Konfiskuoto Turto Pajamos: Apmokestinimo Aspektai Lietuvoje

Lietuvos Respublikos mokesčių sistema, pradėjusi formuotis 1990 m., nuolat kinta, siekiant atitikti ekonominius poreikius ir tarptautinius standartus. Mokesčių administravimas apima finansų teisės normas, reguliuojančias teisinius santykius mokesčių administravimo srityse. Vienas iš svarbių aspektų yra pajamų, gautų iš konfiskuoto turto, apmokestinimas.

Siekiant, kad mokesčių sistema netrukdytų rinkos funkcionavimui, būtina laikytis tam tikrų principų:

• Valstybė, taikydama mokesčius, turi siekti tik vieno tikslo - surinkti pajamas, būtinas jos funkcijoms finansuoti.
• Mokesčiai neturi įtakoti mokesčio mokėtojo pasirinkimo užsiimti viena ar kita veikla, taupyti ar vartoti, investuoti ar skolinti.
• Mokesčiai turi būti teisingi, o tai reiškia, kad valstybės išlaikymas turi vienodai kainuoti kiekvienam mokesčių mokėtojui.
• Mokesčių našta turi nuolat mažėti valstybės funkcijų siaurinimo ir jų finansavimo mažinimo dėka.
• Mokesčių reforma turi panaikinti dvigubą ar daugiapakopį to paties objekto apmokestinimą.
• Mokesčiai turi būti maksimaliai aiškūs, o įstatymas turi numatyti tikslias, išsamias ir vienareikšmes mokesčių skaičiavimo ir mokėjimo taisykles.
• Mokestis privalo būti visuotinai taikomas, neteikiant atskiroms šakoms ar subjektams išimčių ar lengvatų.
• Biudžeto įplaukos turi būti gaunamos minimaliais mokesčio mokėjimo ir administravimo kaštais.

Šių principų taikymas sudaro prielaidas pasiekti keliamą tikslą - išlaisvinti žmogų nuo nepakeliamos tiesioginės ir netiesioginės mokesčių naštos.

Gyventojų Pajamų Mokesčio Įstatymas

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - Įstatymas), priimtas 2002 m. liepos 2 d., yra taikomas nuo 2003 m. sausio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas.

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus.

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra: per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos; ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
  • palūkanos;
  • pajamos iš paskirstytojo pelno;
  • su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
  • sporto veiklos pajamos;
  • atlikėjų veiklos pajamos;
  • pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje;
  • pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;
  • honorarai.

Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.

• Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jūrininkų gautoms pajamoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui; gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos; pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai.
• Kitoms pajamoms (neišvardintoms Įstatyme) taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.

Pajamų mokestį nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamas išmokantys asmenys.

Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama:

• Neapmokestinamosios pajamos;
• Pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
• Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu;
• Per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos;
• Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis;
• Įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos.

Nekilnojamojo Turto Pardavimo Pajamų Apmokestinimas

Nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai pajamų mokestį turi mokėti tada, kai NT parduoda brangiau nei įsigijo ir neišlaikė jo nuosavybėje 10 metų. Mokestis skaičiuojamas nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos. NT pardavimo pajamos apmokestinamos 15 arba 20 proc.

Jeigu nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, kartu su kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, pajamomis, neviršija 120 VDU (136 344 eurų), tai jos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o 120 VDU viršijanti minėtų pajamų dalis apmokestinama 20 proc. Atkreipiamas dėmesys, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo pajamos neapmokestinamos, deklaruoti nekilnojamojo turto pardavimo pajamų neprivaloma.

Kokiais atvejais nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos? Nekilnojamojo turto (pvz., buto, namo, žemės sklypo) pardavimo pajamos neapmokestinamos jeigu:

• nekilnojamąjį turtą išlaikėte nuosavybėje ne mažiau kaip 5 metus (iki 2025-12-31 ne mažiau kaip 10 metų);
• ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame bute ar gyvenamajame name;
• deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame bute ar gyvenamajame name trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nusipirkote kitą būstą ir jame deklaravote gyvenamąją vietą.

Kaip apmokestinamos kito neregistruotino turto pardavimo pajamos? Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) per metus neviršija 2 500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Į 2500 Eur įskaičiuojamos visos iš neregistruotino turto pardavimo gautos pajamos, įskaitant nenukirsto miško ir apvaliosios medienos pardavimo pajamas.

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos per metus viršija 2 500 Eur, gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo šių pajamų yra apskaičiuojamas taip:

GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina ** - privalomi mokėjimai*** - 2500 Eur) x 15 proc.

