Mindaugas Marcinkevičius - vienas iš „Vilniaus prekybos“ dešimtuko, šiuo metu esantis teisinėje kovoje prieš pagrindinį kompanijos akcininką - Nerijų Numą. Jis yra paskutinis iš brolių Marcinkevičių, vis dar turinčių „Vilniaus prekybos“ akcijų. Kiti broliai jas jau pardavė N. Numavičiui. M. Marcinkevičiaus didžiausiu nuopelnu laikomas prekybos centrų „Akropolis“ sukūrimas.
Lietuvos apeliacinis teismas rugpjūčio 17 dieną paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo balandžio 8 dienos sprendimą, kuriuo M. Marcinkevičius „Vilniaus prekybai“ turi atlyginti 81,25 mln. eurų žalą, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, todėl jos medžiaga neviešinama. Apeliacinio teismo nutartis įsigaliojo iš karto, tačiau per tris mėnesius ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
M. Marcinkevičius teigė prašęs teisėjus nusišalinti, tačiau prašymas buvo atmestas. Anot M. Marcinkevičiaus advokato Kęstučio Švirino, sandoris buvo sustabdytas Maltos teisme pagal Maltos įstatymus, o Lietuvos teismas tai įvertino kaip neteisėtą veiksmą.
„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“.
Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M. Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant. Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau.
Teisminiai ginčai ir kaltinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. LAT tuomet panaikino „Vilniaus prekybai“ nepalankius Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M. Marcinkevičiaus padarytos žalos klausimą nagrinėti iš naujo. Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose. M.Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai - pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų.
M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema. „Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
M. „Iš manęs reikalaujama šimto milijonų už tai, kad viena Numos (pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numa - BNS) ir mano įmonė už turto perkėlimą į Lietuvą sumokėjo kitai mūsų įmonei daugiau pinigų nei neva kažkas planavo. Sandorį sustabdęs teismas pasakė, kad dėl to žala kilti negali. Visi ieškiniai man buvo atmesti kelis kartus“, - komentare BNS tvirtino M. „Naujausias sprendimas priimtas teisme, kurio vienas kolegijos teisėjas perėjo į Numai ir jo įmonėms atstovaujančią advokatų kontorą, kito teisėjo sesuo dirba dar kitoje jam atstovaujančioje advokatų kontoroje. Sprendimą skųsiu“, - teigė M. Anot M. „Iki šiol bylą nagrinėję teismai taip ir nerado argumentų paaiškinti, kaip Lietuvos teisė gali būti taikoma vertinant asmens elgesį svetimos valstybės teisme. Situacija keista ir verta Lietuvos Aukščiausiojo teismo įsikišimo“, - teigė advokatų kontoros „Sorainen“ partneris K.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) Atrankos kolegija lapkričio 5 dieną atsisakė priimti antstolio kasacinį skundą. LAT dar 2022 metų vasario 17 dieną patvirtino „Vilniaus prekybos“ ir M. Marcinkevičiaus tų pačių metų sausį sudarytą taikos sutartį bei panaikino vykdomuosius dokumentus.
Apygardos teismo rugsėjo 12 dienos nutartyje cituojama šalių taikos sutartis, pagal kurią jos sudarymo dieną M. Marcinkevičius sumokėjo abipusių nuolaidų būdu sutartą 19 mln. eurų sumą „Vilniaus prekybai“, be to, pastaroji patvirtino visiškai atsisakanti savo reikalavimų dėl likusios skolos dalies - 84,78 mln. eurų.
Kiti verslai ir veiklos
PRAEITYJE vienas įtakingiausių vadinamojo VP dešimtuko narių Mindaugas Marcinkevičius dabar daug energijos skiria Vilniaus panoramai keisti - netrukus bus švenčiamos įkurtuvės jo kontroliuojamo fondo „Lords LB Asset Management“ pastatytame dangoraižyje „Artery“. Pastatą projektavo Danielis Libeskindas, vienas garsiausių šių dienų pasaulio architektų.
