Mirties bausmė - tai vienas iš prieštaringiausių ir labiausiai diskutuojamų klausimų pasaulyje. Ši bausmės forma kelia daug etinių, moralinių ir teisinių klausimų, ypač kai kalbama apie nekaltų žmonių nuteisimą. Nors dauguma išsivysčiusių šalių atsisakė mirties bausmės, kai kuriose valstybėse ji vis dar taikoma. Šiame straipsnyje apžvelgsime mirties bausmės statistiką, ypač atkreipiant dėmesį į nekaltų žmonių nuteisimo atvejus, bei aptarsime argumentus už ir prieš šią bausmės formą.
Mirties bausmės paplitimas pasaulyje.
Statistika ir faktai
Skaičiuojama, kad mirties bausmė dėl įvairaus pobūdžio nusikaltimų iki šiol taikoma 56 pasaulio valstybėse, nors šios bausmės formos atsisakė dauguma išsivysčiusio pasaulio šalių. Pagal oficialius duomenis, 52 šalyse atliekama mirties bausmė. Daugelyje šalių statistika apie atliekamas mirties bausmes nėra viešinama, tačiau yra manoma, jog daugiausiai egzekucijų įvykdoma Kinijoje - apie tūkstantį žmonių. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse vis dar atliekamos visuomenei priimtinos mirties bausmės.
Šalys, įvykdančios daugiausiai mirties bausmių, yra Egiptas, Irakas, Saudo Arabija ir Iranas. Paskaičiuota, kad 2020 m. (neįskaitant Kinijos, nes ji statistikos apie mirties bausmes neskelbia) jose įvykdyta 88 proc. visų mirties bausmių. Saudo Arabijoje jos netgi vykdomos viešai.
Mirties bausmė Kinijoje
Oficialiai Kinijoje mirties bausmė įvykdoma sušaudant ar suleidžiant mirtiną injekciją. Kinijos įstatymai leidžia skirti mirties bausmę už tokius nusikaltimus, kaip sukčiavimas, prievartavimas, valdžios kritika, riaušės, prostitucija, nužudymas, narkotikų platinimas ir kiti. Mirties bausmės neišvengia net ir užimantys aukštus postus asmenys: 2015 metais vasario 9 dieną, milijardierius Liu Han buvo nubaustas mirties bausme už nužudymą.
Kinijoje būta atvejų, kada žmonės buvo nubausti neteisėtai ir nužudomi:
- 1984 metais Wei Qingan buvo nubaustas mirties bausme už merginos išprievartavimą, po mėnesio tikrasis kaltininkas Tian Yuxiu prisipažinęs apie nusikaltimą buvo suimtas. Po 3 metų Wei Qingan buvo pripažintas nekaltu.
- 1995 metais 20 metų vaikinui Nie Shubin‘ui buvo atlikta mirties bausmė už merginos išprievartavimą bei nužudymą. Praėjus 21 metams, Aukščiausiasis liaudies teismas pareiškė, jog pirminio tyrimo metu nusikaltimo įrodymų buvo nepakankamai, todėl nuosprendį pakeitė į nekaltas.
2017 metais viename Kinijos stadione buvo viešai transliuojama 10 nuteistųjų egzekucija, kurią stebėjo daugybė Kinijos piliečių, tarp jų ir nepilnamečiai.
Mirties bausmė Šiaurės Korėjoje
Skirtingai negu Kinijoje, Šiaurės Korėjoje mirties bausmė gali būti skiriama už nusikaltimus, kuriems mums europiečiams yra nesuprantami. Valdžios įstatymai leidžia skirti bausmę nusikaltusiam asmeniui jį pakariant, grupėje sušaudant arba nukertant galvą. Kaip ir Kinijoje mirties bausmė dažniausiai skiriama, kai asmuo padaro politinius ir kitus nusikaltimus, tačiau Šiaurės Korėja garsėja savo keistais įstatymais, kai piliečiams yra skiriama mirties bausmė už Pietų Korėjos televizijos kanalų, filmų ar serialų žiūrėjimą, taip pat baudžiami tikintys, praktikuojantys religinę veiklą ar net už paskambinimą telefonu į užsienį.
Mirties bausmė Japonijoje
Japonijoje dažniausiai yra baudžiama už labai sunkius nusikaltimus, tad šis skaičius yra mažesnis. Šiemet buvo nuteista apie 13 asmenų, kurie buvo įvykdę įvairius sunkus nusikaltimus: nužudymai, tėvynės išdavimas ir kiti. Mirties bausmė yra atliekama pakariant.
