Nekilnojamojo turto mokestis vyrui ir žmonai Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis Lietuvoje - aktuali tema kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui. Šis mokestis, jo taikymas ir galimos išimtys nuolat keičiasi, todėl svarbu būti informuotam apie naujausius įstatymų pakeitimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip NT mokestis taikomas vyrams ir moterims, kokios yra paveldimo turto apmokestinimo ypatybės ir kaip galima optimizuoti mokesčių mokėjimą.

NT mokesčio esmė ir naujausi pakeitimai

Iki šiol galiojo nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pagal kurį už būstą mokėjo tie, kurių turto vertė viršijo 150 tūkst. eurų asmeniui. Pagal naują Seimo priimtą įstatymą, pirmasis būstas apmokestinamas tik nuo 450 tūkst. vertės asmeniui. Kiti turimi objektai - nuo 50-ies tūkstančių.

Pagal priimtą įstatymą, už pirmąjį ir pagrindinį būstą mokės tik tie, kurių būsto vertė viršija 450 tūkstančių eurų. Tiesa, jeigu būstas priklauso dviems žmonėms, pavyzdžiui, vyrui ir žmonai, mokesčio grindys kyla dvigubai - iki 900 tūkstančių eurų. O ir mokestis bus taikomas ne visai vertei, o tik tai daliai, kuri viršys nustatytas grindis.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigė: „Pagal vertes - tiek šių metų, tiek kitų metų - priėmus sprendimą, mokančių už pirmą būstą asmenų skaičius, nesiektų tūkstančio“.

Antras ir paskesnis būstas apmokestinamas progresiniais tarifais, pradedant nuo 50 tūkstančių eurų vertės. Iš viso Lietuvoje daugiau nei vieną būstą turi apie 350 tūkstančių gyventojų. Į šią kategoriją patenka ir turintys sodybas, garažus ir panašų nekilnojamąjį turtą.

Šiuo metu Lietuvoje jau galioja nekilnojamojo turto mokestis, jo vadinamosios grindys - 150 tūkstančių eurų. O ir tarifai gerokai didesni nei šiandien priimtame įstatyme.

NT mokesčio mokėjimo ypatumai

Konservatorė Gintarė Skaistė įžvelgė spragą: „Būna tėtis, mama, jiems priklauso turtas ir jiems tada taikoma atitinkamai kartelė. Jeigu vaikui perrašysi būstą, jis irgi bus bendrasavininkis, jam taip pat bus taikoma lengvata“.

Gudrauti įtraukiant bendrasavininkius galės ir tie, kurie turi daugiau nei vieną būstą.

Politikė kalbėjo: „Jeigu praėjusiais metais surinkome 16 milijonų, o po verčių atnaujinimo būtų buvę apie 60 milijonų eurų, tai dabar šios reformos pasekmė - turbūt apie 10 milijonų eurų. Tai reiškia, kad mes surinksime gynybai ne daugiau, o mažiau“.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė: „Mažiau pinigų nesurinksime. Kad ir dėl to, jog ir juridiniai asmenys, kurie ūkinėje veikloje naudoja NT turtą, taip pat prisidės prie gynybos fondo formavimo papildomu 0,2 procento tarifu“.

Seimo narys aiškino: „Todėl, kad jis visais aspektais neatitinka to, ko mes siekiame. Mūsų partijos programoje buvo parašyta viskas atvirkščiai“. Parlamentaras norėjo, kad NT mokestį mokėtų dauguma šalies gyventojų.

Seimo narys sakė: „Kam reikalingi mokesčiai? Kad valstybė turėtų pinigų spręsti visus klausimus, ne tik gynybos, švietimo, sveikatos. Tai šitas įstatymas ne padidina pinigų kiekį biudžetui, o sumažina“.

Dėl visų išimčių NT mokestis nepatiks ir Briuselio biurokratams. Būtent jie ragino NT mokestį padaryti visuotinu, o mainais Lietuvai būtų pervedę kelis šimtus milijonų eurų europinės paramos. Tad galutinis rezultatas toks - europinių pinigų nebus, iš NT mokesčio surinksime mažiau, o Lietuvai liks tik šių diskusijų sukeltas pyktis.

Paveldimo turto mokestis

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

• Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
• Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje (FR0514 forma) pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).

Aktualus NT mokestis nuo 2026 m.? Kviečiu skaityti plačiau: NT mokestis nuo 2026 m.

Panagrinėkime, kaip sklandžiai parduoti paveldėtą turtą ir išvengti brangių klaidų mokant mokesčius po pardavimo.

Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu. Tokiu atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai.

Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio. Jei turtą paveldėjote iš sutuoktinio ir ilgiau nei 2 metus esate jame deklaravę gyvenamąją vietą - tuomet nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir turto vertinimas paveldėjimo metu nėra būtinas. Šiuo atveju svarbu iki pardavimo momento neišsideklaruoti iš paveldėto nekilnojamojo turto.

Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė mažesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc. taikomas tarifas;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 proc. tarifas.

Mokesčiu neapmokestinama:

• Iš pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas;
• Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Paveldimo turto mokestis sumokamas prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.

Paveldimo turto vertinimas rekomenduojamas tuomet, kai paveldėtą turtą planuojate ateityje parduoti. GPM mokestis nebus taikomas:

• jei turtą nuosavybės teise išlaikysite 10 m. ir ilgiau. Nuo 2026 m. sausio mėn. 1 d. šis terminas trumpinamas iki 5 metų. Plačiau skaitykite Nekilnojamo turto pardavimas išlaikius 5 metus - pokyčiai nuo 2026 m.
• jei būsite bent 2 metus deklaravę gyvenamąją vietą paveldėtame turte;
• jei būsite mažiau nei 2 metus deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau po paveldėto turto pardavimo per vienerius metus įsigysite kitą nekilnojamąjį turtą ir ten deklaruosite gyvenamąją vietą.

Turtą paveldėjus iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių bei svetimų žmonių retrospektyvinis vertinimas parduodant nėra galimas.

Vertinimo ataskaitą gausite elektronine forma, tad lengvai ir greitai galėsite pateikti paveldėjimą tvarkančiam notarui. Jis į paveldėjimo teisės liudijimą įrašys turto vertintojų nustatytą kainą, kuri bus aukštesnė nei VĮ Registrų centro apskaičiuota kaina. Tad ir paveldimo turto mokestis bus didesnis, bet bus mažesnis Gyventojų pajamų mokestis turto pardavimo metu.

Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimui nėra jokių specialių terminų ar laiko limitų. Parduoti galima tiek iš karto, tiek po metų, dešimties ar daugiau. Tik svarbu prisiminti, kad pardavimas galimas ne anksčiau, nei gausite NT paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruosite turtą kaip savo nuosavybę. Kol jis jums oficialiai dar nepriklauso, parduoti paveldėtą turtą negalima.

Jeigu Jūsų paveldėtas turtas yra strategiškai geroje vietoje (miesto centre, kurortiniame miestelyje ar pan.), jis ilgą laiką gali generuoti jums pajamas. Jeigu nesate pirmos eilės giminaitis velioniui, prisiminkite, kad turėsite susimokėti paveldimo turto mokestį bei GMP (Gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno), jei tai nėra turtas, kuris priklauso jums ne trumpiau nei 10 metų. Galbūt verta palaukti ir po tų 10 metų gauti ženkliai didesnes pajamas?

Parduodamas paveldėtas nekilnojamas turtas gali būti apmokestinamas du kartus:

• pirmą kartą mokamas paveldimo turto mokestis (kai nekilnojamasis turtas tampa paveldėtojo nuosavybe);
• antrą kartą mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), parduodant NT, kai šis nėra išlaikytas 10 metų ir nėra taikomos mokestinės išimtys turtą paveldėjus iš pirmos eilės giminaičių.

Po nekilnojamojo turto pardavimo gautam pelnui apmokestinti taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Taikomos lengvatos ir išimtys:

• kai paveldėtas turtas parduodamas už tokią pat kainą, kaip ir įgytas paveldėjimo metu.
• kai paveldėtas turtas yra jūsų nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų. Nuo 2026 m. sausio mėn. 1 d. šis terminas trumpinamas iki 5 metų.
• kai ne trumpiau kaip 2 pastaruosius metus tai yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta ir iš jos nesate išsideklaravęs iki pardavimo momento;
• kai paveldėtas turtas yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei 2 metai, bet per vienerius metus nuo pardavimo įsigyjate ir deklaruojate kitą gyvenamąją vietą;
• kai nekilnojamas turtas parduodamas už mažesnę sumą, nei nustatyta vertė paveldėjimo metu.

Jei nekilnojamąjį turtą paveldėjo ne vienas žmogus, o, pavyzdžiui, du sutuoktiniai, deklaruoti gyvenamąją vietą reikia abiem. Antraip pardavimo atveju gali susiklostyti situacija, kai vienas jų GPM nemokės, o kitam teks tai daryti.

Gavus apmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tokias pajamas privalote deklaruoti pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. Jei turtas buvo paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių ir norite pasinaudoti mokestine išimtimi, tuomet kartu su pajamų deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės pateikti ir retrospektyvinį turto vertinimą. Jei gyvenate užsienyje ir esate deklaravę išvykimą iš Lietuvos - tuomet deklaruoti gautas pajamas privalote per 1 mėnesį.

