Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sklypų Pardavimo Ir Nuomos Tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami svarbūs teisiniai ir praktiniai aspektai, susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir pardavimu Lietuvoje. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys šiuos procesus, bei atkreipiamas dėmesys į dažniausiai kylančius klausimus ūkininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) vis dažniau kreipiasi ūkininkai dėl iš Lietuvos įmonių gaunamų pasiūlymų išsinuomoti ar pirkti ūkininkų naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Ūkininkai domisi, ar galimas valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas kitiems asmenims, ir kaip šį procesą reglamentuoja teisės aktai. NŽT atkreipia dėmesį į svarbius teisinius ir praktinius aspektus, susijusius su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir pardavimu.

Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Nuoma

Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

Remiantis teisės aktais, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Valstybine žemės ūkio paskirties žeme ją išsinuomojęs fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį.

Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė valdoma, naudojama ir disponuojama ja įstatymų nustatyta tvarka.

NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.

Kaip minėta, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.

Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:

1. Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
2. Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
3. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

1. Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai formuojami prie asmens nuosavybės teise turimų statinių, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės ūkio paskirties ir kurie reikalingi šiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti.
2. Asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Asmeninio ūkio naudotojai gali pirkti iš valstybės tik jiems pagal teisės aktus suteiktą ir jų pačių asmeninio ūkio poreikiams naudojamą asmeninio ūkio žemę. Žemė, kurios asmuo savo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, neparduodama. Mirus asmeniui, kuriam buvo suteikta naudoti asmeninio ūkio žemė, teisę iš valstybės pirkti šią asmeninio ūkio žemę įgyja mirusiojo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
3. Privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui, laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas - faktinis žemės nuomininkas - nenaudoja jam suteiktos valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudoja tam tikslui, kuriam ji yra suteikta. Tokiais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas inicijuoja teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimą. Taigi asmeninio ūkio žemės naudotojas nebetenka ir teisės ją iš valstybės nusipirkti.

Nuomos Ir Pardavimo Viešinimas

Nuomotinu žemės klipus sąrašų viešinamas vyksta žemės informacinėje sistemoje (www.planuojustatau.lt) bei NŽT interneto svetainėje. Taip pat viešojoje erdvėje, NŽT svetainėje galima rasti ir informaciją, kaip valstybinę žemę įsigyti, šiuo klausimu Tarnyba konsultuoja atvykus bei telefonu.

Jei gavus prašymą įvertinama, jog sklypas tinkamas parduoti, būtent Tarnyba užsako turto vertinimą. Vėliau ūkininkai tą vertinimą turi kompensuoti.

Jei plotas yra naudojamas laikinai, prieš kiekvieno projekto rengimą, tuo plotu besinaudojantieji yra informuojami ir aktyviai kviečiami. Teisėtus naudotojus informuoja apie galimybę dalyvauti projekte.

Dažniausiai Pasitaikančios Problemos

Ūkininkai pastebi trūkumų: kritikos sulaukia perteklinis biurokratizmas, žemdirbiams tenkanti finansinė našta.

Vienas tokių - pažymų Tarnybai užsakymas iš pačios Tarnybos. Nuomojantis valstybinę žemę jau ne pirmi metai, turi sutartį su NŽT ir norint įsigyti, vėl prašo pateikti tą pačią nuomą dar kartą, pateikti, kad neviršija 500 ha, nors pati NŽT tai tikrina ir vertina. G. Valentaitė teigė atkreipsianti dėmesį, kad nuomos sutarčių nebūtų prašoma, kadangi Tarnybos darbuotojai gali jas rasti dokumentų valdymo sistemoje.

Ūkininkai teigia, kad pasimeta jų prašymai, o tai paaiškėja tik užsitęsus procesui. NŽT atstovė teigė, kad tai vargiai įmanoma, nes dokumentai registruojami sistemoje, tačiau prašė apie tokius atvejus ją informuoti.

Ūkininkams tenka nuolat sekti informaciją dėl nuomos, kada ji bus paskelbiama, nes kitu atveju jį aplenks vadinamieji „sofos ūkininkai“.

Ūkininkui valstybė daug ką užkrauna, bet pasilieka teisę, jei prireiktų, tą laisvą žemę pasiimti atgal. Ūkininkas pats pasidaro viską už savo pinigus. Norint išsinuomoti butą ar biurą iš privataus kapitalo, tai sutvarko jie.

NŽT turi įsitikinti, ar ta žemė naudojama pagal paskirtį. Žemės ūkio ministras teiravosi, kodėl NŽT paviršutiniškai tikrina šį aspektą, ragindamas tokiu atveju bent į Nacionalinės mokėjimo agentūros deklaravimo duomenis žvilgtelėti.

Diskusijose apie konkrečius nuomos ir pardavimo atvejus nebuvo pamirštas ir pamatinis klausimas: ar nebuvo suklysta keičiant NŽT pavaldumą. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teiravosi, ar negalvojate grįžti atgal į tą sistemą, kuri buvo? Žemė, žemėtvarka vis tik turi priklausyti Žemės ūkio ministerijai.

Pagrindinės Valstybinės Žemės Nuomos Taisyklės

Šioje lentelėje pateikiamos pagrindinės valstybinės žemės nuomos taisyklės, kurios padės geriau suprasti procesą:

Šis straipsnis parengtas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, galiojančiais 2023 metais. Atkreipkite dėmesį, kad teisės aktai gali keistis, todėl visada rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose.

tags: #del #valstybines #zemes #ukio #paskirties #zemes