Svajojate apie nuosavą būstą, tačiau nerimaujate dėl pradinio įnašo? Sužinokite, kiek nuosavų lėšų jums reikės, kad jūsų svajonė taptų realybe. Bankų finansavimas yra sprendimas, kuris šią svajonę gali paversti realybe. Naujas būstas daugeliui tampa vienu iš didžiausių viso gyvenimo pirkinių. Dėl to jo įsigijimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir tam gerai pasiruošti. Tą padaryti nėra sunku - bankai pateikia įvairias skaičiuokles ir papildomos informacijos, kuri padeda iš anksto įvertinti savo galimybes. Svarbiausia - visus pasiruošimo žingsnius atlikti iš eilės.
Perkant būstą, vienas svarbiausių klausimų - kiek nuosavų lėšų reikės įnešti. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie yra minimalūs reikalavimai, kokios galimos valstybės paramos priemonės ir kaip planuoti savo finansus, perkant būstą Lietuvoje.
Kaip realiai taupyti būstui
Pradinis įnašas: kas tai ir kodėl jis reikalingas?
Tam tikra pradinio įnašo suma - neišvengiama būtinybė, su kuria susiduria kiekvienas žmogus, norintis įsigyti bet kokios paskirties ar tipo būstą. Su pradiniu įnašu susijusios taisyklės yra nurodytos Lietuvos banko išleistuose atsakingo skolinimosi nuostatuose, todėl šių išlaidų tikrai negali išvengti nei vienas asmuo, norintis įsigyti būstą su paskola. Mūsų šalyje Lietuvos bankas prižiūri visus licencijuotus kreditorius.
Nors pakankamai dideli įnašai daugeliui paskolą imančių žmonių atrodo kaip nereikalinga, nuosavų namų įsigijimo procesą sunkinanti aplinkybė, tačiau iš tikrųjų, šis mokestis visai būsto kredito išdavimo sistemai suteikia daugiau tvarkos bei apibrėžtumo. Pradinis įnašas yra tam tikra garantija, jog paskolą imantis žmogus būsto įsigijimą vertina rimtai ir yra finansiškai atsakingas.
Pradiniai įnašai - saugumo garantija ne tik kreditą teikiantiems bankams, bet ir finansavimo siekiantiems žmonėms. Atsakingo skolinimosi nuostatuose pateiktos skolinimosi taisyklės apsaugo žmones nuo neapdairiai prisiimtos finansinės atsakomybės bei nubrėžia aiškias ribas, ką gali ir ko negali daryti paskolas teikiančios įmonės, vertindamos paskolą norinčio gauti žmogaus mokumą.
Nemažai žmonių yra susidarę klaidingą nuomonę, jog pradinis įnašas turi būti mokamas kreditą teikiančiam bankui. Reikėtų nepamiršti, kad pradinio įnašo mokestis yra mokamas ne kreditą teikiančiai įstaigai, o būsto pardavėjui. Norint gauti paskolą, tiek bankui, tiek notarui reikia pateikti įrodymą, apie sėkmingai įvykdytą pradinį mokėjimą už būstą.
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad pagal galiojančius reikalavimus, suteikiant būsto paskolą, gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.
„Kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosavų lėšų dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tačiau tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis negu 15 proc. Planuojant įsigyti pagrindinį būstą su paskola, rekomenduojame nepamiršti, kad lėšų reikės ir remontui ar buto įsirengimui“, - pastebi specialistė.
