Namo renovacija - ne tik galimybė sumažinti energijos sąnaudas, bet ir proga pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti turto vertę. Tačiau šis procesas neatsiejamas nuo dokumentų - nuo pirmųjų žingsnių iki paskutinio parašo.
Ne kiekvienas namo atnaujinimas priskiriamas renovacijai. Jei keičiama tik grindų danga ar dažomos sienos - tai paprastas remontas. Tačiau kai darbai apima pastato konstrukcijas, šilumos izoliacijos gerinimą, fasado ar inžinerinių tinklų atnaujinimą - tai jau laikoma kapitaline renovacija.
Statybos leidimas reikalingas ne kiekvienam atnaujinimo projektui. Jei renovacija apsiriboja kosmetiniais pataisymais ar šildymo sistemos atnaujinimu bute, leidimo dažniausiai neprireiks. Statybos leidimas reikalingas, kai renovacijos darbai apima fasado, konstrukcijų keitimą, naujų inžinerinių sistemų diegimą arba kai darbai vykdomi saugomoje teritorijoje.
Prašymą leidimui galite pateikti per elektroninę sistemą Infostatyba, kur taip pat galima sekti visą dokumentų derinimo procesą. Visa informacija apie statybos leidimo būklę pateikiama sistemoje Infostatyba.lt. Statybos leidimas paprastai išduodamas per 20 darbo dienų, jei visi dokumentai pateikti tinkamai. Jei reikia tikslinimų, procesas gali užtrukti iki 30 dienų.
Energetinis auditas - tai pirmasis žingsnis planuojant renovaciją, ypač jei siekiama gauti valstybės paramą per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Remiantis šiuo auditu rengiamas investicijų planas, kuriame numatomi konkretūs darbai ir jų ekonominė nauda: šilumos nuostolių mažinimas, energijos taupymas, atsipirkimo laikotarpis. Energetinis auditas galioja 3 metus.
Net ir parengus kokybišką techninį projektą, jis negali būti įgyvendintas, kol nebus suderintas su atsakingomis institucijomis. Derinimo metu projektuotojai dažnai turi koreguoti projektą pagal savivaldybės pastabas. Sklandžiausias derinimas vyksta tuomet, kai projektas iš karto paruoštas pagal STR reikalavimus, aiškiai pažymėti darbų apimties pokyčiai ir pridėti gyventojų sutikimai.
Daugiabučio renovacija negali būti pradėta be aiškaus gyventojų pritarimo. Pirmasis žingsnis - gyventojų informavimas. Kiekvienam savininkui turi būti pateikta informacija apie planuojamus darbus, siūlomą investicijų planą, preliminarią kainą ir galimą valstybės paramą. Kiekvieno buto savininkas pasirašo balsavimo protokole arba balsavimo lape. Balsai skaičiuojami pagal butų skaičių, o ne kvadratūrą. Rinkite parašus laiptinėse ar per elektronines apklausas, aiškiai pateikdami investicijų plano santrauką.
Nors renovacijos procesas dažnai prasideda nuo techninių idėjų ar finansavimo paieškų, viskas turėtų prasidėti nuo tvarkingos dokumentacijos. Dar prieš pradedant projektą, sudarykite dokumentų sąrašą ir pasitarkite su savivaldybės specialistais arba projektavimo įmone.
Taip, daugiabučių atnaujinimui galima gauti APVA paramą, tačiau būtina turėti atliktą energetinį auditą, investicijų planą ir gyventojų sutikimus. Ne, pakanka 55 % butų savininkų pritarimo. Balsavimas gali vykti raštu ar susirinkimo metu.
Per pastaruosius metus daugiabučių renovacijos procesai įsibėgėjo daugelyje Lietuvos savivaldybių. Tačiau už to slypi daug daugiau. Senamiestyje gyvenantiems vilniečiams - dar geresnės namų atnaujinimo paramos sąlygos.
