Ar planuojate kirsti medį savo privačiame sklype? Lietuvoje galioja tam tikri įstatymai ir taisyklės, reglamentuojančios medžių kirtimą, ypač jei medis yra saugotinas. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas leidimas, kokie medžiai priskiriami saugotiniems ir kokios išimtys taikomos.
Kada reikalingas leidimas?
Pagal Želdynų įstatymą, jei privačiame sklype ketinama kirsti medį ar krūmą arba intensyviai jį genėti (pašalinant daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio), reikalingas specialus savivaldybės išduodamas leidimas, jei želdinys yra priskiriamas saugotiniems.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų sąraše, kuriame nurodoma, kokioje vietoje, kokios rūšies, kokio skersmens bei aukščio želdiniai priskiriami saugotiniems.
Svarbu! Prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia įsitikinkite, kad želdiniai auga jūsų sklype.
Kaip nustatyti, ar medis yra saugotinas?
Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.
Vietos, kuriose augantys želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems, nurodytos minėtuose kriterijuose ir dažniausiai siejamos su žemės naudojimo paskirtimi, kuri nurodoma konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše.
Pavyzdžiui:
- Kurortuose ar kurortinėse teritorijose.
- Pakrantės apsaugos juostoje.
- Daugiabučių, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje.
- Žemės ūkio paskirties žemėje.
- Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje.
Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniams, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje.
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijose mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens minėtų rūšių medžiai, o ne mieste - 30 cm ir didesnio skersmens.
Jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai (pvz., 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos).
Medžių rūšys, kurioms leidimas nereikalingas
Jeigu Jūsų žemės sklypas (namų valda), kuriame auga medis, yra mieste - galite kirsti arba genėti visus medžius, kurių skersmuo yra iki 20cm (apimtis 63cm), o jei Jūsų žemės sklypas yra ne mieste - visus medžius, kurių skersmuo iki 30cm (apimtis 94cm).
Medžių rūšys, kurioms niekada nereikia leidimo (namų valda): šermukšnis, eglė, juodalksnis, riešutmedis, drebulė, tuopa, kaštonas, topolis, uosialapis klevas, žilvytis, gluosnis, akacija, vaismedžiai (visi).
Jeigu jūsų sklypas priklauso sodų bendrijai, visi medžiai, augantys jūsų valdoje, nepriklausomai nuo jų rūšies ar storio, gali būtų pjaunami ar genimi be leidimo.
Kirtimų draudimai paukščių veisimosi laikotarpiu
Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d. Šiuo laikotarpiu būtina laikytis apribojimų ir nevykdyti jokių veiksmų, kurie galėtų trikdyti sparnuočių ramybę.
Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių.
Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.
Išimtys
Išimtys kirtimų ar genėjimo apribojimams taikomos tik tam tikrais atvejais, kai saugotini medžiai kelia realią grėsmę žmonių saugumui, jų turtui, eismo ar skrydžių saugumui.
Išimtys taip pat leidžiamos, kai medžių kirtimas yra būtinas vykdant projektus, susijusius su infrastruktūros kūrimu, pvz., rekonstruojant ar tiesiant valstybinės reikšmės kelius, įgyvendinant ypatingos svarbos statybos darbus.
Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant - kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.
Kaip gauti leidimą?
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.
Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kada šios kompensacijos mokėti nereikia).
Atsakomybė už neteisėtą kirtimą
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
Medžių genėjimo patarimai
Paprastai medžių genėti nereikia. Tačiau tai būtina daryti užtikrinant žmonių, turto ar eismo saugumą, norint išsaugoti biologinę medžių vertę, šalinant kenkėjų ar ligų pažeistas medžių dalis.
Genint želdinius, pirmiausia reikėtų pašalinti sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis. Kartais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių reikia pašalinti visą nusilpusį medį.
Geriausia sausas ir ligotas šakas pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo.
Svarbu! Norint pažeminti medžių viršūnes, negalima nupjaustyti storųjų šakų, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus. Šakos turėtų būti pjaunamos trimis pjūviais.
Genint medžius draudžiama atlikti nustuobrinimo pjūvį (t. y. pjūvis, pažeminantis medžių viršūnes) kamieno tarpubamblyje, tarp šoninių šakų, nes įprastai toks pjūvis sukelia medžio puvinius. Šį pjūvį leidžiama atlikti sumažinant medžio aukštį dėl saugumo ar dėl ekologinių priežasčių. Taip pat negalima naudoti lipimo į medžius nagių.
| Medžio rūšis | Skersmuo mieste (cm) | Skersmuo už miesto (cm) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ąžuolas | 20 | 30 | Pakrantės apsaugos juostoje - 12 cm |
| Uosis | 20 | 30 | Pakrantės apsaugos juostoje - 12 cm |
| Klevas | 20 | 30 | Pakrantės apsaugos juostoje - 12 cm |
| Beržas | 20 | 30 | Pakrantės apsaugos juostoje - 30 cm |
| Gluosnis | Netaikoma | Netaikoma | Namų valdoje leidimo nereikia |
| Eglė | Netaikoma | Netaikoma | Namų valdoje leidimo nereikia |