Minimalus pradinis įnašas turi siekti ne mažiau 15% įsigyjamo būsto kainos ar vertės, tačiau kiekvienas būsto įsigijimo atvejis vertinamas individualiai. Norint įsigyti pirmąjį būstą naujos statybos name ir kreipiantis į banką dėl paskolos, dažniausiai sumokamas būtent tokio dydžio įnašas. Vis tik, tam tikrais atvejais, įnašas gali būti ir didesnis bei sudaryti ženkliai didesnę būsto vertės arba kainos dalį. Didesnį pradinį įnašą dažniausiai reikia mokėti žmonėms, kurie nori įsigyti ne pirmą, o antrą ar trečią būstą su paskola. Imant pirmąją paskolą, pradinis mokestis dažniausiai yra 15 proc, o imant būsto paskolą ne pirmam būstui yra nustatomos griežtesnės sąlygos paskolai gauti. Imant antrą ar trečią paskolą, neretai pradinis įnašas siekia 30 proc. perkamo nekilnojamo turto vertės. Tam tikrais atvejais, prašomas mokestis gali viršyti 40 proc planuojamo įsigyti buto, kotedžo ar namo vertės. Didesnis pradinio įnašo dydis gali būti nustatytas ir atsižvelgiant į individualią, paskolą imančio kliento finansinę situaciją. Visais atvejais, nusprendus pasinaudoti būsto paskola ir įsigyti svajonių namus, reikėtų iš anksto nusiteikti, jog prašomas įnašas tikrai sudarys ne mažiau kaip 15 proc.
Priklausomai nuo būsto tipo:
- Jau pastatytas būstas: Pradinis įnašas turi siekti ne mažiau kaip 15-20 proc. įsigyjamo būsto kainos ar vertės. Tačiau jei išsirinkote senesnės statybos būstą kuris yra neremontuotas, jums gali prireikti didesnio pradinio įnašo.
- Statomas būstas ("iš brėžinių"): Įnašas yra panašus kaip ir perkant pastatytą būstą, jis turi siekti ne mažiau kaip 15-20 proc.
- Namo statyba savarankiškai: Jeigu įsigijote ar jau turite sklypą, esate pasidarę namo sąmatą, įprastai savo lėšų reikia turėti apie 25-30%. Bankų pateiktais duomenimis minimalus pradinis įnašas paprastai yra 25% nuo statybos darbų vertės.
- Žemės sklypo pirkimas: Skolinantis žemės sklypui ir individualaus namo statyboms, reikėtų turėti apie 30-35 procentų nuosavų lėšų. Jeigu perkamas tik sklypas, ir jeigu jis neturi realios statybos vizijos, įnašas yra didesnis, bent nuo 35%.
Valstybės parama jaunoms šeimoms
Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais ir valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Šių kreditų atveju valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.
Portalas tv3.lt primena, kad jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 36 metų, gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.
Neauginančioms vaikų šeimoms skiriama 15 procentų, auginančioms 1, 2 ar 3 vaikus - atitinkamai 20 proc., 25 proc., ir 30 proc. subsidija. Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos.
Parama skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione: kompensacijos nėra taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.
S.Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais bei valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Pastarųjų kreditų atveju, valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.
„Jei klientas gauna pakankamo dydžio valstybės subsidiją, jam savo lėšų pradiniam įnašui gali net ir nereikėti“, - komentavo „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.
Taigi, jaunoms šeimoms, perkančioms pirmą būstą regionuose, valstybės parama gali ženkliai sumažinti pradinio įnašo poreikį.
Pradinio įnašo būstui tvarka nuo 2026 rugpjūčio 1 dienos
Kaip sukaupti pradiniam įnašui?
Sparčiai kylančios nuomojamų būstų kainos lėmė tai, jog imti būsto paskolą ir įsigyti nuosavą būstą šiais laikais nori vis jaunesnio amžiaus žmonės. Savarankiškai gyvenantys jauni asmenys, o ypač jaunos šeimos susiduria ne tik su itin brangia nuoma, bet ir su aibe kitų finansinių išlaidų, todėl sutaupyti pradinei įmokai gali tik patys kantriausi ir taupiausi.