Japonijoje mirties bausmės pasisekė išvengti boksininkui Iwao Hakamada, kuris 1966 metais buvo suimtas, tačiau 2008 metais atlikus DNR tyrimus nebuvo rasta įrodymų, tad 2014 metais jis buvo paleistas į laisvę. 1950 metais teisėjas Haruo Kinoshita paskyrė Sakae Menda‘ui mirties bausmę už dviejų žmonių nužudymą. Praėjus 33 metams teismas nustatė, jog Sakae Menda negalėjo atlikti nusikaltimo ir buvo neteisingai nuteistas.
Mirties bausmė Jungtinėse Amerikos Valstijose
Kiekvienoje Jungtinės Amerikos Valstijoje mirties bausmė yra atliekama skirtingai. DPIC oficialiame puslapyje, 33 valstijos mirties bausmė įvykdoma suleidžiant injekciją. Keliose valstijose sodinama į elektros kėdę, sušaudoma, pakariama arba dujų kamerą. Dažniausiai tokios bausmės skiriamos už itin sunkius nusikaltimus, kaip terorizmas, išdavimas, šnipinėjimas ir nužudymas. 2018 metais mirties bausme buvo nubausti 18 žmonių.
Kai kuriems nuteistiesiems pavyksta išvengti mirties bausmės, kaip Vincentui Benavides, kuris buvo apkaltintas savo 21 mėnesių dukters nužudymu bei išprievartavimu, vėliau paaiškėjo, jog mergaitės sužalojimai atsirado po automobilio avarijos, apie kurią pranešė pats Vicente Benavides. 2018 metais jis buvo paleistas į laisvę. 2018 kovo 15 dieną Džordžijos valstijoje buvo atlikta Carlton Michael Gary‘ui egzekucija. Jis buvo kaltinamas pagyvenusios moters išprievartavimu bei kelių moterų nužudymu.
Mirties bausmė Irane
Iranas taip pat yra žinomas savo griežta teisinė sistema. Šiais metais Irane buvo nubausta apie 207 asmenų. Mirties bausmė įvykdoma įvairiai: pakorimas, sušaudymas ar net apmėtymas akmenimis, kuris yra vienas iš žiauriausių bausmių pasaulyje. Įstatymai leidžia skirti mirties bausmę už šiuos nusikaltimus kaip pornografija, priešiškumas Dievui, veikla susijusi su narkotikais, išdavystė, homoseksualumas. 2017 - aisiais metais Iranas buvo antra valstybė pasaulyje daugiausiai atlikusi egzekucijų, kurioje buvo nubausti daugiau nei 506 žmonės.
Iranas yra šalis, kurioje nėra išsamiai ištiriami nusikaltimai. Irano gyventojai pasižymi itin dideliu religingumu, pritaikydami tikėjimo tiesas ne tik kasdieniniame gyvenime bet ir teisinėje sistemoje, vienas iš pavyzdžių, 34 metų vyras Reza Hosseini nubaustas mirties bausme už su narkotikais susijusią veiklą.
Nekaltų žmonių nuteisimo atvejai
Vienas pagrindinių argumentų prieš mirties bausmę yra požiūris, jog ši neprisideda prie žiaurių nusikaltimų skaičiaus mažėjimo. Mirties bausmės priešininkai kaip vieną svarbiausių kozirių nurodo galimas teismų klaidas, kai įtariamajam įvykdoma egzekucija, o vėliau paaiškėja, jog jis buvo visiškai nekaltas. Tokių skandalingų atvejų yra buvę ne kartą ir įvairiose šalyse.
Jungtinėse Valstijose trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje elektros kėdėje atsidūrė darbininkai Sakas ir Vancetis, apkaltinti dviejų policininkų nužudymu. Tik vėliau buvo nepaneigiamai įrodyta, kad jie jokio nusikaltimo neįvykdė. Prireikė net pusės amžiaus, kad rūstus nuosprendis oficialiai būtų paskelbtas neteisėtu. Tačiau tai turėjo tik simbolinę reikšmę nekaltai nužudytųjų artimiesiems.
