Neprižiūrimų Žemės Sklypų Apmokestinimo Tarifai Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, neprižiūrimi žemės sklypai kelia nemažai problemų - nuo gaisrų pavojaus iki neestetiško vaizdo. Savivaldybės nuolat susiduria su iššūkiu, kaip paskatinti savininkus tinkamai rūpintis savo nuosavybe. Šiame straipsnyje aptarsime teisinę bazę, reglamentuojančią neprižiūrimų žemės sklypų tvarkymą, bei priemones, kurių imamasi siekiant užtikrinti tinkamą jų priežiūrą.

Nuo 2026 metų įsigalios atnaujintas nekilnojamojo turto mokesčio modelis, o savivaldybės iki gruodžio 1 d. turi nusistatyti konkrečius tarifus. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. turi nusistatyti 2026 metų tarifus tiek komerciniam turtui, tiek pagrindiniam gyventojų būstui (0,1-1 % intervale).

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė naujam NT mokesčio modeliui, kurį pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Jo siūlymas toks, kad nuo 2025 metų komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio tarifo vadinamąsias žirkles nustatytų Seimas, jos siektų nuo 0,05 iki 4 proc., o konkretų tarifą patvirtintų konkrečios savivaldybės tarybos.

Iš apleistos į gražią: 80 akrų apleistos žemės transformavimas

Nenaudojamų Žemės Sklypų Požymiai

Į nenaudojamų žemės sklypų sąrašus įtraukiami apleisti, neprižiūrimi žemės sklypai. Apleistas sklypas gali kelti pavojų aplinkai ir žmonėms. Pagrindiniai nenaudojamų žemės sklypų požymiai yra šie:

  • Sklypas nešienaujamas (nepjaunama žolė).
  • Sklype kaupiamos šiukšlės, atliekos.
  • Sklypas apaugęs menkaverčiais krūmais.
  • Sklype formuojamas sąvartynas.
  • Sklype laikomos (išskyrus tam skirtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys).
  • Padrikai išpiltas statybinis laužas.

Sklypas taip pat gali būti įtraukiamas į sąrašą, jei nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų gegužės 31 d. jis buvo neprižiūrimas.

Apleistas sklypas Vilkaviškio rajone. Šaltinis: vilkaviskis.lt

Savivaldybių Veiksmai ir Gyventojų Įtraukimas

Siekiant išvengti gaisrų, ligų plitimo ir kitų pavojų, savivaldybės vykdo patikrinimus, kurių tikslas - nustatyti nenaudojamus ir (ar) neprižiūrimus žemės sklypus. Taip pat siekiama mažinti gyventojų nepasitenkinimą apleistais kaimynų sklypais.

Kiekvienais metais sudaromi nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašai, į kuriuos įtraukiami tie žemės sklypai, kuriuose netvarkingai laikomos statybinės ir (ar) aplinką teršiančios medžiagos ar daiktai, kaupiamos šiukšlės, taip pat apleisti apaugę sumedėjusiais augalais, žole ir pan. ir iki einamųjų metų liepos 15 dienos nenušienauti.

Savivaldybės ragina gyventojus nebūti abejingais ir padėti nustatyti mieste netvarkomus, apleistus sklypus. Informaciją apie privačios nuosavybės teise valdomus ar iš valstybės nuomojamus nenaudojamus žemės sklypus galima pateikti savivaldybės atsakingiems skyriams.

Pavyzdžiui, Šiauliuose informaciją galima pateikti:

  • Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriui el. paštu.
  • Medelyno seniūnijai el. paštu.
  • Rėkyvos seniūnijai el. paštu.
  • Šiaulių miesto problemų registravimo platformoje „Sumanus miestas“ adresu 1863.siauliai.lt.

Finansinės Priemonės ir Baudos

Nustačius neprižiūrimą sklypą, jo savininkams taikomos finansinės priemonės. Į nenaudojamų žemės sklypų sąrašus įtrauktų žemės sklypų valdytojams skaičiuojamas padidintas žemės mokesčio tarifas ir (ar) nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifas.

Tokiems sklypams taikomas padidintas žemės mokestis (iki 4 proc. žemės vertės). Po sąrašų sudarymo tokiems savininkams/nuomininkams rašomi įspėjimai/pranešimai/raginimai susitvarkyti, o vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu surašomi Administraciniai nurodymai/protokolai.

Padidintas žemės mokestis dažniausiai padaro poveikį žmogui, bet tikrai ne visiems. Pernai nesitvarkančiųjų sumažėjo iki 44. Šiemet užfiksuoti 37 netvarkomi, apleisti žemės sklypai: 15 - mieste ir 22 - kaimiškose seniūnijose.