Pasiryžus eiti sunkiuoju keliu ir nuosekliai taupyti paskolos įnašui, racionaliausias sprendimas - taupymo laikotarpiu nesinuomoti jokio būsto, nes būtent nuoma dažniausiai reikalauja didžiausios biudžeto dalies. Esant galimybei, rekomenduojama pagyventi pas tėvus, draugus ar giminines. Taip pat reikėtų objektyviai apsvarstyti planuojamo įsigyti būsto vertę, nes ji - pagrindinis veiksnys įtakojantis pradinio įnašo dydį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į būsto būklę, nes ši aplinkybė įtakos finansines išlaidas, kurių prireiks būsto įrengimui ar remontui.
Pasirinkus finansinių galimybių neatitinkantį būstą, susidursite ne tik su ilgesniu pradinio įnašo kaupimo laikotarpiu, bet ir su didesne būsto paskolos suma. Mokėti paskolos įmokas reikės ne vienerius metus, todėl verta pagalvoti apie visas įmanomas rizikas. Efektyviai išsprendus laikinos gyvenimo vietos klausimą, pasirinkus optimalų, finansines galimybes atitinkantį būsto variantą ir atsisakius įvairių pramogų, pradinei įmokai įmanoma sutaupyti sąlyginai greitai. Žinoma, tikslesnį taupymo laikotarpį galima nustatyti tik įvertinus individualiai gaunamų mėnesinių pajamų dydį bei tikslią, planuojamo įsigyti būsto vertę.
White pillows on wooden bed in minimal bedroom interior with plants and round rug.
Patarimai prieš imant paskolą
Paskutinis patarimas - neskubėkite. Šis patarimas galioja visais atvejais, kai reikia priimti didelės reikšmės turinčius sprendimus. Kuo daugiau laiko skirkite savo poreikiams ir galimybėms įvertinti, o jei dėl finansavimo kyla klausimų, visada galima kreiptis konsultacijos į banką telefonu.
Jei nusprendėte būstą įsigyti pasinaudodami banko finansavimu, pirmiausia turėtumėte atsižvelgti į dabartinę savo finansų būklę. Kita svarbi taisyklė - mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais negalės būti didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų. Be to, kliento galimybes mokėti paskolos įmokas bankas vertina pagal kelis scenarijus, iš kurių viena yra hipotetinė situacija, jog metinė palūkanų kartelė pasiekia 5 procentus.
Būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl nusprendus jį prisiimti, reikėtų įvertinti ne tik dabartinę savo ar šeimos situaciją. Dar svarbiau yra pabandyti įsivaizduoti, kaip ji galėtų pasikeisti per ateinančius 5 ar 10 metų. Apie nuosavus namus tikrai svajoja daugelis, savo ateitimi ir gerove besirūpinančių žmonių.
Tačiau tik nedidelė dalis žmonių gali įsigyti nuosavą būstą savomis lėšomis. Didžioji visuomenės dalis, norėdami įsigyti vieno ar kito tipo nekilnojamą turtą, privalo kreiptis į banką ir imti paskolą būstui įsigyti. Pradinis įnašas - viena pagrindinių kliūčių, užkertanti kelią nuosavų namų įsigijimui. Nuosavo būsto neturintis žmogus, dažniausiai susiduria su gyvenamosios vietos nuomos poreikiu. Gyvenamųjų patalpų nuoma šiais laikais reikalauja tikrai didelių finansinių išlaidų, todėl pradinei įmokai sutaupyti išties sunku net ir pakankamai dideles mėnesines pajamas generuojančioms šeimoms. Situacijos dėl būsto paskolos nelengvina ir Lietuvoje nuolat kylančios nekilnojamojo turto kainos, kurios per pastaruosius 10 metų vidutiniškai augo po 10% kas metus.
Dėl prašomo didesnio pradinio įnašo ir vis griežtėjančių būsto paskolos suteikimo sąlygų, nuosavų namų įsigijimas neretai tampa neribotam laikui nukeliamu tikslu, o blogiausiu atveju - neįgyvendinta svajone. Laimei, šiais laikais yra ir tam tikrų būstų įsigijimo alternatyvų, kurios palengvina bei ženkliai paspartina savų namų įsigijimo procesą.