galima sulaukti nuomininkų pretenzijų. Na, ir, žinoma, be matavimų neapsieinama norint parduoti sklypą. Tuomet vėlgi ieškoma, į ką kreiptis.

Už keisto žodžio slypi svarbi paslauga. Kadastriniai matavimai - tai nekilnojamojo turto sistemos dalis.

Statinių, pastatų ir patalpų kadastriniai matavimai

Geodezija - sudėtinga mokslo sritis, reikalaujanti praktinės patirties ir specifinių žinių. Natūralu, kad su minėtąja veiklos kryptimi retai susiduriantys asmenys turi daugybę sunkiai sprendžiamų klausimų. Vienas jų - kas yra statinių, pastatų ir patalpų kadastriniai matavimai?

Statinių kadastriniai matavimai atliekami, norint atspindėti konkretaus daikto dydį, jo būklę, turto vertę ir kitus objekto rodiklius, apibrėžiant nekilnojamojo turto pakitimus. Statinių, pastatų ir patalpų matavimai atliekami įvairiose situacijose, tačiau paprastai apie šiuos procesus kalbama, kai konkretūs statiniai ar patalpos yra pastatyti ar pertvarkyti (pvz., atliktas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija) ir šiems statiniams yra būtinas statybos leidimas ir oficialus naudojimo tinkamumo pripažinimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta tvarka).

Praktika rodo, kad dažniausiai apie statinių ir patalpų kadastrinius matavimus kalbama tuomet, kai statomas naujas namas ir galvojama apie paskolos gavimą (t. y. pastato įkeitimą bankui). Šiuo atveju kadastriniai matavimai yra atliekami net kelis kartus.

• Visų pirma - kai yra įrengiami statinio pamatai (oficialiai statymų baigtumas siejamas su 10 procentų). Matavimai gali būti atlikti tik tuomet, kai galima nurodyti konkretų pamatų tūrį.
• Antrasis matavimų etapas atliekamas tuomet, kai statybų baigtumas siekia apie 50-80 procentų, t. y. kai statomas namas jau turi stogą, tačiau dar nėra įrengtas.
• Trečią kartą matavimai atliekami, kai namo statyba yra užbaigta, t. y. Kai baigiami matavimai ir suformuojama kadastro duomenų byla, matavimus užsakęs asmuo gauna kadastrinių matavimų bylą, kurią turi pristatyti statybų inspekcijai.

Primename, kad inspekcijai reikia pateikti ir kitus dokumentus, tarp jų - konkretaus pastato projektą, kontrolinę geodezinę nuotrauką ir t. t. Atlikusi pateiktų dokumentų patikrą, statybų inspekcija priima sprendimą dėl pažymos apie nebaigto statinio atitikimą projektui išdavimą.

Kad kadastriniai matavimai būtų užregistruoti, užsakovas turi kreiptis į Registrų centrą, kuriam reikia pateikti statybų inspekcijos pažymą ir kadastrinių matavimų bylą.

Verta atkreipti dėmesį, kad sodo namelių kadastriniai matavimai yra įgyvendinami ta pačia tvarka, tačiau, jei namo plotas neviršija 80 m², šio statinio registravimui statybos inspekcijos pažyma yra nereikalinga.

Geodezija: mokslo istorija ir taikymas

Geodezija (gr. geōdaisia < gē - žemė + daiō - daliju) - mokslas, tiriantis išorinį gravitacijos lauką, Žemės formą ir su jos tyrimu susijusius matavimus bei jų taikymą inžineriniams uždaviniams spręsti, kitų Saulės sistemos kūnų parametrams nustatyti, Žemės paviršiaus vaizdavimo žemėlapiuose metodus ir būdus.

Teorinės geodezijos svarbiausios temos: Žemės formos (geopotencialo, normaliojo gravitacijos lauko, aukščių sistemų, geoido nustatymo, Žemės matematinių modelių) teorija, geodezinių uždavinių sprendimas Žemės elipsoido paviršiuje (sferoidinė geodezija), kartografinių projekcijų teorija, geodezinių prietaisų teorija, geodezinių matavimų redukavimo į lygio paviršius ir Žemės matematinius modelius teorija, pamatinių geodezijos konstantų tikslinimas. Teorinės geodezijos raida susijusi su gamtos ir technikos mokslų raida.

Taikomoji geodezija - geodezinių metodų ir geodezinių matavimų taikymas mokslo ir praktikos įvairiems uždaviniams spręsti: geodezinių tinklų sudarymas, topografija, kartografija, inžinerinė geodezija, jūrų geodezija, kasinių geodezija (markšeiderystė), geodinaminiai tyrimai geodeziniais metodais, kadastriniai matavimai ir kita.