Vilniaus miesto savivaldybei atnaujinus finansavimo tvarką, nuo kitų metų sausio senamiestyje ir kitose kultūros paveldo vietovėse gyvenantys vilniečiai galės gauti dar didesnę paramą fasadų, balkonų, pamatų ir medinių elementų tvarkymui. Atnaujinus Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančią tvarką Vilniaus senamiesčio ir kitų kultūros paveldo vietovių Vilniuje gyventojai gaus net 60 proc. paramą fasadų, 80 proc. balkonų kitų avarinės būklės fasadų elementų ir 70 proc. vertingos medinės architektūros tvarkymui. Savivaldybė taip pat dengs 70 proc. projektavimo ir kitų susijusių išlaidų.
Pasak M. Naujoko, vidutiniškai namo atnaujinimo investicija butui, atskaičius savivaldybės skiriamą paramą, siekia nuo 500 Eur iki 6000 Eur, priklausomai nuo pasirinktų remonto darbų apimties ir name esančių butų skaičiaus. Tačiau ne kiekvienas gyventojas gali sau leisti tokią pinigų sumą sumokėti iš karto.
Norint atlikti minėtus pastato atnaujinimo darbus pirmiausia reikia kreiptis į namą prižiūrintį administratorių arba bendriją tam, kad būtų suorganizuotas gyventojų susirinkimas arba balsavimus raštu, kurio metu sprendžiama dėl namo tvarkybos projekto ir rangos darbų apimties, administratorius įgaliojamas rengti projektavimo paslaugų viešąjį konkursą. Pasirinkus projektuotoją rengiamas tvarkybos projektas, o šie darbai vidutiniškai trunka apie 6 mėnesius.
„Kadangi tvarkymo darbai atliekami kultūros paveldo apsaugos zonoje, pirmiausia ruošiama tokių darbų atlikimo projektinė dokumentacija: projektuotojas numato medžiagas, spalvas, technologinius sprendinius. Remiantis patirtimi rekomenduojame iš karto rengti pilną namo tvarkybos projektą, į kurį įeina stogo, fasado, balkonų, pamatų ir kitų architektūrinių detalių remontas. Turint parengtą pilną projektą gyventojai gali spręsti, ar visus darbus atlikti iš karto, ar dalimis. Pasirinkus namą tvarkyti dalimis, ateityje nebereikia grįžti prie projekto klausimo ir mokėti papildomų projektavimo darbų kainos,“ - pasakoja M. Parengus projektą skelbiamas konkursas rangos darbams atlikti, gyventojai pasirenka rangovą, su juo pasirašoma sutartis, informacija pateikiama Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai, kuri padaro sąmatos ekspertizę, įvertina finansavimo galimybes. Sutvarkius dokumentaciją prasideda rangos darbai, kurie paprastai trunka iki 4-5 mėnesius.
„Norintys gauti paramą ir atnaujinti savo namus gyventojai turėtų suskubti, nes tai yra ilgas procesas ir norint pradėti darbus ateinančią vasarą ar rudenį, reikia pradėti ruoštis jau dabar. Taip pat jau projekto pradžioje derėtų nusiteikti, kad darbai užtruks: tvarkomi kultūros paveldo apsaugos zonoje esantys pastatai, į jų darbų kokybę ir atitiktį paveldosaugos reikalavimams žiūrima itin atidžiai.
Vilniaus senamiestyje „Civinity Namai“ administruoja beveik 700 daugiabučių namų, iš kurių apie 400 turi balkonus - daugiau nei pusei šių namų balkonų šiandien reikalingas smulkus remontas. Bent ketvirtadalis visų sostinės senamiestyje „Civinity Namai“ prižiūrimų namų balkonų yra vertinami kaip prastos būklės. Kaip teigia Martynas Naujokas, „Civinity Namai Vilnius“ direktorius, renovuojant senamiesčio balkonus susiduriama su įvairiais iššūkiais. Daugiabučiuose namuose čia įsikūrę verslai, todėl, renovuojant balkonus, sutrikdoma komercinių patalpų veikla. Vilniaus senamiestyje taip pat gausu kultūros paveldo saugomų ir į kultūros vertybių registrą įtrauktų daugiabučių namų, kurių balkonai pasižymi išskirtiniais architektūriniais elementais.
