Atraskite Vienbučių ir Dvibučių Namų Projektavimo Paslaptis Lietuvoje

Gyventojai, planuojantys statybas nuosavame sklype, dažnai susiduria su klausimais, susijusiais su statybą leidžiančiais dokumentais, statybos projektais ir kitais reikalavimais. Šiame straipsnyje aptarsime dvibučių gyvenamųjų namų statybos ypatumus, reikalavimus ir apribojimus Lietuvoje.

Dvibutis namas - puikus pasirinkimas dviem šeimoms. Tačiau, norint išsiaiškinti, ar planuojamam statyti statiniui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, būtina žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus) ir vietą.

Statybą leidžiantys dokumentai

Naujų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų statybai visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kokių parametrų būtų planuojamas statinys.

Nesudėtingi statiniai

Tačiau, jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas atitinka šiuos kriterijus:

plotas iki 80 kv. m;
aukštis iki 8,5 m;
atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m;
rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose;

toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai ir jam rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Svarbu: Visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, o rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.

Kada reikalingas leidimas statyti nesudėtingąjį statinį?

Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas:

kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje;
kultūros paveldo vietovėje;
kurortuose.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas:

mieste;
konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai

Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, jis priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.

Atsakomybė už statybą be leidimo

Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Priklausomai nuo teritorijos, naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Susimokėjus baudą, tenka pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas.

Sklypo reikalavimai ir galimybės

Jei turite 25 arų namų valdos sklypą, skirtą vienbučių ir dvibučių pastatų statybai, ir pagal reglamentą tankis yra 20 %, o maksimalus užstatymas 500 kv. m, teoriškai galite statyti du sublokuotus dvibučius po 184 kv. m. Tačiau, norint tai įgyvendinti, būtina atsižvelgti į atstumus, priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros, bei nuo kaimynų privažiuojamo kelio.

Sklypo užstatymo intensyvumas

Energetinė klasė ir vasarnamiai

Energetinės klasės reikalavimai pastatams priklauso nuo jų paskirties ir vietos. Dėl konkrečių reikalavimų 50 arų asmeninės rekreacinės paskirties sklype statomiems pastatams reikėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Taip, ant tokio sklypo galite statyti vasarnamį. Tačiau, jei vasarnamis bus pritaikomas gyventi ištisus metus ir jame gyvensite kaip įprastame name, jam bus taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir gyvenamajam namui. Yra apribojimai tokiems statiniams, neskaitant 5 m aukščio ir 50 m2 ploto.

Patarimai, kaip sukurti efektyvų namo išplanavimą: kaip išvengti kondensato, kvapų, diskomforto ir rūpesčių

Statinio tipas, maksimalus plotas, maksimalus aukštis ir kiti reikalavimai

Statinio tipas	Maksimalus plotas	Maksimalus aukštis	Kiti reikalavimai
Dvibutis gyvenamasis namas (II grupės nesudėtingas)	80 kv. m	8,5 m	Atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (I grupės nesudėtingas)	50 kv. m	5 m	Atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (II grupės nesudėtingas)	80 kv. m	8,5 m	Atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.

Ši informacija yra bendro pobūdžio.

A+ klasės namų statybos ypatumai

"Patobulinome kai kuriuos mazgus, keitėme kai kurias medžiagas, tačiau raktas į pastato energinį efektyvumą - kokybiškas darbas", - A+ klasės statybos patirtimi dalinasi individualių namų projekto „Ateities namai" vystytojas Eugenijus Kovalkovas.

Nuo 2007-ų metų, kai imti sertifikuoti pastatai, iki šios dienos Lietuvoje A+ klasės sertifikatais įvertinti 32 pastatai.

Trys „Ateities namų" namai jau sertifikuoti ir gavo A+ klasės įvertinimą.

„Labai svarbu perprasti pasyviojo arba energiškai efektyvaus namo filosofiją, ką nuolat konsultuodamasis ir tardamasis su mumis daro „Ateities namų" projekto vadovas", - sako su įmone bedradarbiaujantis KTU Statybos ir architektūros instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr.

Kertinis šilto, neturinčio šilumos tiltelių pastato akmuo - nepertraukiamas apšiltinimo apvalkalas, t.y. pastato sandarumas.

Kad būtų visiškai tikri dėl mazgų sandarumo, „Ateities namų" plėtotojai pastatę namo dėžutę, atlieka tarpinį sandarumo testą.