Geodeziniai matavimai buvo atliekami Egipte jau 4000 pr. Kr. atstatant Nilo potvynių sunaikintas sklypų ribas. 2000 pr. Kr. 7 a. pr. Kr. Babilonijoje, Asirijoje, Mesopotamijoje molio plytelėse buvo sudaromi bendrieji ir specialieji žemėlapiai. 3 a. pr. Kr. graikų mokslininkas Eratostenas apskaičiavo Žemės skersmenį. 2 a. pr. Kr. imta vartoti geografinės platumos ir ilgumos sąvokas, o žemėlapiuose pradėta žymėti dienovidinius ir lygiagretes.

Pirmąjį trianguliacijos tinklą 1614-16 sudarė olandų mokslininkas V. Snelijus. Didelio masto trianguliacijos matavimus Žemės dienovidinio ilgiui nustatyti 17 a. pabaigoje surengė Prancūzijos instituto Mokslų akademija. Išmatuoto Paryžiaus dienovidinio 1/40 000 000 dalis pavadinta metru, jis 1791 paskelbtas ilgio vienetu.

17 a. antroje pusėje I. Newtonas (Anglija) ir C. Huygensas (Nyderlandai) teoriškai pagrindė Žemės formos paplokštumą. 18 a. viduryje A. C. Clairaut (Prancūzija) sudarė Žemės formos matematinės teorijos pagrindus.

Nuo 21 a. pradžios geodezijoje taikomi naujai sukurti geoinformatikos ir skaitmeninės fotogrametrijos metodai bei technologijos.

Geodezija Lietuvoje

Lietuvoje pirmosios žinios apie geodezinius matavimus yra iš 15 a. pradžios. Apaštalų sosto prokuratoriaus J. Tyrgardo ataskaitoje Vokiečių ordino magistrui rašoma, kad per derybas, vykusias 1421 pas popiežių Martyną V dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ordino sienų sureguliavimo, rėmėsi Jogailos atstovo turimu žemėlapiu su Jogailos, Vytauto ir 38 kunigaikščių antspaudais.

1498 P. Losajus, aprašydamas savo geodezinius darbus Lietuvoje, mini 14 inžinerinio pobūdžio matavimų, susijusių su pilių statyba ir žvalgyba. 1590-1600 Mikalojus Radvila Našlaitėlis surengė lauko geodezinius matavimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijai kartografuoti. Jų pagrindu 1613 Amsterdame išleido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį, kuris vertinamas kaip vienas tiksliausių tuo metu. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių pirmieji geodeziniai matavimai atlikti 16 a. vykdant Valakų reformą.

17 a. viduryje J. Narūnavičius sudarė Biržų, Vilniaus, Tauragės miestų ir jų apylinkių planus, parašė trijų dalių geodezijos vadovėlį. 1790-1800 sudaryti Kauno, Vilniaus, Gardino miestų planai.

Lietuvoje geodeziniai matavimai suintensyvėjo 19 a. pradžioje, kai Rusijos imperijos vakarinėje dalyje (Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje) pradėtas kurti trianguliacijos tinklas - geodezinis pagrindas žemėlapiams sudaryti. Darbus organizavo ir jiems vadovavo generolas Carlas Tenneris. Sudarant trianguliacijos tinklą dalyvavo Vilniaus universiteto astronomai ir geodezininkai (J. Sniadeckis, P. Slavinskis, M. Hlušnevičius, Martynas Žilinskas), sudėtingiausius geodezinius matavimus ir skaičiavimus atliko J. Chodzka. Šis trianguliacijos tinklas buvo geodezinis pagrindas vėlesniems kartografavimo darbams iki pat Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 1918.

Per Lietuvos teritoriją eina F. G. W. von Struve’s dienovidinio lanko matavimo trianguliacijos grandinė, skirta Žemės matmenims nustatyti. Lietuvoje matavimai atlikti 1822-27. Struve’s geodezinio lanko ilgio ir Carlo Tennerio sudaryto trianguliacijos tinklo matavimų duomenis F. W. Besselis panaudojo Žemės elipsoido matmenims nustatyti.

Pirmasis tiksliosios niveliacijos tinklas Lietuvoje sudarytas 1872-92. Naują Lietuvos teritorijos 1:21 000 mastelio topografinę nuotrauką, kurioje Žemės paviršiaus reljefas pirmą kartą žymėtas horizontalėmis, 1882-1907 darė Rusijos karo topografai.

