Ieškote informacijos apie sklypus pagal kadastrinius numerius? Šiame straipsnyje rasite viską, ką reikia žinoti apie tai, kaip rasti unikalų nekilnojamojo turto numerį, kaip vyksta žemės sklypų padalijimas ir atidalijimas, bei kaip sužinoti sklypo savininką. Lietuvoje žemės ir miško sklypų nuosavybės teisės yra registruojamos ir viešai prieinamos. Todėl norint sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, yra keletas būdų, leidžiančių rasti žemės sklypą pagal kadastro numerį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip rasti savo ar dominančio sklypo vietą žemėlapyje internetu, kaip patikrinti jo ribas ir sužinoti savininką.
Unikalus nekilnojamojo turto numeris
Kur galima rasti unikalų nekilnojamojo turto numerį?
Unikalų nekilnojamojo turto numerį nemokamai galite rasti VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje, suvedę nekilnojamojo turto duomenis: savivaldybę, vietovę, gatvės pavadinimą, namo ar buto numerį.
Kaip sužinoti, kam priklauso žemės sklypas?
Kartais gali nutikti taip, kad jus domina miškas ar žemės sklypas, tačiau nežinote, kur kreiptis dėl jo pirkimo. Žemės sklypo savininką taip pat galima norėti atrasti ir dėl kitų priežasčių. Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas, reikia trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google.
Naudojimasis Regia.lt platforma
Norint sužinoti kam priklauso žemės sklypas ir/ar jame augantis miškas, galite pasinaudoti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru. Pirmiausia, jums reikės sužinoti tikslų dominančio nekilnojamojo turto adresą. Tą padaryti galite keliais skirtingais būdais. Vienas paprasčiausių - pasinaudoti Regia.lt, kur rasite daug detalios informacijos apie jus dominantį sklypą. Regia.lt yra patogi platforma, kuri leidžia vizualiai peržiūrėti Lietuvos žemės ir miško sklypus. Norėdami rasti konkretų sklypą, galite įvesti adresą, sklypo unikalų numerį arba naudoti interaktyvų žemėlapį. Pasirinkę norimą sklypą, matysite jo ribas, paskirtį ir kitą susijusią informaciją.
Naudokitės regia.lt platforma kad peržiūrėtumėte sklypų ribas, paskirtį ir jų unikalius numerius. Suradus patinkantį sklypą, pirmiausia reikia sužinoti jo tikslų adresą. Tam į pagalbą ateina regionų geoinformacinės aplinkos portalas Regia.lt. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos.
Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį.
Patarimas: Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį.
Svarbu: Regia.lt yra puikus įrankis vizualinei paieškai ir preliminariai informacijai gauti.
Nekilnojamojo turto registro išrašai
Žinodami tikslų nekilnojamojo turto adresą, galite pasinaudoti jau minėtų Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru. Tam tikslui turėsite prisijungti prie Registrų centro portalo savitarnos sistemos vienu iš leistinų ir jums priimtinų būdų. Prisijungę rasite Nekilnojamo turto ir registrą ir kadastrą. Galiausiai jums reikės pasirinkti norimo dokumento tipą (išrašą). Šiuo atveju tai - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Registrų centre registruojami visi žemės ir miško sklypai Lietuvoje. Norėdami sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, galite naudotis Registrų centro teikiama paslauga - Nekilnojamojo turto registro išrašais. Šie išrašai pateikia informaciją apie sklypo savininką, teises į turtą bei kitą teisinę informaciją. Užklausą galite pateikti tiesiogiai Registrų centro padalinyje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
Išrašo išdavimo prašymą taip pat galite pateikti paštu, elektroniniu paštu ar atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Kiekvienu atveju reikalavimai tinkamam prašymo pateikimui skiriasi, todėl būtina atsižvelgti į tam keliamus reikalavimus.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad gautame išraše nerasite savininko kontaktinių duomenų: Registrų centras fizinių asmenų kontaktinių duomenų (telefono numerio ar elektrinio pašto adreso) nekaupia ir neteikia. Be to, tokiu būdu užsakytas išrašas bus nuasmenintas, kuriame nebus ir savininko duomenų. Kad gauti savininko duomenis, būtina įrodyti (pvz. pateikti atitinkamus dokumentus), kad duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už turto savininko (duomenų subjekto) interesą. Tai reiškia, kad norint sužinoti kam priklauso miškas ar žemės sklypas, neužteks viso labo pateikti dokumentais nepagrįstą interesą miško ar sklypo pirkimui.
Išrašo gavimas yra mokama paslauga, kurios kaina priklauso nuo skubos, kuria išrašą norite gauti.
Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamo turto savininką. Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko. Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamo turto savininką.
Svarbu: Nekilnojamojo turto registro išrašai yra oficialus dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises.
Geoportal.lt platforma
Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti šiuos VĮ „Registrų Centro" duomenis: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir Administracinės ribos ir adresai.
