Mokesčiai ir Teisiniai Aspektai Perkant Nekilnojamąjį Turtą iš Antstolio

Pastaruoju metu Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, stebimas suaktyvėjęs nekilnojamojo turto (NT) pardavimas per antstolius. Tai susiję su tuo, kad nemažai gyventojų susiduria su sunkumais mokant paskolas, todėl jų turtas yra parduodamas varžytinėse. Šiame straipsnyje apžvelgsime situaciją Šilutės rajone, kokį turtą galima įsigyti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant NT iš varžytinių.

Parduodamas Nekilnojamasis Turtas Šilutės Rajone

Šilutės rajone galima rasti įvairaus nekilnojamojo turto, parduodamo per antstolius. Tarp jų:

  • Butai Šilutės mieste ir kitose rajono vietovėse.
  • Namai su sklypais Žemaičių Naumiestyje ir kitose vietovėse.
  • Sodybos Rusnės saloje.
  • Sklypai su namo projektais Macikų kaime.
  • Komercinės patalpos Šilutėje.

Pavyzdžiui, skelbimuose nurodoma, kad parduodamas naujos statybos sodo namas Rasos 3-iasis tak. 14, Šilutėje, kurio baigtumas 85%. Taip pat parduodamos erdvios patalpos Šilutėje, Cintjoniškių g. 9A.

Pavyzdžiai iš skelbimų:

  • Butas 2 aukšte Šilutės miesto centre (27 kv. m) - 24 000 €
  • Namas Žemaičių Naumiestyje su 23.62 a sklypu - 140 000 €
  • Sodyba Rusnės saloje ant vaizdingo Pakalnės upės kranto - 1 154 000 €

Nekilnojamojo Turto Varžytinių Tendencijos

Antstoliai užversti varžytinių bylomis - nesugebantys mokėti paskolų žmonės praranda namus. Antstolis Tomas Ubartas teigia, kad pirkėjai, pirkdami butus iš varžytinių, gali susidurti ir su psichologiniais sunkumais, nes gali tekti varyti iš namų būstą praradusį žmogų, kartais net su teismais ir policija. Antstolės Vaivos Šimkienės kontora jau užversta varžytinių bylomis.

Didžioji kategorija antstolės bylų - priverstinis pardavimas, tai reiškia, kad žmogus buvo įkeitęs savo būstą ir pasiėmęs iš banko kreditą. Kredito nebesugebėjo mokėti, bankas kreipėsi į teismą, priimamas sprendimas turtą už skolas parduoti, tada byla keliauja pas antstolius.

Antstolė V. Šimkienė pasakojo: „Varžytinių bylų yra visuose rajonuose, ne tik Šiaulių mieste, bet yra viena ypatybė, kad Šiauliuose gal greičiau įmanoma parduoti. O rajonuose, mažesniuose miesteliuose ir kaimuose nekilnojamąjį turtą ypač sunku parduoti dabar.“

Nuo pradinės turto vertės pirmosiose varžytinėse, pasak T. Ubarto, kaina mažinama 20 procentų, antrosiose - dar dvidešimt. „Vadinasi, reali kaina belieka vos 60 procentų buvusios turto vertės“, - apgailestauja T. Ubartas.

Rekomendacijos Prieš Įsigyjant NT iš Varžytinių

Prieš perkant nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

  • Teisinė patikra: Įsitikinkite, kad turtas neturi jokių teisinių apribojimų ar įsipareigojimų.
  • Fizinė būklė: Apžiūrėkite turtą, įvertinkite jo būklę ir galimas remonto išlaidas.
  • Finansavimas: Pasirūpinkite finansavimu, jei planuojate pirkti su paskola.
  • Psichologinis aspektas: Būkite pasiruošę galimiems sunkumams, susijusiems su buvusių savininkų iškeldinimu.