Po I pasaulinio karo Lietuvoje pagrindinius geodezinius darbus atliko Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius (vadovas A. Krikščiūnas). 1924 kartu su kitomis prie Baltijos jūros esančiomis šalimis Lietuva pasirašė Tarptautinę konvenciją dėl Pabaltijo geodezinės komisijos steigimo. Šios komisijos tikslas - sudaryti vientisą pirmosios eilės trianguliacijos grandinę, juosiančią Baltijos jūrą, visose Baltijos šalyse atlikti tiksliąją niveliaciją vieno lygio paviršiaus atžvilgiu, daryti kuo daugiau gravimetrinių ir magnetometrinių matavimų (K. Sleževičius atliko 35 punktų gravimetrinius matavimus).

Iki 1939 Lietuvoje išmatuoti pirmosios eilės trianguliacijos tinklo, jungiančio 86 punktus, apimančio ir Pabaltijo grandinės fragmentą, kampai, šio tinklo bazių ilgiai, nustatyta 11 punktų astrologinės koordinatės ir krypčių azimutai (prie šių darbų prisidėjo B. O. L. Kodatis, Izidorius Liesis, P. Slavėnas ir kiti). Tinklo vakarinė dalis tarp Akmeniškių ir Arajo (Latvijoje) punktų įėjo į Baltijos jūrą juosiančią trianguliacijos grandinę ir sujungė Lietuvos trianguliacijos tinklą su panašiais Latvijos ir Vokietijos tinklais. Po II pasaulinio karo šis tinklas pavadintas pirmosios klasės trianguliacijos tinklu.

Trianguliacijos tinklą 1920 Lenkijos užimtame Vilniaus krašte 1925-39 sudarė Lenkijos geodezinės tarnybos. 1930-40 Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius darė Lietuvos tiksliosios niveliacijos tinklą. Niveliuota daugiau kaip pusė tinklo (2010 kilometrų).

Iki II pasaulinio karo šis skyrius sudarė 1:25 000 mastelio Lietuvos teritorijos topografinį žemėlapį, apimantį 10 900 km2 plotą, ir 1:100 000 mastelio žemėlapį, apimantį 38 600 km2 plotą.

1959-69 Lietuvoje sudarytas naujas antrosios ir žemesnių klasių trianguliacijos tinklas su poligonometrijos intarpais. Jis jungė 1911 punktų. Vientisas trečiosios klasės niveliacijos tinklas Lietuvoje sudarytas 1962. Iki pat 9 dešimtmečio pabaigos buvo tankinamas ketvirtosios klasės niveliacijos tinklas. 5-6 dešimtmetyje daryta Lietuvos teritorijos 1:25 000 mastelio topografinė nuotrauka žymint reljefą 5 m laipto horizontalėmis.

1992 Vilniaus technikos universitete įsteigtas Geodezijos institutas. Lietuvos mokslininkai dalyvauja Tarptautinės geodezijos asociacijos, Šiaurės šalių geodezinės komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų koordinuojamose programose. 1997 Geodezijos institutas sudarė Lietuvos valstybinį globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) tinklą, susietą su bendru Europos tinklu EUREF 89; jo punktų padėties paklaidos gretimų punktų atžvilgiu buvo ne didesnės kaip 5 mm. Institutas parengė duomenis Lietuvos valstybinei geodezinių koordinačių sistemai.

1994 pirmą kartą Lietuvoje atlikti absoliutieji sunkio pagreičio matavimai trijuose valstybinio gravimetrinio nulinės klasės tinklo punktuose, 1995 įkurta nuolatinė GPS stotis. Atliekami Lietuvos teritorijos geodinaminiai, gravitacijos ir magnetinio laukų, geoido tyrimai, sudarinėjami Lietuvos valstybiniai geodezinis vertikalusis ir gravimetrinis tinklai. Aerogeodezijos institute rengiami 1:50 000 ir 1:10 000 Lietuvos topografiniai žemėlapiai.

Lietuvoje geodezija, kaip atskira disciplina, pradėta dėstyti 17 a. pabaigoje Vilniaus universitete. 1826 čia įsteigta Geodezijos katedra. Ji veikė iki 1832 (iki Vilniaus universiteto uždarymo). Geodezijos katedra vėl buvo įsteigta 1922 įkūrus Lietuvos universitetą. 1950-69 ji veikė Kauno politechnikos institute, 1969 perkelta į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (nuo 1996 - Vilniaus Gedimino technikos universitetas); nuo 1997 - Geodezijos ir kadastro katedra. Lietuvos žemės ūkio akademijoje 1947-63 veikė Geodezijos, 1963-93 Žemėtvarkos ir geodezijos katedra.