Klaipėdoje smulkų (estetinį) remontą būtų galima atlikti 80-90 proc. „Civinity“ administruojamų gyvenamųjų daugiabučių namų balkonų. Kaip pasakoja Artūras Kavaliauskas, „Civinity Namai Klaipėda“ direktorius, prastos būklės balkonus šiame regione turi apie 220 prižiūrimų namų - tokiems balkonams sutvarkyti užtektų paprastojo remonto. Avarinės būklės balkonų, t.y. „Pasitaiko atvejų, kai daugiabučių gyventojai savo namų balkonuose įsirenginėja įvairias grindų dangas ir mechaniškai pažeidžia esamus hidroizoliacijos sluoksnius. Taip pažeistiems balkonams dažniausiai reikalingas pilnos apimties remontas, kurio metu ardomi ir naujai įrengiami visos balkono plokštumos konstrukciniai sluoksniai. Taip pat pastebime, kad gyventojai yra linkę individualiai tvarkytis balkonus juos įstiklinant - šiems darbams reikalingas statybas leidžiantis dokumentas, tačiau gyventojai retai jį turi“, - atkreipia dėmesį A. Kavaliauskas.
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Vykdomas balsavimas raštu dėl investicijų plano tvirtinimo (turi pritarti 55 proc. butų ir kt. Butų ir kt. Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
DELFI 11. Kas stabdo daugiabučių renovaciją?
Apšiuręs prieš tris ir daugiau dešimtmečių statytas daugiabutis suskilinėjusiomis sienomis, irstančiais balkonais, nesandariais langais po renovacijos gali virsti moderniu būstu.
„Kviečiame daugiabučių gyventojus, administratorius, savivaldybes suskubti teikti paraiškas gauti valstybės paramą. Šaltinių g. „Daugiabučio namo gyventojai atnaujinti savo namą norėjo nuo pat pirmų kvietimų. Šildymo sistema name nebuvo subalansuota, todėl vieni šaldavo, o kiti atidarydavo langus dėl per didelės temperatūros. Atnaujinant daugiabutį įrengtas naujas šilumos punktas, atnaujinti magistraliniai vamzdynai ir pakeisti radiatoriai. Taip pat buvo įrengta daliklinė šilumos sistema, dėl kurios butų savininkai patalpų temperatūrą gali reguliuoti patys ir taip užsitikrinti maksimalų komfortą“, - pasakojo daugiabučio renovaciją administravusios įmonės vyr. Modernizuojant daugiabutį taip pat atlikti stogo, sienų ir cokolio šiltinimo darbai, mediniai langai pakeisti į naujus, įstiklinti balkonai. Atnaujinimo darbai leido iš F energinio naudingumo klasės pasiekti B klasę.
Kvietimui taikomas naujas valstybės paramos būdas - fiksuotas įkainis renovuojamo pastato kvadratiniam metrui. Pasak G. Burbienės, tai leis paspartinti renovacijos procesą ir atsisakyti dalies biurokratinių procedūrų. Šiame kvietime numatoma parama ir rūsiams pritaikyti priedangų įrengimui taip suteikiant galimybę pastate esantiems asmenims pasislėpti oro pavojaus ar kitais atvejais. Nuo šiol bus galima gauti paramą ir langų bei balkonų durų angoms didinti, balkonams praplėsti, naujiems balkonams įrengti. Paraiškos bus priimamos tol, kol nebus išnaudotos kvietimo lėšos arba kol pasibaigs kvietimo laikas - iki 2025 m. spalio 1 d.
Senamiesčio Daugiabučių Problemos
Istoriniuose senamiesčiuose esantys daugiabučiai namai statyti labai seniai, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje yra išlikusių XIV-XIX amžiaus pastatų, kurių techninė būklė yra ženkliai prastesnė nei tipinio daugiabučio namo. Pasak daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ statinių techninės priežiūros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto Povilo Lysiuko, tokiuose namuose esantys inžineriniai tinklai, tokie kaip geriamojo vandens, nuotėkų vamzdynai, yra susidėvėję.
„Senamiesčių daugiabučiuose kylančios avarijos dažniausiai nutinka dėl trūkusių geriamojo vandens vamzdžių bei užsikišusių nuotėkų vamzdynų. Jeigu istorinio pastato vamzdynai nuo jų įrengimo niekada nebuvo keisti, į tokius namus avarinei tarnybai tenka vykti bent 2-3 kartus per metus,“ - sako P.Lysiukas.