Dauguma žemės sklypų savininkų - Marijampolės savivaldybėje negyvenantys asmenys (jie gyvena užsienyje ar kitose savivaldybėse), todėl ir „pamiršta“, kad turi nuosavybę, kuria būtina pasirūpinti.

  • Kazlų Rūdos seniūnija: Užfiksuoti devyni sklypai ir du neprižiūrimi pastatai.
  • Kalvarijos seniūnija: Daugelis sklypų netvarkomi metai iš metų. Jų savininkai arba išvykę į užsienį, arba gyvena kituose Lietuvos miestuose.

Netvarkomų, apleistų objektų savininkai/nuomininkai paprastai teisinasi, kad buvo išvykę į užsienį, dėl savo pakeistos gyvenamosios vietos negavo įspėjimų, buvo sugedusi technika ir pan. Deja, tai nuo atsakomybės neatleidžia.

Nenaudojamų Žemės Sklypų Nustatymo Tvarka

Apleistų žemės sklypų nustatymo tvarka reglamentuota Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-251.

Seniūnijų seniūnai seniūnijai priskirtoje teritorijoje birželio-liepos mėn. nustatę nenaudojamus, apleistus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, įspėjo šių objektų savininkus/nuomininkus.

NT Mokestis 2026 m. Lietuvoje: Naujos Taisyklės

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarka, kuri palies tiek Kauno, tiek kitų miestų gyventojus. Šis pokytis yra viena didžiausių pastarojo meto mokesčių reformų, kurios tikslas - užtikrinti teisingesnį NT apmokestinimą, atsižvelgiant į būsto vertę, savininko socialinę padėtį bei nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.

Nuo 2026 m. kiekvienam NT savininkui bus taikoma 10 000 eurų vertės „grindų“ lengvata. Tai reiškia, kad pirmasis būstas iki šios vertės bus visiškai neapmokestinamas.

Bus taikomos specialios nuolaidos:

  • 50 % lengvata pirmojo būsto daliai iki 450 000 eurų;
  • 75 % lengvata šeimoms, auginančioms vaikus, bei šeimoms su neįgaliu vaiku.

Jeigu NT bus pripažintas apleistu ar neprižiūrimu, savininkui teks mokėti padidintą - net 4 % metinį mokestį nuo mokestinės vertės. Tai skatina miestų savininkus prižiūrėti savo objektus ir mažina apleistų pastatų skaičių.

Statistikos duomenimis, Kaune mokestinės NT vertės per pastaruosius metus išaugo apie 80 %, o Vilniuje - daugiau nei 82 %. Tai reiškia, kad dalis Kauno gyventojų, iki šiol NT mokesčio nemokėjusių, nuo 2026 m. už savo būstą turės susimokėti.

Praktiniai pavyzdžiai, kiek reikės mokėti

Butas Kaune, kurio mokestinė vertė 100 000 eurų → taikoma 10 000 eurų lengvata → apmokestinama suma 90 000 eurų.

Jeigu savininkas yra šeima su vaikais, gali būti pritaikyta net 75 % lengvata, todėl mokestis ženkliai sumažės.

Prieš įsigaliojant mokesčiui, gyventojams verta pasitikrinti Registrų centro pateiktą turto vertę ir, jei ji neatitinka realybės, inicijuoti vertinimo peržiūrą.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Apmokestinimas

Sausio 1 dieną pradėjo galioti patikslintas Žemės mokesčio įstatymas. Tai padaryta siekiant sumažinti apleistos žemės plotus. Nuo šiol tokiai žemės ūkio paskirties žemei ne tik kad nebebus taikomas vertės mažinimo koeficientas, bet ir mokesčiai už ją bus žymiai didesni. Apleista žeme vadinama tokia, kuri neprižiūrima, nedirbama penkerius ir daugiau metų.

Savivaldybių taryboms suteikta galimybė, padidinus mokesčius apleistai žemei, išjudinti jos savininkus. Šis tarifas gali būti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės vertės. Visi žemės ūkio paskirties sklypai, ar dirbami jie, ar ne, iki šių metų buvo apmokestinami taikant 0,35 koeficientą (žemės vertė dauginama iš 0,35, ir dar kartą dauginama iš nustatyto mokesčio tarifo procentais).

Šiemet, skaičiuojant mokesčius už žemės ūkio naudmenas, lengvatos apleistai žemei nebebus taikomos. Įvertinus vien tik panaikintą lengvatą, apleistos žemės savininkai už ją privalės mokėti tris kartus brangiau.

Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus teigimu, kitaip išjudinti apleistos žemės savininkų neįmanoma - pati geriausia ekonominio poveikio priemonė yra didėjantys mokesčiai.

Maksimalų - 4 procentų žemės vertės - mokesčio tarifą apleistų žemių savininkams iš 50-ies šalies savivaldybių šiemet taikys net trisdešimt viena.