Geodezijos specialistai rengiami Vilniaus Gedimino technikos universitete, t. p. Vilniaus statybos ir dizaino, Žemaitijos, Kauno kolegijose.

Rugsėjo mėnesį išleistas VILNIUS TECH mokslo žurnalo „Geodesy and Cartography“ naujas 48-ojo tomo 3-iasis numeris. Vyriausiasis šio žurnalo redaktorius prof. dr. Eimuntas Paršeliūnas su kitais redkolegijos nariais iš 11 šalių didžiuojasi, kad tai seniausias universiteto žurnalas leidžiamas nuo 1963 metų. Ir toliau nepraranda savo populiarumo - norint paskelbti straipsnį, autoriai laukia apie pusantrų metų. Žurnalą pasiekia straipsniai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Turkijos, Norvegijos, Švedijos, Ukrainos, Kinijos, Portugalijos, Ispanijos, Egipto, Irano, Indonezijos, Malaizijos, Nigerijos.

Minėtame žurnalo numeryje publikuojami 8 moksliniai straipsniai ir kiekvienas yra ypatingos mokslinės krypties. Pirmiausiai norisi atkreipti dėmesį į darbą apie Žemės gravitacinio lauko analitinius modelius, kurie patobulina lauko aproksimavimo galimybes bei straipsnį, skirtą patobulinti vandens garų atmosferoje vertinimo taikant dirbtinius žemės palydovus metodiką. Kitas vertingas darbas yra urbanizuotų teritorijų zonavimas žemės drebėjimų regionuose ir, žinoma, šiuolaikinės mados tendencija - dronai, jų fotokamerų kalibravimas.

VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų universiteto mokslo žurnalų: aštuoni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki - socialinių, trys - daugiadalykiai. Visi mokslo žurnalai leidžiami naudojant Atvirosios prieigos modelį. Nuo 2018 m. Atkreipiame dėmesį, jog svarstant galimybę publikuotis mokslo žurnaluose, ieškant žurnalo savarankiškai ar gavus pakvietimą iš žurnalo, būtina įsitikinti žurnalo patikimumu, nes, išpopuliarėjus atvirosios prieigos publikavimo modeliui, kartu išsivystė ir juo paremtas sukčiavimo būdas - vadinamieji grobuoniški leidėjai ar žurnalai.

Kviečiame skaitytojus ir autorius išlikti budrius. Autoriai raginami būti atsargūs ir, prieš teikiant savo rankraščius net gerai žinomam leidiniui ir leidėjui, pasitikrinti informaciją. Ieškant informacijos konkrečiomis temomis, taip pat kviečiame naudotis VILNIUS TECH prenumeruojamomis duomenų bazėmis. Šiuo metu VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie 34 licencijuojamų duomenų bazių. Duomenų bazėse rasite elektronines knygas, mokslinius straipsnius, konferencijų pranešimus, standartus, statistinę, analitinę bei kitą mokslui ir studijoms aktualią informaciją. Prieiga: visų duomenų bazių turinys prieinamas iš asmeninio kompiuterio prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN. Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui užtikrinti papildomai reikia naudoti dviejų faktorių autentifikaciją.

Magistrantūros baigiamajame darbe tyrimo objektas - žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias klaidas, nustatytas analizuojant kadastrinių matavimų bylas.

Tyrimo metodologija

Darbe analizuojami normatyviniai dokumentai, susiję su analizuojama tema. Taip pat apžvelgiami moksliniai ir metodiniai straipsniai, susiję su žemės sklypų kadastriniais matavimais ir jų neatitikimais. Literatūra išanalizuota taikant mokslinės literatūros apžvalgos bei dokumentų turinio analizės būdus (įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinius matavimus, nagrinėjimas).

Tiriamajame darbe surinkta ir išanalizuota 3555 vienetai kadastrinių matavimų bylų tikrinimo aktų su trūkumais.

Tyrimo rezultatai: Dažniausios klaidos kadastrinių matavimų bylose

Aktai su klaidomis buvo analizuojami 2014 metais 25-iose Kauno rajone esančiose seniūnijose. Štai duomenys apie klaidų skaičių seniūnijose:

Klaidų skaičius Kauno rajono seniūnijose:

Dauguma pasitaikančių klaidų yra padaromos tiesiog dėl matininko neatidumo ir išsiblaškymo.

