Mindaugas Jusius yra žinomas investicijų valdymo ekspertas, turintis didelę patirtį įmonių valdyme. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo karjeros kelią, indėlį į įvairias įmones ir jo požiūrį į finansų sektorių.

Karjera ir Pasiekimai
M. Jusius nepriklausomu „Klaipėdos naftos“ valdybos nariu dirbo nuo 2011-ųjų spalio. Iki šių metų sausio pabaigos jis 7 metus vadovavo „Swedbank Life Insurance“ Lietuvos filialui, buvo jo valdybos pirmininkas. Palikdamas šį darbą, M. Jusius sausio pabaigoje sakė, jog po 17 metų darbo banko grupėje nusprendė ieškoti naujų karjeros iššūkių, todėl nutarė tęsti karjerą už „Swedbank“ grupės ribų.
Jis laimėjo įmonės skelbtą generalinio direktoriaus konkursą ir pareigas pradės eiti nuo balandžio 11 dienos, pranešė „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.
Naftos ir dujų krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovaus buvęs finansų grupės „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius. Jis daugiau nei 5 metus dirba ir įmonės valdyboje.
Darbas HISK Valdyboje
Investicijų valdymo ekspertas Mindaugas Jusius HISK valdybos nariu tapo 2021 metais. Sukaupęs didelę patirtį įmonių valdyme, pastarąjį laikotarpį jis reikšmingai prisidėjo prie bendrovėje įgyvendintų strateginių pokyčių.
„Esu dėkingas M. Jusiui už jo reikšmingą darbą prisidedant prie svarbių sprendimų strateginių pokyčių laikotarpiu.
Jis keičia iki šiol šias pareigas ėjusį Mindaugą Jusių. Toliau M. Jusius nebedirbs HISK valdyboje, o jo vietą užims Aivaras Čičelis.
„Prosperus“ Veikla
„Šiuo metu vyraujant dideliam neapibrėžtumui, atidžiai vertiname ne tik įsigyjamus objektus, bet ir nuomininkų veiklos tvarumą“, - pranešime sakė „Prosperus“ fondų valdytojas Mindaugas Jusius.
„Prosperus“ valdomo turto plotas sudaro iš viso daugiau nei 35 tūkst. kv. metrų, bendrovė valdo tris nekilnojamojo turto fondus.
„Biok Lab“ gamybos ir sandėliavimo pastato įsigijimas puikiai atitinka mūsų ilgalaikės investavimo strategijos kriterijus“, - teigė M. Jusius.
31 minutė su Ilja Laurs: Apie investavimą naujokams, epizodas #1
Finansinė Apsauga ir Gyvybės Draudimas
M. Jusius atkreipia dėmesį į finansinės apsaugos svarbą. Finansinė apsauga - tai pinigai, kuriuos šeima gali naudoti, netekusi reikšmingos dalies pajamų. Taip gali nutikti netekus darbo, nutikus skaudžiai nelaimei, po kurios šeima netektų vieno iš maitintojų, ar kitais atvejais.
Sprendimas, leidžiantis tokiais atvejais išsaugoti nepaliestas turimas santaupas ir turtą, yra gyvybės draudimas. Tokiu atveju šeimos finansinė apsauga gali būti įvertinta pagal išmokos sumą, kuri tektų apdraustai šeimai netekus maitintojo.
Jeigu lygintume pagal išmokų sumas, pamatytume, kad Vakarų Europos gyventojų finansinės apsaugos lygis yra žymiai didesni nei Lietuvoje - sumos, kurioms jie draudžiasi, yra dešimtis kartų didesnės. Tokį mažą poreikį labiausiai lemia nesusiformavusios finansinės apsaugos tradicijos, kurios Skandinavijos šalyse jau šimtmečius yra perduodamos iš kartos į kartą.
Tiesa, lygindami valstybes, turime įvertinti ir pragyvenimo lygio skirtumus. Tačiau lyginant mūsų šalį, pavyzdžiui, su Estija, pragyvenimo lygis nesiskiria tiek, kiek skiriasi finansinės apsaugos dydis.
Vakarų Europos šalių gyventojai, pradėję nepriklausomą gyvenimą, paprastai pasirūpina ir finansine apsauga. Vakaruose žmonės aktyviai kaupia lėšas vaikų išsilavinimui, draudžia šeimos narius nuo pajamų sumažėjimo, o skolindamiesi pasirūpina ir draudimu, kuris nelaimės atveju nepaliktų šeimos su nepakeliamais įsipareigojimais.
Aktyviausiai vartojanti ir bankų paslaugomis besinaudojanti lietuvių karta savo finansinio elgesio tradicijas vis dar kuria chaotiškai. Vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje įgytos finansinio planavimo žinios nebeatitinka šiandienos realijų.
Mūsų kartos žmonės augo kitokioje politinėje ir ekonominėje tikrovėje. Matėme kaip tvarkosi mūsų tėvai ir daugelis perėmėme iš jų finansinio elgesio pagrindus. Tačiau retas kuris susimąsto, kad, lyginant su mūsų tėvų karta, esame linkę prisiimti žymiai daugiau finansinių rizikų - daugiau vartojame, mažiau taupome, naudojamės finansavimo galimybėmis.
Todėl šiandien finansų planavime turi atsirasti naujas dėmuo - finansinė apsauga. Suvokti šį poreikį yra sunkiau, nes žinių apie tai žmonės „neatsinešė“ iš savo šeimų.