Vilkaviškio Rajono Pavyzdys

Šiemet Vilkaviškio rajone į nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą buvo įtraukti 73 sklypai. Tai - kiek geresnė situacija nei praeitais metais, kai rajone buvo užfiksuoti 87 tokie sklypai, t. y. 14 daugiau.

Apleistais laikomi tie sklypai, kurie yra nešienaujami, juose laikomas statybinis laužas, aplinką teršiančios medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai), kaupiamos šiukšlės, veši savaiminiai krūmai, auga grėsmę keliantys medžiai ir panašiai.

Anot L. Grygelaitienės, ne visada paprasta įtikinti savininkus susitvarkyti savo teritoriją, kartais jau vien dėl to, kad pirmiausia juos sunku surasti. Būna atvejų, kai sklypo šeimininkas miršta, paveldėtojų nėra arba jie nesusitvarko nuosavybės dokumentų. Kitas sklypo nešienauja, nes išvykęs iš Lietuvos ir nesuka sau galvos dėl tokių „smulkmenų“, kaip iš jo kiemo virstantys milžiniški kiečiai. O kaip rasti savininko adresą užsienyje? Dalis laiškų, nors ir registruotų, grįžta taip ir nepasiekę adresato.

Jeigu sklypo savininkai nesusitvarko iki rugpjūčio 10 d., jų žemė apmokestinama didesniu tarifu.

Nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų savininkams (ar nuomotojams) Vilkaviškio rajone, kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, taikomas maksimalus 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas, kurį nustačiusi Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba.

Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Vilma Kolpakovienė sakė, kad tokiais atvejais asmenims numatytos sankcijos Administracinių nusižengimų kodekse.

Jo 366 straipsnis nurodo, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Apleistas sklypas Mažeikiuose. Šaltinis: santarve.lt

Savivaldybių Pavyzdžiai

Visagino savivaldybė: 2025 m. lapkričio 27 dieną Visagino savivaldybės taryba Nr. Skatinant savininkus tvarkyti apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą, Taryba nuo 2026 metų priėmė sprendimą jį apmokestinti 5 procentų tarifu nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Taryba nustatė pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį - 450 000 eurų.

Vilniaus savivaldybė: Vilniaus savivaldybės taryba pritarė nuo 2026 metų mažinti komercinio NT apmokestinimo tarifus. Gyventojų pagrindiniam būstui savivaldybė atskiro sprendimo nepriėmė, todėl 2026 m. bus taikomas minimalus 0,1 % tarifas turto vertei, viršijančiai 450 tūkst. eurų (arba 900 tūkst. Komerciniam turtui nuo 2026 m.

Kauno miesto savivaldybė: Kauno miesto taryba nusprendė, kad nuo 2026 metų mieste bus taikomas vienodas 0,5 % komercinio NT tarifas visam komercinės paskirties turtui. Apleistam turtui Kaune nuo 2026 m. Savivaldybė nenumatė atskiro tarifo pagrindiniam gyventojų būstui, todėl pagal įstatymą Kaune 2026 m. bus taikomas 0,1 % tarifas būsto vertei, viršijančiai 450 tūkst. eurų (ar 900 tūkst. Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, komerciniam turtui nuo 2026 m.

Šiaulių miestas: Šiauliuose 2026 m.

Vilniaus miestas: Sostinės taryba patvirtino naujus žemės mokesčio tarifus, galiosiančius 2013 m. Gyvenamosios žemės sklypams Vilniuje bus taikomas 0,3 proc. tarifas. 3 proc. tarifas nustatytas nenaudojamos žemės sklypams.

Taryba taip pat patvirtino tvarką, pagal kurią bus nustatoma, kam taikomas 3 proc. tarifas. Nustačius tokius mokesčio tarifus, sostinės tarybos miesto biudžeto pajamos iš šio mokesčio beveik nesikeis.

Praplėtus mokesčių mokėtojų bazę ir didesniu tarifu apmokestinant nenaudojamą ar neprižiūrimą žemę, 2013 m. galėtų būti surinkta 0,8 mln. litų daugiau nei 2012 m. (2012 m. planas - 6,6 mln. Šiuo metu Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mokestinės vertės. Vidutinis mokestis už arą šiuo metu siekia nuo 5 litų (Grigiškėse) iki 44 litų (Senamiestis).

Apibendrinant, apleistų žemės sklypų problema Lietuvoje sprendžiama įvairiomis priemonėmis, įskaitant finansines paskatas ir administracines baudas. Savivaldybės aktyviai įtraukia gyventojus į šios problemos sprendimą, o griežtesnis apmokestinimas skatina savininkus rūpintis savo turtu ir prisidėti prie bendruomenės gerovės.

tags: #mokestis #uz #nepriziurima #zeme