Toliau išvardintos dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Žemės sklypo plane ir paženklinimo - parodymo akte nesutampa ženklinimo datos.
• Matininko parašų bei įmonės antspaudų nebuvimas.
• Neteisingas vietovės pavadinimo nurodymas.
• Neteisingai įrašytas žemės sklypo kadastrinis numeris.
• Žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamame aiškinamąjame rašte nenurodomas prisijungimo prie LitPOS laikas.
• Skaitmeninių duomenų nepateikimas.

Apibendrinant, kadastrinių matavimų bylose pasitaiko įvairių klaidų, kurios dažniausiai atsiranda dėl žmogiškojo faktoriaus.

Žemėtvarka ir kadastras

Žemėtvarka - tai žemės tvarkymas, kadastriniai matavimai, taip pat apima žemės grunto tyrimus, kartografavimą, apskaitą ir naudojamos žemės kontrolę.

Žemėtvarkos kategorijoje autoriai dalinasi informacija apie sklypų ir vietovių planavimą, dalinimą, teritorijų analizę, kraštovaizdžio tvarkymą, kaimo plėtrą. Taip pat galite rasti įvairių žemėtvarkos projektų analizių.

Kokia yra kadastro paskirtis. Kokiais dokumentais vadovaujantis tvarkomas kadastras. Kas gali būti kadastro objektais. Kas Lietuvoje yra kadastro tvarkytojas. Kokia veikla užsiima kadastro tvarkytojas.

Kadastras kadastras -.

• Žemės kadastras.
• Kadastro paskirtis.
• Žemės kadastro darbų sistemą sudaro.
• Kadastras tvarkomas pagal.
• Žemės sklypas.
• Žemės valda.

Žemės kadastro duomenų bankus sudaro Tekstinė informacija apie žemės sklypą.

Žemėtvarkos principai. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsauga. Taip pat žemės vertinimo plane sutartiniais ženklais pažymima. Prie žemės vertinimo plano pridedama. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatomi ...

Žemės fondas. Žemės ūkio paskirties žemė. Miškų ūkio paskirties žemė. Koncervacinės paskirties žemė. Vandens ūkio paskirties žemė. Kitos paskirties žemė. Gyvenamos teritorijos. Visuomeninės paskirties teritorijos. Pramonės ...

Žemės ūkio naudmenos. Žemės naudmenas sudaro. Visa Lietuvos teritorijoje esanti žemė suskirstyta pagal. Pagal žemės įstatymą žemės fondą sudaro. Racionali ūkio žemėvalda. Riboženkliais , kuriuos privalu saugoti. Pagrindinis ...

Kas yra miškas. Kokios yra miškų grupės. Kas yra sodyba. Kas yra funkcinis zonavimas. Kas yra kaimiškasis kraštovaizdis. Kas yra kraštovaizdžio planavimas. Kokie yra aukštaitijos sodybos pagrindiniai bruožai. Kas yra inžinerinė ...

Nekilnojamojo turto vertinimas nekilnojamojo turto samprata. Turtas = nuosavybė. Turto rūšys klasifikacija. Pastatų ir patalpų naudojimo paskirtis. Gyvenamosios paskirties pastatai pagal naudojimo paskirtis skirstomi į. Gyvenamosios ...

Žemės naudotojai Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda. Žemės teisinių santykių subjektai dalyviai yra. Turto patikėjimo teisė. Valdyti , naudoti atitinkamai valstybės ar savivaldybės jai perduotu daiktu , juo disponuoti.

Žemėlapių ir planų rūšys Žemėlapiai pagal teritoriją. Žemėlapių klasifikacija pagal paskirtį Bendrieji geografiniai ir topografiniai. Semiotika Kartografinė semiotika. Semiotika skirstoma į Semantika.

Šakos Žemės administravimas Teritorijų tvarkymas. ŠakosNekilnojamojo turto kadastras. Baigiamojo darbo rengimo bendrieji reikalavimai. Baigiamojo darbo tikslas.

Žemės naudmenos. Žemės ūkio naudmenos. Ganyklos1. Žemės ūkio naudmenos. Ariamoji žemė. Pievos ir natūralios ganyklos. . Miškai. Keliai. Užstatyta teritori5. Vandenys. Kita žemė. Medžių ir krūmų želdiniai. Pažeista žemė.

tags: #moksliniai #straipsniai #kadastriniai #matavimai