Kitas skandalingas atvejus buvo kaimyninėje Baltarusijoje 1982-1983 metais. Keliose srityse siautėjo prievartautojas, kuris savo aukas - jaunas moteris - galiausiai žiauriai nužudydavo. Vietos valdžia prieš piktadarį neturėjo jokių "vaistų". Tuomet iš Maskvos atėjo įspėjimas: jeigu patys nerasit, surasim mes, bet tada kai kam reikės atsisveikinti su aukštais postais. Reaguodama į ultimatumą Baltarusijos valdžia sukruto. Milicija nužiūrėjo įtartiną tipelį ir jam suvertė visus "griekus". Kai jam jau buvo įvykdyta mirties bausme, paaiškėjo, jog jis buvo niekuo dėtas, o tikrasis piktadarys siautėjo toliau. Tik kai Maskva nusiuntė specialią seklių brigadą, nusikaltėlis buvo sučiuptas.
Žinomi atvejai, kai žmonės per plauką išvengė mirties bausmės, nors buvo pripažinti kaltais:
- Elizabeth Proctor ir jos vyras Johnas Salemo raganų teisme pripažinti kaltais dėl raganavimo, tačiau Elizabeth išvengė egzekucijos dėl nėštumo.
- Johnas Lee Anglijoje buvo nuteistas pakarti, tačiau kartuvių mechanizmas sugedo tris kartus, ir galiausiai jam buvo suteikta malonė.
- Williamas Duellis Londone buvo pakartas, tačiau atsigavo ant skrodimo stalo.
- Zoleykhah Kadkhoda Irane buvo pasmerkta užmėtymui akmenimis, tačiau egzekucija buvo nutraukta dėl gyventojų nepasitenkinimo, o vėliau ji atsigavo ligoninėje.
- Wenseslao Moguelis Meksikoje pergyveno sušaudymą be teismo.
- Johnas Smithas Anglijoje buvo nuteistas pakarti, tačiau minia paprašė jo pasigailėti, ir jis atgavo jėgas.
- Anne Green Anglijoje buvo pakarta, tačiau atsigavo ir vėliau sukūrė šeimą.
- Josephas Samuelis Australijoje buvo nuteistas pakarti, tačiau virvė tris kartus nutrūko, ir gubernatorius nusprendė, kad tai Dievo ženklas.
- Maggie Dickson Škotijoje buvo pakarta, tačiau atgijo karste.
- Willie Francis JAV pergyveno egzekuciją elektros kėde.
Proto Pemza #50 - Aleksoto pirtis: mirties bausmė dujų kameroje
Mirties bausmė Lietuvoje
Paskutinį kartą Lietuvoje mirties bausmė buvo įvykdyta vadinamosios Vilniaus brigados vadeivai Borisui Dekanidzei. Jį teismas pripažino kaltu dėl žinomo Lietuvos žurnalisto, vieno "Respublikos" leidėjų - Vito Lingio nužudymo 1993 metais. Po mirties nuosprendžio įvykdymo B. Dekanidzei pasklido kalbų, kad esą jis nuo teisingumo išsisuko ir pabėgo į užsienį, o vietoj jo buvo palaidotas kažkoks valkata. Oficialios institucijos tas paskalas paskubomis paneigė, bet dalis visuomenės buvo linkusi manyti, kad gandų be pagrindo nebūna.
Tarpukario Lietuvoje mirties bausmė egzistavo (nuo 1920 iki 1940 metų). Tačiau ji buvo taikoma išskirtinais atvejais. Per tuos 20 metų mirties bausmė buvo įvykdyta tik keliolikai asmenų. Tada pasmerktieji į aną pasaulį iškeliaudavo dviem būdais: būdavo sušaudomi arba nunuodijami dujų kamerose. 1926 metais už antivalstybinį sąmokslą buvo sušaudyti keturi kompartijos veikėjai: Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Rapolas Čarnas ir Kazys Giedrys. Penktasis šios grupės narys parašė malonės prašymą, ir jam bausmė buvo pakeista ilgu įkalinimu. 1936-aisiais kilo garsusis Suvalkijos valstiečių "pieno maištas", kurio epicentras buvo Veiverių ir Prienų apylinkės. Streikininkai net susišaudė su policija. Valdžia žiauriai nuslopino valstiečių bruzdėjimą, o jo organizatoriai savo gyvenimą šioje ašarų pakalnėje pabaigė dujų kameroje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mirties bausmės vykdymas 1996-aisiais buvo sustabdytas, o dar po dviejų metų - visiškai panaikintas.