Jei jau nusprendėte parduoti paveldėtą turtą, tai, suprantama, nenorėsite tuo užsiimti kelerius metus. Remdamasi savo ir kolegų patirtimi, galiu drąsiai patvirtinti, jog nuosekliai sudėliotas pardavimų planas visą procesą labai pagreitina.

Paveldėto turto pardavimo proceso metu Jus lydės savo srities profesionalas, sudaręs daugybę nekilnojamojo turto sandorių, gebantis numatyti kelis žingsnius į priekį bei gebantis išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Patikėdami savo turto pardavimą NT brokeriui, Jūs patikite pardavimo projektą visai profesionalų komandai.

Viso Jūsų turto pardavimo proceso metu jausitės saugūs ir ramūs. Žinosite, kad Jumis rūpinasi nekilnojamo turto srities profesionalas, kuris visus rūpesčius nuims nuo Jūsų pečių. Jums teliks patogiu metu atvykti į notarų biurą pasirašyti dokumentų. Jei būsite pasirinkę atstovavimą pagal įgaliojimą, tuomet teks tik laukti lėšų įskaitymo į Jūsų banko sąskaitą.

Turto paveldėjimas ne visada papildo kišenes: dažnu atveju tenka sumokėti mokesčius.

Lietuvoje turto paveldėjimą reglamentuoja įstatymai.

Jeigu paveldėjote turtą iš pirmos eilės giminaičių - tėvų, brolių, seserų, vaikų, senelių, įvaikių, įtėvių - jokie mokesčiai nėra taikomi. Tokia pati tvarka galioja ir tada, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.

Vis dėlto, tokiu atveju, kai turtas paveldimas iš antros eilės giminių, tokių kaip pusbroliai, pusseserės, dėdės, tetos ir pan., arba iš svetimo, giminystės ryšiais apskritai nesusaistyto žmogaus, yra taikomas paveldimo turto mokestis.

Šis mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės - 70 proc. viso turto vertės, taikant skirtingus tarifus. Kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc., o kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją parduodamame paveldėtame būste, mokesčių taip pat nemokėsite. Be to, mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus. Kitais atvejais, mokesčius mokėti reikia, tačiau ne nuo visos sumos, o nuo pelno.

Mokesčiai skaičiuojami tik nuo nekilnojamo turto kainų: jei parduodate paveldėtą butą su baldais ir buitine technika, kilnojamas turtas ir daiktai turėtų būti parduodami atskirai. Jei po paveldėjimo NT turtą renovavote ir tvarkėte patys ir turite tai patvirtinančius dokumentus, tos sumos skaičiuojamos kaip jūsų išlaidos ir minusuojamos iš galutinės pardavimo kainos.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vieniši žmonės neturi kam palikti savo turto. Tuomet, po jų mirties, šis turtas tampa niekieno nuosavybe ir galiausiai atitenka valstybei.

Vis dėlto, ne visada paveldimas tik turtas: kartais galima paveldėti ir skolas. Pavyzdžiui, paskolos, skolos už komunalines paslaugas, telefono sąskaitą. Taip pat, jeigu yra alimentų įsiskolinimas, turto paveldėtojai turi mokėti alimentus, bet tik paveldėto turto apimtyje.

Ekspertų teigimu, nepaveldimos yra tik baudos - administracinės ar baudžiamosios bylos - kadangi tai yra asmeninė bausmė.

Jeigu žmogus turi teisė priimti palikimą, tačiau nori iš anksto apsisaugoti nuo nemalonių naujienų apie skolų paveldėjimą, jis iš karto gali kreiptis į notarą, kad jis sudarytų paveldimo turto apyrašą, į kurį surašomos asmens skolos.

Prieš kelerius metus mirė vyras. Visas turtas buvo registruotas jo vardu. Žmona tapo vienintele paveldėtoja. Dabar, po vyro mirties, žmona ketina parduoti gyvenamąjį namą ir žemę. Visas turtas buvo įgytas santuokoje. Ar pardavus šį nekilnojamąjį turtą paveldėtoja turės sumokėti mokesčius? Jei taip, tai kokius ir kokio dydžio?

Atsako Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento I skyriaus vedėja Irena Gasiūnienė: „Bendru atveju pajamos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris nuo jo įsigijimo iki pardavimo gyventojui priklausė mažiau nei 10 metų, apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pajamų mokestis skaičiuojamas nuo skirtumo, gauto iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą. Skirtumas apmokestinamas taikant 15 proc. dydžio pajamų mokesčio tarifą. Atskirais atvejais, gautoms nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamosioms pajamoms kartu su kitomis gautomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis viršijant 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą (2019 m. 136344 Eur), šią sumą viršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama taikant 20 proc.

Primename, kad greičiausiai atsakymus visais mokesčių klausimais galima gauti paskambinus Mokesčių informacijos centro telefonu 1882.

tags: #mokesti #uz #nekilnojama #turta #vyras #ir