Deklaruojant pajamas, kyla klausimų apie tai, kada privaloma mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) už parduotą nekilnojamąjį turtą. Pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, įprastai apmokestinamas 15 proc. tarifu.
Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra keletas lengvatų, kada nekilnojamojo turto pardavimo pajamos laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, pardavėją atleidžiant nuo gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Kada Mokesčio Mokėti Nereikia?
NT brokeris Ignas Zabarauskas išskyrė išimtį, kada šio mokesčio mokėti nereikia: jei žmogus pastaruosius 2 metus iki turto pardavimo deklaravo tame būste gyvenamąją vietą. Šiuo mokesčiu norima apmokestinti NT spekuliantus, bet su išlygomis siekiama išgelbėti tuos, kurie keičia turtą dėl gyvenimiškų priežasčių.Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) Paaiškinimai
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė patvirtino NT specialisto pastebėjimus. Jeigu iki būsto pardavimo žmogus jame buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, teikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės. Taip pat, jei gyvenamąją vietą parduotame būste buvo deklaravęs trumpiau nei 2 metus, tačiau po jo pardavimo per 1 metus įsigyjate kitą ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja naujame būste - pajamų deklaracijos teikti ir mokesčio mokėti irgi nereikia.Svarbu žinoti:
- Mokestį privalo mokėti gyventojai, kurie nuosavybėje neišlaikė būsto 10 metų ir nusprendė jį parduoti.
- Skirtumas tarp NT pardavimo ir jo įsigijimo bei susijusių privalomų mokėjimų apmokestinamas 15 proc. tarifu.
Jeigu būstas parduodamas už 100 tūkst. eurų, GPM mokestis sieks 15 tūkst. eurų.
Turinio Viršenybės Prieš Formą Principas
Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Šiuo principu mokestinių ginčų praktikoje vadovaujamasi ir kalbant apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatas gyvenamojo būsto pardavimui. Sprendžiant klausimą dėl GPM lengvatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į deklaruotą, bet ir į faktinę asmens gyvenamąją vietą.
Asmeniui pardavus būstą, kuriame jis realiai gyveno, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus išsamius paaiškinimus bei įrodymus, galima pasiekti, jog lengvata būtų pritaikyta ir gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikėtų.
Tačiau turinio viršenybės prieš formą principo taikymas turi ir kitą pusę. Praktikoje yra buvę atvejų, kai nekilnojamojo turto pardavėjui formaliai išpildžius lengvatos taikymo sąlygas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, lengvata jam nebuvo pritaikyta. Todėl ketinantys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatomis pasinaudoti formaliai, turėtų būti atidūs ir įsivertinti atitinkamų veiksmų riziką.
Kaip Apskaičiuojamas Mokestis?
Pirmiausia vertinama nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo kaina. Kitaip tariant, GPM 15 proc. tarifas skaičiuojamas nuo įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo. Pavyzdžiui, jeigu nekilnojamasis turtas įsigytas už 80 000 Eur, o parduotas už 100 000 Eur, tai 15 proc. gyventojų pajamų mokestis bus skaičiuojamas nuo 20 000 Eur sumos ir sudarys 3 000 Eur.
Jeigu nekilnojamasis turtas buvo pastatytas (sukurtas naujai), turto įsigijimo kaina bus laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, žinoma, pagrįstos tinkamais dokumentais.
Jei nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas ar gautas dovanojimo sutartimi, įsigijimo vertei apskaičiuoti paprastai vadovaujamasi turto rinkos kaina atitinkamu metu. Šiuo atveju gyventojų pajamų mokestis realiai skaičiuojamas nuo turto vertės skirtumo, o ne nuo visos pardavimo sumos.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas leidžia susimažinti mokesčio bazę, jeigu įsigytas nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ar kapitaliai remontuotas, taip pat patyrus su turto įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus. Žinoma, tam turi būti atitinkamas išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys įstatymo reikalavimus (pavyzdžiui, sutartys, sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai ir panašiai).
Pavyzdys:
Mokesčio bazę pavyko susimažinti kredito palūkanų, sumokėtų įsigyjant nekilnojamąjį turtą, suma. Tad jeigu tokių palūkanų sumokėta ženkli suma, svarstytina, ar neverta pakovoti dėl galimybės susimažinti gyventojų pajamų mokestį.
Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.
Situacijos, Kai Galima Išvengti GPM
* 10 metų taisyklė: Jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti.* Būsto pirkimas per metus: Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su viena sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarabu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.Pavyzdys:
2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius. Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia. Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.
Svarbu:
Jeigu parduodate butą, kurį kaip dovaną gavote daugiau nei prieš 5 metus, galite būti atleidžiamas nuo pelno mokesčio mokėjimo, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, asmenys nėra apmokestinami pelno mokesčiu nuo jų nuosavybės pardavimo, jei jie buvo buto savininkai ne trumpiau kaip penkerius metus.
NT Pardavimo Sandorių Skaičius Smuko
Po kovą fiksuoto nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos suaktyvėjimo antrasis šių metų pavasario mėnuo nebuvo toks rezultatyvus NT sandoriais, skelbia Registrų centras. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 35,6 tūkst. NT objektų - 18 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-balandžio mėnesiais, kai buvo įregistruota 43,2 tūkst. NT objektų.
Vien tik per balandį įregistruota 9,9 tūkst. NT objektų, arba 13 proc. mažiau nei pernai balandį (11,5 tūkst.) ir 8 proc. mažiau nei šių metų kovą (10,7 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 10,2 tūkst. butų pardavimų - 10 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmus keturis mėnesius buvo įregistruota 11,3 tūkst. butų pardavimų.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 3,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 26 proc. mažiau nei pernai sausį-balandį, kai buvo įregistruota 4,3 tūkst. namų pardavimų.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 16,9 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 20 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 21,2 tūkst. žemės sklypų sandorių.
Apibendrinimas:
Planuojant parduoti nekilnojamąjį turtą rekomenduotina pasižiūrėti, ar būtų įmanoma pasinaudoti GPM lengvata ir atitinkamai pasiplanuoti sandorio sudarymo datą.
| Laikotarpis | NT objektų skaičius | Pokytis, palyginti su praėjusiais metais |
|---|---|---|
| Pirmieji 4 mėnesiai | 35,6 tūkst. | -18% |
| Balandis | 9,9 tūkst. | -13% |
| Butų pardavimai (pirmieji 4 mėnesiai) | 10,2 tūkst. | -10% |
| Individualių namų pardavimai (pirmieji 4 mėnesiai) | 3,2 tūkst. | -26% |
| Žemės sklypų sandoriai (pirmieji 4 mėnesiai) | 16,9 tūkst. | -20% |
tags: #mokesciu #mokejimas #pardavus #turta #nedeklaravus #gyvenamaja