„Lords LB Asset Management“ ėmėsi ir kitų dėmesį traukiančių projektų - intensyviai tvarkomas buvęs Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas, prieš keletą metų atgaivintas prekybos centras GO9, įkurtas senuosiuose Vilniaus miesto savivaldybės rūmuose, bendrovė įsigijo Centrinio pašto pastatą, jame įsikūrė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
M. Marcinkevičius yra vienas Baltarusijoje veikiančios bendrovės „Mart Inn Food“, valdančios prekybos tinklą „Марцін“, akcininkų, tarp kurių yra ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis. Beje, „Марцін“ pavadinimas - Marcinkevičiaus pavardės trumpinys.
Žemesnės instancijos teismų sprendimais M.Marcinkevičius turi atlyginti tokią žalą „Vilniaus prekybai“. LAT spalio 28 dieną priėmė nagrinėti M.Marcinkevičiaus skundą bei sustabdė Apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismų sprendimų vykdymą, kol byla bus išnagrinėta galutinai, BNS patvirtino LAT atstovė spaudai Rimantė Kraulišė. Pasak jos, teisėjų kolegija kol kas nėra paskirta, nenumatyta ir bylos nagrinėjimo data. Anot R.Kraulišės, ji gali būti pradėta nagrinėti 2022-ųjų kovo pabaigoje arba balandį.
M.Marcinkevičius LAT prašo panaikinti Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus, pagal kuriuos jis turi sumokėti 81,25 mln. eurų žalos, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Verslininkas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl išaiškinimų.
Turtingiausi Lietuvos žmonės
Štai 10 žmonių, kurie valdo didžiulius turtus. Įkūrę arba perėmę sėkmingus verslus jie valdo klestinčias imperijas, kurios turi tiek vietinį, tiek tarptautinį pripažinimą. Štai jie - turtingiausi Lietuvos žmonės.
- Nerijus Numavičius (1.40 mlrd. eurų)
- Darius Mockus (740 mln. eurų)
- Mindaugas Raila (510 mln. eurų)
- Žilvinas Marcinkevičius (390 mln. eurų)
- Lyda Lubienė (355 mln. eurų)
- Augustinas Rakauskas (240 mln. eurų)
- Mindaugas Marcinkevičius (230 mln. eurų)
- Dainius Dundulis (200 mln. eurų)
- Ivanas Paleičikas (170 mln. eurų)
- Arūnas Martinkevičius (140 mln. eurų)
Mindaugas Marcinkevičius yra vienas iš „Vilniaus Prekybos“ dešimtuko - kompanijos įkūrėjų, šiuo metu esančių teisinėje kovoje prieš pagrindinį kompanijos akcininką - N.Numavičių. Jo didžiausiu nuopelnu laikomas prekybos centrų „Akropolis“ sukūrimas. Ypatingos išvaizdos ir itin tvarkingi prekybos centrai patinka ne tik Lietuvos pirkėjams, tačiau ir užsieniečiams, kurie giria ypač unikalius ir vertus dėmesio „Akropolius“.
Taigi po truputį artėjant ne vienus metus trunkančios kovos dėl milžiniškų pinigų ir ambicijų finalui, M. Marcinkevičius duoda interviu „Delfi“. Pašnekovas pokalbio metu itin kritikuoja Lietuvoje galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą, dėl kurio, anot jo, smulkiųjų akcininkų teisės lieka visiškai neapgintos. O „Vilniaus prekybos“ direktorius Andrius Mikalauskas komentuoja, kad Marcinkevičiaus teiginius apie tariamą smulkiųjų akcininkų teisių pažeidimą galima vertinti kaip bandymą žiniasklaidoje spręsti tuos klausimus, kurie jau yra nagrinėjami teisminiame procese.
tags: #mindaugas #marcinkevicius #turtas