Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas ir Leidžiami Atskaitymai Lietuvoje

Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje, labai svarbu žinoti, ar turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas. Nemažai reikšmės turi ir tai, kokia verte - įsigijimo ar perkainota verte - įmonėje apskaitomas ilgalaikis turtas, ir kada verta priimti sprendimą turtą apskaityti perkainota verte. Aišku, kad priimant vienokius ar kitokius sprendimus, reikia žinoti, kokias pasekmes jie gali turėti įmonės finansinei būklei ar jos vertei ne tik sprendimo priėmimo metu, bet ir ateityje.

Ilgalaikio turto apskaitai nuo pat jo įsigijimo momento keliami tam tikri reikalavimai. Šiuos reikalavimus nustato įvairios institucijos.

Svarbu žinoti, kad perkainoto turto vertė registruojama perkainojimo rezerve, ir nudėvima, tą rezervą mažinant. (Tai yra, korespondencijos perkainavus D 1211 Perkainotos vertės dalis K 321 IT perkainojimo rezervas).

Ar galima daryti turto perkainavimą dažniau, jei duomenys keičiasi dėl turto vertės kitimo? Dažniau tikrai galima.

Nagrinėjant probleminius klausimus, svarbu išsiaiškinti, kas yra atidėtojo mokesčio įsipareigojimas, pripažįstamas dėl turto perkainavimo. Atidėtojo pelno mokestis - tai mokestis, kurį numatoma sumokėti ar atgauti nuo turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ir atitinkamos jų mokesčio bazės, naudojamos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, susidariusių skirtumų. Tokie skirtumai vadinami laikinaisiais.

Teisinis Reglamentavimas

Tvarkant įmonės apskaitą, buhalteris visų pirma privalo vadovautis LR BAĮ. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Antra, apskaita pagal BAĮ 3 straipsnio 4 dalį tvarkoma remiantis VAS arba TAS. Buhalteris, rengiant finansinę atskaitomybę (įmonės metinį finansinį ataskaitų rinkinį - toliau - FA), turi vadovautis FAĮ ir kitais teisės aktais. Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje.

Asmuo, tvarkantis metinį pelno mokestį apskaitą, privalo vadovautis PMĮ nuostatomis. Šiame darbe nagrinėjama tema, t.y. apmokestinimas/neapmokestinimas ir jų užfiksavimas apskaitoje.

Pagrindiniai Teisės Aktai

  • Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas (BAĮ).
  • Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS).
  • Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ).
  • Finansinės atskaitomybės įstatymas (FAĮ).

Pelno mokesčio atžvilgiu nenaudojamo veikloje stendo nusidėvėjimas - neleidžiami atskaitymai. Jei vadovaujatės pelno mokesčio įstatymu, tai skaičiuojate nusidėvėjimą už visus metus. Pagal pelno mokesčio įstatymą II pusmečio nusidėvėjimo traukti į sąnaudas negalima, nes stendas pajamų neuždirbo ir stovi nenaudojamas iki šiol. Vadinasi, antro pusmečio nusidėvėjimas yra neleidžiami atskaitymai pelno mokesčio atžvilgiu.

Niekas neprasitęs, turtas nusidėvės, finansinės apskaitos atžvilgiu- visą laiką ,mokestinės- tuo metu, kuriuo teiks ekonominę naudą. Šiaip jau šiais laikais tų neatitikimų tarp finansinės ir mokestinės apskaitos yra apstu. Dar labai gerai pagalvokit ir pasiskaitykit, ar tikrai visą laiką tai bus neleidžiami atskaitymai. Juk jei yra įrodymų, kad turtą buvo bandoma (jūsų atveju) išnuomot, bet nepasisekė, tai dar visai nereiškia, kad bus neleidžiami atskaitymai.

Ilgalaikio Turto Samprata

Turtas yra pagrindinė, esminė ekonomikos mokslo sąvoka, kategorija, nes kaip tik turto judėjimo požiūriu ekonomikos mokslas ir tiria visuomeninės tikrovės reiškinius. Tarptautinis žodis žodyne - materialusis turtas" (lot. uxd).

Apibendrinant, ekonominiame kontekste turto apibrėžimuose akcentuojami šie pagrindiniai turto kriterijai: 1) objektas turi turėti vertę, 2) subjektas turi turėti teisę į objektą, 3) objektas turi teikti naudą ateityje.

Ilgalaikio turto valdymo procesas

Ilgalaikio Turto Apibrėžimai

Įvairūs autoriai ir norminiai aktai akcentuoja svarbiausius dalykus, apibrėždami IMT, t.y. jis turi duoti ekonominės naudos tam, kas juo disponuoja, t.y. naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus.