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, o administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus.
Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti šiuos VĮ „Registrų Centro" duomenis: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir Administracinės ribos ir adresai.
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, o administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus.
Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
Svarbu: Geoportal.lt suteikia galimybę vizualiai peržiūrėti kadastro informaciją ir administracines ribas.
Visuomenės teisinis švietimas: Regia - Registrų centro žemėlapis
REGIA - tai valstybės įmonės Registrų centro sukurta geografinės informacijos paslauga savivaldybėms, jų gyventojams ir verslo atstovams. Sistema leidžia per žemėlapį vienoje vietoje pasiekti pagrindinius registrų duomenis: žemės sklypų ribas, pastatų ir adresų informaciją, nekilnojamojo turto vertes, inžinerinių tinklų sluoksnius ir kitas erdvines bylas.
Laikinai einanti Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovės pareigas Gražina Urbonavičė „Regia“ sistemą pristato kaip interaktyvų žemėlapį, kuriame integruoti pagrindinių mūsų šalies registrų - Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir Adresų registro - duomenys. Tiesa, be šios informacijos, „Regia“ skelbia ir savivaldybių, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų duomenis. Šia sistema naudotis labai paprasta. Ji prieinama kiekvienam, gebančiam naudotis internetu. Kuriant šią elektroninę paslaugą prioritetas buvo teikiamas jos patogumui.
Naudodamiesi šia paslauga Lietuvos gyventojai gali susipažinti su savo nekilnojamu turtu, kur yra valstybės saugomos teritorijos (draustiniai, parkai), matyti jų ribas. Paslauga naudinga ir planuojantiems statybas - žemėlapyje nurodytos kiekvieno žemės sklypo ribos ir adresai.
„Regia" taip pat yra įrankis savivaldybių specialistams. Jie, prisijungę prie šios elektroninės paslaugos, gali ne tik skelbti informaciją apie savo veiklą, bet ir naudoti šį interaktyvų žemėlapį sprendimams priimti. Juk žemėlapyje geriausiai matyti tam tikrų objektų išdėstymas, o „Regia“ leidžia vienu metu peržiūrėti kelis duomenų sluoksnius - taip reikalingus objektus galima įvertinti kontekste ir efektyviau planuoti darbus. Pavyzdžiui, galima pažymėti šiukšlių konteinerius ir, tarkime, aikštes, pramogų vietas, parkus, skverus ir kapines. Taip bus geriausia matyti, ar visose šiose vietose užtenka konteinerių, ar jie pakankamai dažnai išvežami“, - apie „Regia“ paslaugos privalumus pasakoja G. Urbonavičė.
Žemės sklypo ribų patikrinimas REGIA žemėlapyje
Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar žemės sklypo ribos yra tikslios yra Registrų centro sukurtas geoinformacinės aplinkos žemėlapis REGIA.
Norėdami patikrinti sklypo ribas REGIA žemėlapyje, atlikite šiuos veiksmus:
- Atidarykite REGIA žemėlapį.
- Žemėlapio dešinėje esančioje meniu juostoje pažymėkite „Nekilnojamojo turto objektai“ ir „Sklypų ribos“.
- Suraskite konkretų žemės sklypą pagal jo koordinates ar adresą.
Suradus konkretų žemės sklypą pagal jo koordinates ar adresą, žemės sklypo ribos bus pažymėtos viena iš trijų spalvų.
- Žalsva (elektrine) spalva žymimos sklypų ribos, nustatytos kadastriniais matavimais - toks žymėjimas reiškia, kad sklypo ribos yra tikslios ir jų tikslinti nereikia.
- Geltona spalva žymimos sklypų ribos, nustatytos preliminariais matavimais, kurie atlikti palyginti seniai ir jas derėtų patikslinti, nes gali būti, kad žemės sklypas plane įbraižytas ne toje vietoje, kur turėtų būti.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje egzistuoja per 50 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos kaip koreguotinos. Be to, dar yra apie 2 tūkst.
„Daugeliu atveju, kai žemės sklypo ribos yra koreguotinos, nustatytos preliminariais matavimais ar apskritai nepažymėtos, sklypo savininkas turėtų kreiptis į matininką, kad šis atnaujintų žemės sklypo planą ir paruoštų duomenis taip, kad jie būtų tinkami registruoti Nekilnojamojo turto kadastre“.
„Žemės sklypų, kurių ribos yra koreguotinos ar apskritai nepažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, savininkai, neatlikę reikiamų veiksmų rizikuoja susidurti su nepatogumais, norėdami parduoti tokį žemės sklypą ar jo dalį.
Gyventojai patys gali surasti nelegalias statybas
Kad ir koks universalus būtų Registrų centro interaktyvus žemėlapis, Lietuvos gyventojai juo naudojasi ne itin aktyviai. Dalis apie jį nežino, o kitiems vis dar paprasčiau informaciją gauti paskambinus tiesiai į tam tikrą instituciją. Vis dėlto regioninių parkų darbuotojai ragina kartkartėmis užmesti akį į šią sistemą.