Kur:

• *pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte neregistruotiną turtą;
• **įsigijimo kaina - išlaidos, kurias patyrėte įsigyjant kitą neregistruotiną turtą, pvz., asmeninių daiktų pirkimo kaina;
• ***privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant kitą neregistruotiną turtą.

Kito neregistruotino turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Priklausomai nuo gautų metinių pajamų dydžio, gali būti taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

2025 m. Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU1 253 065,60 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

2026 m. Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (išskyrus šias) metinė suma neviršija 12 VDU (2026 m. 12 VDU 27 745,80 Eur), tuomet taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 12 VDU, tuomet šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant:

• 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis neviršija 36 VDU (2026 m. 36 VDU 83 237,40 Eur);
• 25 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU (2026 m. nuo 83 237,40 Eur iki 138 729 Eur);
• 32 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis viršija 60 VDU (2026 m. 60 VDU 138 729 Eur).

Svarbu: apskaičiuojant metinių pajamų, kurioms taikomas 20, 25, 32 proc. tarifas sumą, į metines pajamas įskaičiuojama visa gautų apmokestinamųjų kito neregistruotino turto pardavimo pajamų ir kitų (su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos) pajamų (jei gautos) suma, t. y. įskaičiuojama ir 12 VDU neviršijanti pajamų suma.

Turto Banko Veikla ir Pajamos

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 9,9 mln. eurų pajamų, tai yra 85 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai pajamos siekė 5,34 mln. eurų. Kaip ir prognozuota, šį pajamų augimą lėmė perėjimas nuo panaudos prie nuomos santykių.

Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugų pajamos pirmąjį šių metų pusmetį sudarė apie 59 proc. visų Turto banko pajamų - viso 5,86 mln. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, šios pajamos buvo 3,27 mln. eurų didesnės.

2020-ųjų pabaigoje įvykdžius paskutinį - šeštąjį valstybės administracinio nekilnojamojo turto centralizavimo etapą, nuo šių metų pradžios centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės turtas yra suteikiamas ne panaudai (neatlygintinai), o nuomai. Šis pokytis palietė 140 valstybės institucijų, kurios tapo Turto banko klientėmis.

Šiais metais ženkliai išaugę valstybei nebereikalingo nekilnojamojo turto pardavimų apimtys lėmė ir Turto banko pajamų už šios veiklos vykdymą augimą - jos sudarė net penktadalį pirmojo šių metų pusmečio įmonės pajamų arba 1,9 mln. eurų.

Turto banko sąnaudos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8,44 mln. eurų ir buvo beveik 3 mln. eurų didesnės nei tuo pačiu metu pernai, kai sudarė 5,46 mln. eurų.

Grynasis Turto banko pelnas pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 1,49 mln. eurų. 2021 m. pirmojo pusmečio EBITDA, lyginant su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo nuo 1,75 iki 3,69 mln. eurų.

Turto Banko Pajamų ir Sąnaudų Pokyčiai

„Šiuo metu intensyviai dirbame ir vėliausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį baigsime net 24 objektų, kurie bus modernizuojami 2022-2023 metais, projektavimą. Investicijos į šiuos objektus perkops 50 mln. eurų“, - tvirtina Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Iš viso per artimiausius dešimt metų į centralizuotai valdomo turto atnaujinimą bei naujų projektų vystymą Turto bankas investuos apie 255 mln. eurų.

„Ruošdamiesi nuomos santykiams, atnaujinome informacines sistemas, įdiegėme klientų užklausų valdymo sistemą, klientų aptarnavimo standartą, ir toliau peržiūrime ir tobuliname apskaitos bei viešųjų pirkimų procesus. Džiugu, kad padidėjusios administracinio turto apimtys, COVID-19 pandemijos situacija bei kiti veiksniai neturėjo neigiamos įtakos Turto banko klientų aptarnavimo kokybei.

Pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje Turto bankas valdė 681 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės turto, kurio vertė siekė 467,1 mln. eurų. Tuo pačiu metu pernai Turto banko portfelyje buvo 595,4 tūkst. kv. m, o turto vertė siekė 409,4 mln. eurų. Portfelio pokytį sudaro paskutiniu - šeštuoju etapu 2020 m.

Tarp didžiausių šiuo metu vykdomų projektų - į pabaigą judanti šįmet pradėta naujojo Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos biuro pastato rekonstrukcija T. Ševčenkos g. Vilniuje. Šio projekto vertė 10,74 mln. eurų. Jau įvyko Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato ir kelių policijos pastato Sietyno g. Vilniuje rangos darbų konkursas, dar šįmet tikimasi pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju ir pradėti šį 15 mln. eurų vertės projektą.

tags: #konfiskuoto #turto #pajamos