Pagal nuo 2010 m. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus. Pagal šį kriterijų IT atskiriamas nuo trumpalaikio, remiantis vienerių jo naudojimo metų riba - tai reiškia, kad turtas bus naudojamas įmonėje paslaugoms teikti, produkcijai gaminti, administraciniams reikalams ilgiau, nei vienerius metus. Tačiau, priskiriant turtą ilgalaikiam vien tik pagal šį požymį, reikia atsižvelgti ir į nusistatytą reikšmingumą šioje įmonėje. Įmonė labai dažnai įsigyja įvairius nebrangius daiktus, priemones, įrankius ar kt., kurie naudojami ilgiau negu vienerius metus, todėl tokius daiktus būtų galima laikyti ilgalaikiu turtu, bet, kadangi jų įsigijimo vertė yra labai maža, tad neefektyvu juos priskirti IMT.

Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais. Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei. Turtas gali būti naudojamas veikloje ilgą laikotarpį, bet jo vertė gali būti labai maža arba nereikšminga įmonei, pvz. pigūs telefono aparatai, kurie perkami už kelis litus. Juos apskaityti būtų neracionalu, nes taip būtų pažeistas apskaitos optimalumo principas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viename norminiame akte nėra tiksliai apibrėžta, nuo kokios minimalios sumos turtą galima laikyti IMT. Įmonės vadovai patys nusistato ribą, nuo kokios minimalios sumos turtas bus laikomas IMT. Taigi nustatant minimalią turto grupės vertę, įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

Įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Pagal šį kriterijų reiškia, kad įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, t.y. kad turtas įmonei priklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, arba gali būti valdomas lizingo sutarties pagrindu.

Apibendrinant galima pasakyti, kad IMT buhalteriniu požiūriu - tai kontroliuojami ekonominiai ištekliai, kuriuos galima įvertinti bei jais įmonė gali disponuoti ilgiau, nei vienerius metus. Šis turtas uždirba pajamas, nekeisdamas savo fizinių savybių ir laikui bėgant dalimis netenka savo vertės.

Ilgalaikis turtas

Išanalizavus IMT sampratą ekonominiu, teisiniu aspektu ir atsižvelgiant į darbo temą bei nagrinėjamą jame problematiką, galima daryti išvadą, kad savo esme IMT pagal VAS ir pagal PMĮ sąvokos suprantamos vienodai (numatyti 3 vienodi pripažinimo požymiai: 1. ketinama turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus; 2. turtas naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti); 3.

Tačiau pagal VAS, lyginant su PMĮ nuostatomis, norint įsigytą turtą pripažinti IMT, yra numatyti du papildomi reikalavimai, t.y. Todėl apskaitant įsigytą turtą ir norint teisingai jį atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, reikia vadovautis VAS. IMT minimali vertė. Tačiau, įvertinusi pasikeitusias sąlygas, įmonė gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą.

Paprastai įmonės didina jau nusistatytą minimalią turto vertę, esant ekonominiam pagrindui, t. y. jeigu įmonė pastaraisiais metais reikšmingai padidino gamybą ir pardavimus. Įmonė, prieš nuspręsdama didinti minimalią IMT vertę, būtinai turi dar kartą įvertinti, kiek tokio turto turi, kokią ekonominę naudą šis turtas teiks ateityje ir kokį poveikį turės įmonės veiklos rezultatams.

Jeigu planuojamas minimalios IMT vertės pakeitimas gali reikšmingai pakeisti įmonės veiklos rezultatus, dėl ko būtų sunku palyginti kelis ataskaitinius laikotarpius duomenis, įmonė turėtų apsvarstyti, ar toks reikšmingas minimalios turto vertės didinimas yra pagrįstas. Pagal 12-ąjį VAS „IMT“, minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimalios IMT vertės keitimo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu pagal 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatytą apskaitinio įvertinimo keitimo tvarką.

Pagal PMĮ 13 straipsnį „Vieneto turtas“, ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Pagal PMĮ 18 str.12 str., jeigu vienetas nusprendžia sumažinti ilgalaikio turto grupės (-ių) nusistatytą minimalią kainą, tai pagal šią naujai nusistatytą minimalią kainą tik naujai įsigytas turtas priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui.

Ilgalaikio Turto Klasifikavimas

Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau šis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose. Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius.

Ilgalaikis turtas, kaip matome iš 2 lentelės, skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą. G. siūlo turtą skirstyti į tą laikotarpį, kai panaudojant šį turtą bus uždirbamos pajamos. Valužių ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo šaltinius. Jie teigia, kad visi pastarieji būdai turi skirtingas turto naudojimo reikšmes.

Ilgalaikio Turto Klasifikavimo Požymiai

  • Materialinė išraiška
  • Naudojimo laikas
  • Priklausomybė
  • Vaidmuo įmonės veikloje

Dėl pastato perkainojimo: jei pastatas buvo perkainotas ir padidinta jo vertė suma 120000,00lt, tai korespondencija turėtų būti tokia: D 1211 Perkainotos vertės dalis K 321 IT perkainojimo rezervas. Jei po perkainojimo tas pastatas nebenaudojamas, finansinėje apskaitoje nusidėvėjimas vis tiek skaičiuojamas.

tags: #ar #perkainoto #turto #nusidevejimas #neleidziami #atskaitymai