Ar mokesčiai registruojami kaip finansinis turtas?

Šiame straipsnyje aptariama, ar mokesčiai gali būti laikomi finansiniu turtu, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir verslo apskaitos standartais.

Finansinės atskaitomybės pagrindai

Finansinė atskaitomybė yra svarbi priemonė, leidžianti įmonėms pateikti informaciją apie savo finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Šis standartas nustato finansinės atskaitomybės pateikimo tvarką, sudėtį ir bendruosius ataskaitų turinio reikalavimus. Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, grupuoja ūkines operacijas ir įvykius į finansinių ataskaitų elementus.

Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui.

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas.

Ketvirtinės ataskaitos

Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija ir teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Visose finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir mažiausiai vienerių praėjusių finansinių metų (lyginamoji) informacija.

Rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjiniai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi užtikrinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios. Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.

Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir ūkinius įvykius didžiausias dėmesys skiriamas jų turiniui ir ekonominei prasmei, o ne tik formaliems pateikimo reikalavimams. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių dokumentų.

Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kada buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje.

Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte. Paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, ilgesni nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių.

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką.

Turtas, naudojamas paslaugoms teikti arba prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista, gaminti. Turtas gali neturėti fizinės formos (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise.

Turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.).

Įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą.

Kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus.

Nuosavas kapitalas - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Įvertinimas - vertės, kuria finansinių ataskaitų elementai pateikiami finansinėje atskaitomybėje, nustatymo procesas. Tikrąja verte, kai turtas ar įsipareigojimas įvertinami suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Dabartine verte, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje esant normalioms verslo sąlygoms. Daugumą finansinių ataskaitų elementų įmonės vertina įsigijimo savikaina, tačiau yra tokių finansinių ataskaitų elementų, kuriuos kiti Verslo apskaitos standartai nustato vertinti kitais įvertinimo būdais.

Balansas

Balanse pateikta informacija turi teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę balanso datą. Ilgalaikiui turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą.

Žemės ūkio įmonės privalo biologinį turtą rodyti atskiru straipsniu. Jeigu kitos įmonės turi biologinio turto ir jo suma reikšminga, pateikia jį balanse atskiru straipsniu. Šis straipsnis pateikiamas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nes dėl specifinių šio turto savybių jis nepriskiriamas nei ilgalaikiam, nei trumpalaikiam turtui. Biologinis turtas balanse parodomas pagal 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“ reikalavimus.

Trumpalaikis turtas - turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo laikotarpis nėra ribotas, ir kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.

Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus ir įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jei jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus ir įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Dažnai, ypač iš jaunų verslininkų sulaukiame klausimo - kiek ir kokių mokesčių man reikės mokėti pradėjus dirbti? Gaila, tačiau negalime tiksliai pasakyti. Tai priklauso nuo daugelio verslo aplinkybių. Kai kurie mano, jog tik atsidarius įmonę, reikės mokėti kažkokius mokesčius. Tačiau nebūtinai. Ir ne iš karto! Pradėkim nuo pradžių: kokie tie mokesčiai?

Pelno mokestis mokamas tik tuo atveju, jei įmonė metus dirba pelningai. Pelnas parodo ar įmonė efektyviai išnaudoja savo turimus žmogiškuosius, fizinius, kitus resursus. Ir įplaukos į banko sąskaitą dar neparodo, kad įmonė dirba sėkmingai. Jei neuždirbo pelno arba patyrė nuostolių, tuomet mokesčio mokėti nereikia. Mokesčio dydis: 7 arba 17 procentų nuo pelno. 7 procentus moka mažos įmonės: kurių metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. Eur. Ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius mažesnis nei 10. Dar reiktų atkreipti dėmesį, jog nuo 2026 m. mažos įmonės gali visai nemokėti pelno mokesčio už pirmus du veiklos metus. (Yra dar kelios papildomos sąlygos: 3 metus nuo įkūrimo neturėtų keistis įmonės savininkai bei nevaldoma kitų įmonių). Visos kitos įmonės moka 17 proc.