Parkų darbuotojams ši elektroninė paslauga yra svarbi norint gauti preliminarius duomenis apie teritorijų ribas. Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis teigia, kad tai yra puiki nemokama paslauga norint pasitikslinti įtartinų aptvertų teritorijų savininkus, ar sklypai patenka į draustinio ribas.
E. Paplauskis priduria, kad paslauga labai naudinga norint patikrint žmonių skundus dėl galimai ne vietoje stovinčios tvoros ar užtvaro. Kad visuomenė po truputį pradeda reaguoti į nelegalias statybas valstybinėje žemėje, pritaria ir Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Jis prisimena visai neseniai buvusį atvejį, kai Karklės kaime vaikštinėdamas turistas priėjo tvorą valstybinėje žemėje. „Karklės kaime yra žemės sklypai ir žmogus pagal „Regia" žemėlapį pastebėjo, kad yra aptvertos valstybinės žemės. Vienas toks atvejis, kai buvo oficialus žmogaus skundas. Daugiau tokių kaip skundų nesam gavę, bet norėdami pasitikrinti žemėtvarkos klausimus žmonės gali naudotis „Regia“, - teigia D. Nicius.
Anot Pajūrio regioninio parko direktoriaus, įtarę statybų pažeidimą ar suradę neatitikimą naudodamiesi „Regia" žemėlapiu, gyventojai turėtų apie tai informuoti atsakingą instituciją.
„Jeigu žmogus eina ir negali praeiti, geriausias dalykas, kad jis informuotų bet kurią instituciją, kuri dirba su ta sritimi. Jei tai saugoma teritorija, tuomet verta informuoti saugomos teritorijos direkciją. Dar galima skambinti policijai, nes jie tą informaciją perduoda aplinkosaugai, jei skundas nėra jų kompetencija. Ten yra budinti dispečerinė, kuri turi operatyviai sureaguoti“, - kaip pranešti apie aptvertas valstybines žemes, aiškina D. Nicius.
Žurnalistės patirtis naudojant REGIA žemėlapius
DELFI žurnalistė Birutė Davidonytė, rašanti nelegalių statybų tema, jau kurį laiką naudojasi „Regia" žemėlapiais ir nuolat atranda neatitikimų. Ši el. paslauga jai padėjo demaskuoti daugybę įtakingų valstybinės žemės grobikų.
„Apie „Regia" sužinojau iš vieno valdininko, atvykusi apžiūrėti galimai neteisėtai privatizuotos teritorijos. Jis man patarė ta vieta pasidomėti žemėlapiuose. Dabar nuolat naudojuosi šia paslauga. Galiu matyti, kokie ir kokiose vietose yra tam tikri statiniai, sužinoti unikalų sklypo kodą ir pagal jį išsiaiškinti sklypo savininką. Taip pat gerai matyti, kur žemė valstybinė, kur privati, ar išduoti leidimai statybai, ar tai yra įmonės pastatas ar privatus žmogaus turtas“, - sako B. Davidonytė.
Anot žurnalistės, su šia el. paslauga atėjo viešumas - visi gyventojai gali matyti užgrobtas teritorijas ir išsiaiškinti, ar šalia jų vykstančios statybos yra legalios.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.) apie REGIA
- Neteisingi prisijungimo duomenys. Įsitikinkite, kad naudojate tą patį asmens identifikavimo metodą, kurį pasirinkote registruodamiesi.
- Nerandate norimo sklypo. Patikrinkite, ar teisingai įvedėte unikalų numerį arba adresą.
- Nerodomi valdomi objektai. Prisijungę vartotojai mato tik tuos NT objektus, kurie registruoti jų vardu.
- Naršyklės nustatymai. REGIA reikalauja aktyvių slapukų ir JavaScript; jei blokavote šias funkcijas, kai kurie elementai neveiks.
- Prisijungimo seanso laikas pasibaigė. Dėl saugumo po ilgesnio neaktyvumo sesija gali būti automatiškai nutraukta.
- Techniniai atnaujinimai. Kartais atliekami sistemos priežiūros darbai.
Žemės sklypų padalijimas ir atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Įsivaizduokime pavyzdį: Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti.
Žemės sklypo dalijimo būdai
- Paprastas žemės sklypo dalijimas: Nesudarant atskirų sklypų, parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų. Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
- Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Žemės sklypas padalinamas į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
- Žemės sklypo atidalijimas: Vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Svarbu: Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip:
- Koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas
- Koks numatomas planuojamos teritorijos plotas
- Kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime
- Kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Slapukų naudojimas
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos Slapukų politika; Privatumo politika. Būtinieji slapukai Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.
Slapukų naudojimo parinktys
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.