Įvykus vandentiekio avarijai laikinai užsukamas vanduo. Įprastuose daugiabučiuose tokio tipo avarijos lokalizuojamos per 1- 4 valandas, tačiau senamiestyje esančiuose namuose šie darbai gali užtrukti ir savaitę. Visą šį laiką gyventojai lieka be vandens, o tai, žinoma, kelia didelius nepatogumus.
„Dažniausiai tokie namai neturi inžinerinių tinklų brėžinių, todėl įvykus avarijai ją likviduojantiems specialistams tenka ilgai ieškoti problemos. Neretai vamzdynai keliauja per sienas, privačias patalpas ir net kaimyninius daugiabučius, todėl jų tvarkymo darbus tenka derinti su kaimynais. Be to, norint kultūros paveldo zonoje sutvarkyti vamzdį po gruntu tenka organizuoti leidimus iš atsakingų institucijų, kas irgi užtrunka,“ - teigia „Civinity Namai“ specialistas. Įvykus vamzdyno avarijai gyventojai patiria ne tik su vandens netekimu susijusių nepatogumų: trūkęs vamzdis gali užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Pasitaiko atvejų, kai trūkus vamzdynui apipilama elektros instaliacija, o tai gali sukelti trumpąjį elektros sujungimą, gali kilti pavojus ne tik turtui, bei ir žmonių sveikatai ar gyvybei.
Finansavimo programos
Savivaldybėse galiojančios paveldosaugos programos suteikia paramą ir senamiesčio būstų savininkams iš dalies finansuoja pastato fasado, stogo, balkonų, autentiškų medinių langų ir durų tvarkymo darbus. „Savivaldybių skiriama parama tik iš dalies sprendžia senų kultūros paveldo zonoje esančių namų problemas. Sutvarkius tik pastato išorę, viduje daugiabutis lieka toks pats ir turi tas pačias problemas, dėl kurių avarijų daugiabutyje nesumažėja, o gyventojų gyvenimo kokybė dėl jų nepagerėja,“ - teigia P.Lysiukas.
Pasak „Civinity Namai“ atstovo, tokios programos labai reikalingos ir jomis pasinaudoja nemaža dalis senamiesčio būstų savininkų, tačiau jų tikslas, kad būtų gerinama miestų kultūros paveldo apsaugos zonoje esančių pastatų būklė ir išsaugotas jų autentiškumas, bet jos nesprendžia sudėvėjusių inžinerinių sistemų problemos. Įprasto daugiabučio savininkai inžinerines sistemas pasikeičia įsitraukdami jas į pastatų modernizavimo, paprastai vadinamą renovacijos, programą. Tuomet vienu metu gyventojai išsprendžia tiek energetinio efektyvumo, tiek inžinerinių tinklų modernizavimo klausimą. „Senamiestyje esantiems namams daugiabučių modernizavimo programa netaikoma, todėl gyventojams belieka ir toliau gyventi su pasikartojančiomis avarijomis arba už tinklų modernizavimą pilnai mokėti iš savo kišenės. Suprantama, kad tai gali sau leisti ne kiekvienas,“ - dalinasi „Civinity Namai“ specialistas.
Norint daugiabučiame name modernizuoti inžinerinius tinklus būtinas daugumos butų savininkų pritarimas. Neretai senamiesčio daugiabutyje dalis gyventojų yra pensinio amžiaus, o jų pajamos neleidžia iš karto sumokėti visos tinklų modernizavimo kainos. Pasak P.Lysiuko, galimos kelios alternatyvos šiai problemai spręsti. „Pirma, gyventojai gali pritarti kaupiamųjų lėšų tarifo padidinimui ir tikslingai kaupti lėšas tinklų modernizavimui. Gyventojai taip pat gali rinktis darbų kainos finansavimo iš banko ar kitų finansų įstaigų alternatyvą, tačiau tokiu atveju tenka mokėti palūkanas,“ - sako P.Lysiukas.
Pagrindinės lengvatinės paskolos teikimo sąlygos: fiksuotos 3 proc. „Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. punktų, jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.
tags: #kaip #renovuoti #nama #senamiestyje