PVM mokestis. Tai pagrindinis valstybės pajamų šaltinis - PVM dalis tarp surenkamų mokesčių (išskyrus įmokas Sodrai) sudaro daugiau nei trečdalį visų biudžeto pajamų. PVM mokesčio dydis - 21 proc. nuo parduotų prekių ar paslaugų vertės. Mokamas kas mėnesį. Reiktų patikslinti, jog įmonės moka ne visą apskaičiuotą sumą nuo pardavimų, bet nuo apskaičiuoto pardavimo ir pirkimo PVM skirtumo. T.y. iš pardavimų PVM minusuojamas pirktų prekių ir paslaugų PVM. Nepaisant to susidaro nemažos sumos… PVM mokėtoju registruotis būtina pasiekus 45 tūkst. Eurų apyvartą per 12 mėnesių. Savanoriškai registruotis galima bet kada, kad ir iš karto pradėjus verslą. O jei apyvarta neviršija 45 tūkst. Eurų sumos - galima nemokėti pardavimo PVM.

GPM mokestis. Paprastai mokamas nuo darbuotojų darbo užmokesčio. Mokesčio dydis nuo 15 iki 32 proc. Nuo sumokėto darbo užmokesčio mokestis sumokamas tą patį mėnesį (iki 15 ar 30d.). Jei darbo užmokestis neišmokamas - mokėti nereikia. Dar GPM mokamas kai išsimokate dividendus ir už gautas/išmokėtas nuomos ir kitas pajamas. Dydis - 15 proc.

SODROS mokesčiai. Galima sakyti jog vienintelis mokestis, kurį būtinai turėsite mokėti, tai SODROS mokestis. Visi kiti mokesčiai gali priklausyti nuo įmonės veiklos pobūdžio, pinigų išmokėjimo momento, nuo gauto uždarbio ar nuo to ar įmonė PVM mokėtoja ar ne. Sumum sumarum nuo darbo užmokesčio SODRAI būtina atseikėti beveik 40 proc. Nepriklausomai nuo to ar darbo užmokestis išmokamas ar ne, mokestį reikia mokėti kiekvieną mėnesį - nuo priskaičiuotos algos. Jei turite įdarbinę bent vieną darbuotoją (o juk be darbuotojo neišsiversi) mokėti SODRAI teks, nepriklausomai nuo to dirbate pelningai ar ne.

Finansiniam turtui priskiriama: įmonės pinigai kasoje, bankuose, čekiai, akredityvai ir kita, pirkėjų skolos (kurios turi būti sumokėtos pinigais ar jų ekvivalentais už įmonės parduotas prekes bei paslaugas), įmonės turimi vekseliai, obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai (išskyrus tuos, kurie bus apmokėti materialiuoju ir nematerialiuoju turtu ar paslaugomis), turimos kitų įmonių akcijos bei kitos nuosavybės priemonės, gautinos sumos už suteiktas paslaugas, suteiktos grąžintinos garantijos.

Investicinis turtas, vertinamas tikrąja verte, neturi nusidėvėjimo sąnaudų finansinėje apskaitoje.

Griaunant seną pastatą patirtos griovimo išlaidos įskaičiuojamos į naujai statomo pastato įsigijimo savikainą. Investiciniam turtui priskirti pastatai neperkainojami.

Parduodant rekonstrukcijos darbus, net jeigu jie buvo pripažinti esminiu pagerinimu, PVM lengvatos nebūtų taikomos. PVMĮ 2 str. Šis specialus sąvadų rinkinys yra skirtas Ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie Ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.

Pagrindiniai mokesčiai Lietuvoje:

• Pelno mokestis
• PVM (pridėtinės vertės mokestis)
• GPM (gyventojų pajamų mokestis)
• SODRA mokesčiai

Mokesčių tarifų palyginimas:

tags: #mokesciai #registruojami #kaip #finansinis #turtas