NT Paslaugos Šilutėje

Šilutėje veikia nekilnojamojo turto brokeriai, kurie gali padėti surasti tinkamą objektą ir atlikti pirkimo-pardavimo procesą. Pavyzdžiui, NT brokeris Renatas siūlo savo paslaugas ir turi 5 metų patirtį šioje srityje. Taip pat, tarpininkavimo procese suorganizuojamas turto vertintojas ir profesionalus projektuotojas namo projektui parengti.

Štai keletas NT paslaugų, kurias galite rasti Šilutėje:

  • NEMOKAMA KAINOS ANALIZĖ!
  • Pagalba surandant turto vertintoją.
  • Pagalba surandant profesionalų projektuotoją namo projektui parengti.

Norite nepraleisti NT varžytinių skelbimų ir gauti naujausius varžytiniu skelbimus elektoniniu paštu?

NEKILNOJAMAS TURTAS,PATOBULINTOS NAUJOVĖS IR GALIMYBĖS

Paskola ar Dovana?

Planuojant įsigyti nekilnojamąjį turtą ir dalį sumos pasiskolinti iš artimųjų, svarbu suprasti, ar tokia paskola traktuojama kaip dovana, ar kaip paskola, ar ji turi būti kažkaip įforminama ir kada tokia paskola turėtų būti deklaruojama VMI. Taip pat svarbu žinoti, ar skolinamus pinigus turėčiau deklaruoti tik aš, ar ir artimieji.

Paskolos instituto tikslas visai kitoks nei dovanojimo. Paskola negali būti traktuojama kaip dovana ir dovana niekada nebus traktuojama kaip paskola. Esminis skirtumas tas, kad paskola yra atlygintina, o dovana yra neatlygintina.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis).

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str.).

Taigi jeigu planuojate pasiskolinti dalį pinigų iš artimųjų, kad įsigytumėte nekilnojamąjį turtą, tuomet turėsite rašytis paskolos sutartį. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str.).

Paskolos gavėjui atsiranda pareiga deklaruoti palūkanas tuomet kai paskolos gavėjas yra sutartyje įsipareigojęs mokėti palūkanas arba jeigu paskolos gavėjas patenką į Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 str. išvardintų gyventojų sąrašą. Pirmu atveju, jeigu paskolos davėjui yra mokamos palūkanos, tuomet paskolos gavėjas nuo palūkanų Valstybinei mokesčių inspekcijai turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį 15 procentų ir likusią sumą - paskolos davėjui.

Pavyzdys: Paskolos davėjas paskolina 10 000 eurų su 5 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos gavėjui atsiranda pareiga deklaruoti 500 (10 000*5/100=500) Eur metinių palūkanų ir nuo 500 eurų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, t. y. 75 Eur, ir likusią 425 Eur sumą sumokėti paskolos davėjui.

Paskolos davėjui atsiranda pareiga deklaruoti palūkanas, jeigu jis patenką į Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 str. išvardintų gyventojų sąrašą.

Dovanojimo Sutartis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14500 Eur (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.

Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams. Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų.

Nekilnojamo turto dovanojimas - jam galioja tie patys įstatymai. Tiek jeigu dovanojame giminaičiams, tiek jeigu kitiems asmenims.

Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis.

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.

Tokiai dovanojimo sutarčiai, patvirtintai notaro, bus taikomas notarinių veiksmų įkainis, nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t.

Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos.

Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilio dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias dovanojimo sutarties instituto nuostatas.

Automobilis, kaip civilinių teisių objektas, yra kilnojamasis daiktas (Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Lentelė: Nekilnojamojo turto pavyzdžiai Šilutės rajone

Tipas Vieta Kaina Aprašymas
Butas Šilutės miesto centras 24 000 € 2 aukštas, 27 kv. m
Namas Žemaičių Naumiestis 140 000 € Su 23.62 a sklypu
Sodyba Rusnės sala 1 154 000 € Ant Pakalnės upės kranto
Sklypas Macikai 8 500 € Namo valda
Patalpos Šilutė 699 000 € Erdvios patalpos verslui

tags: #mokesciai #antstoliui #nekilnojamojo #turto #pirkime