Visuomenės nuomonė
Visuomenės apklausos liudija, kad net 75 procentai lietuvių pasisako už mirties bausmės sugrąžinimą. Tai - 6 procentais daugiau negu pernai. Rūsčios bausmės šalininkų gretų gausėjimo priežastis labai paprasta: nusikaltėliai tiesiog įsisiautėjo. Artėjant nakčiai atokius kaimus sukausto baimė. Situacija miestuose - ne geresnė. Visuomenės apklausų duomenimis, lietuviai (kartu su lenkais) yra vieni aktyviausių mirties bausmės šalininkų Rytų ir Centrinėje Europoje. Juos lenkia tik rumunai, kurių net 79 proc. pasisako už aukščiausios bausmės sugrąžinimą.
Mirties bausmės šalininkai, susidurdami su priekaištais, jog gyvybę iš žmogaus gali atimti tik Aukščiausiasis, atsikerta, kad, jeigu piktadarys nesivadovauja tokia nuostata, tai kodėl ji turi būti taikoma būtent jo atžvilgiu. Aukščiausios bausmės sugrąžinimo šalininkai išpažįsta principą "akis už akį". Tačiau statistika liudija, kad valstybėse, kuriose taikoma būtent ši nuostata, nusikalstamumas nesumažėjo.
Argumentai "už" ir "prieš" mirties bausmę
Argumentai "už"
- Atgrasymas. Mirties bausmė gali atgrasyti potencialius nusikaltėlius nuo sunkių nusikaltimų darymo.
- Teisingumas. Bausmė turi būti proporcinga nusikaltimui, o mirties bausmė yra adekvati bausmė už žiaurius nusikaltimus.
- Visuomenės saugumas. Mirties bausmė užtikrina, kad pavojingi nusikaltėliai nebegalės kelti grėsmės visuomenei.
- Aukų artimųjų teisingumo jausmas. Mirties bausmė suteikia aukų artimiesiems teisingumo jausmą ir užtikrina, kad nusikaltėlis bus nubaustas.
Argumentai "prieš"
- Nekaltų žmonių nuteisimo rizika. Teisingumo sistemos klaidos gali lemti nekaltų žmonių nuteisimą ir egzekuciją.
- Žiaurumas ir nežmoniškumas. Mirties bausmė yra žiauri ir nežmoniška bausmės forma, pažeidžianti žmogaus orumą.
- Moraliniai ir etiniai aspektai. Valstybė neturėtų turėti teisės atimti gyvybės, nes tai prieštarauja pagrindinėms moralinėms vertybėms.
- Alternatyvių bausmių galimybė. Kalėjimas iki gyvos galvos yra adekvati alternatyva mirties bausmei, leidžianti išvengti neatitaisomų klaidų.
Mirties bausmė Baltarusijoje
Baltarusija vienintelė Europos valstybė, kurioje nepanaikinta mirties bausmė. 1996 metais šioje šalyje įvyko referendumas ir net 80,44 procento Baltarusijos piliečių pasisakė už mirties bausmę.
Tačiau net ir Baltarusijoje mirties bausmę pateisina ne visi. Baltarusijos Stačiatikių Bažnyčios vyriausiasis hierarchas metropolitas Filaretas yra pasakęs: „Mes, krikščionys, negalime pateisinti mirties bausmės, nes nužudymas yra nuodėmė. Kiekvieno žmogaus gyvybė priklauso jo sutvėrėjui Dievui. Ne mes, nuodėmingieji, davėm žmogui gyvybę, ne mums ją ir atimti. Valstybė, kuri sušaudo savo piliečius, kiekvieną kartą tai darydama iš naujo nukryžiuoja Kristų. Tokia mūsų pozicija buvo referendumo dėl mirties bausmės metu, tokia ji yra ir dabar“.
Nežiūrint didelio gyventojų palaikymo Baltarusijos valdžia nesiafišuoja mirties bausmės vykdymu. Net žmogaus teisių gynėjai nežino tikrosios statistikos, kiek žmonių nuteisiama tokia bausme ir kiek nuosprendžių įvykdoma. Manoma, kad pernai mirties bausme buvo nuteisti keturi žmonės.
Europoje ypač aršios diskusijos kilo, kai užpernai buvo sušaudyti mirties bausme nuteisti Dmitrijus Konovalovas bei Vladislavas Kovaliovas. Jie buvo nuteisti už tai, kad 2011-ųjų balandžio mėnesį įvykdė teroro aktą Minsko metropolitene, per kurį žuvo 15 žmonių, o dar keli šimtai nukentėjo.