Pamatai būtinai apšiltinami, jų šiltinimo sluoksnis pereina į sienų šiltinimo sluoksnį, t.y. namas turi ištisinį termoizoliacijos apvalkalą.

Sienų konstruktyvą mūrija iš akytojo betono blokelių - išbandytos, ekonomiškos ir šiltos medžiagos.

Sienas šiltina 27-32 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio plokštėmis, stogus - 45-50 cm mineralinės vatos sluoksniu.

Termoizoliacijos sluoksnio storis kiekvienam projekto namui nustatomas skaičiavimais. A+ klasės namuose pasiekiamas atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U= 0,065 W/ kv.m K, šiluminė varža apie 15,46 kv.m K/W.

Viena iš vietų, reikalaujanti papildomo dėmesio ir kruopštumo - stogo lango ir stogo konstruktyvo sandarinimas.

Visuomenei Svarbūs Pastatai: Ar Jūsų Namas Tarp Jų?

Galiojančiame statybos techniniame reglamente numatyta, kad visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai.

Jei statomas bent kiek erdvesnis namas 4 asmenų šeimai su antžeminiu garažu dviem automobiliams, toks 200 kvadratinių metrų bendras plotas yra labai nesunkiai pasiekiamas. Dar lengviau jį viršyti statant dvibutį namą.

Įdomumo dėlei galima paminėti, kad visuomenei svarbiems pastatams taip pat yra priskiriami aukštesni nei 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, prekybos pastatai, kurių plotas didesnis nei 1000 kvadratinių metrų, oro uostai, jūrų uostų terminalai, stadionai, laidojimo namai, krematoriumai, gamyklos.

Projektiniai Pasiūlymai ir Viešinimas

Jei vienbutis ar dvibutis namas priskiriamas visuomenei svarbiems pastatams, prieš rengiant techninį projektą teks parengti projektinius pasiūlymus, patvirtinti jų rengimo užduotį, derinti Miesto plėtros departamente ir kitose institucijose.

Taip pat turės būti rengiamas viešas susirinkimas, apie kurį prieš tai reikės paskelbti sklype įrengtame informaciniame stende arba kaimynams siunčiant registruotus laiškus.

Galiausiai parengus viešinimo procedūrų įvertinimą ir jį įkėlus į informacinę sistemą „Infostatyba“, teks vėl kreiptis į Miesto plėtros departamentą, kad šis pritartų projektiniams pasiūlymams.

Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad į viešą susirinkimą teks kviestis ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus specialistą pagal jo kuruojamą miesto teritoriją. Šio specialisto dalyvavimas susirinkime yra privalomas.

Visi aukščiau aprašyti darbai ilgai trunka, bet ir gerokai išpučia pastato projektavimo kainą.

Vienas iš galimų variantų - siekis apsisaugoti nuo tokių atvejų, kai privačių namų kvartaluose ar soduose atsiranda daugiabučiai namai, nors statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vienbučiui ar dvibučiui.

Visą šia situaciją galima būtų išspręsti ne bandant skaidrinti projektavimo procesą įvedant daugybę biurokratinių procedūrų, o efektyvinant statybas prižiūrinčių institucijų darbą.

Architekto Išmonė ir Dvibučių Namų Ypatumai

Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.

Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc.

Daugybė būsto dvibučiuose pastatuose pirkėjų šiuo metu yra įstrigę situacijoje, kai neįmanoma registruoti 100 proc.

Net jei kito būsto dvibučiame name pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda, iššūkiai ar papildomos išlaidos čia nesibaigia. Tai - priežastis ne tik bendradarbiauti su kaimynu, bet ir ieškoti tokio dvibučio, kurio antras butas irgi turi pirkėją ar gyventoją.

Tokių objektų pirkėjai taip pat turėtų labai gerai išsiaiškinti, ką perka.

Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties.

Kvartaliniai Detalieji Planai: Naujas Iššūkis Statytojams

Čia gi, tvirtinant naujausią sostinės bendrąjį planą, numatytas ir kitas didelis pokytis - kvartalinio detaliojo plano rengimas kai kuriems sklypams norint gauti statybos leidimą.

Vilniečių Patirtis: Nesupranta, Kodėl Turi Viešinti Nuosavo Namo Projektą

Keitėsi Statybų Dokumentų Rengimo Tvarka

Remiantis naujais reikalavimais, visuomenę privaloma informuoti apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą; apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.

Taip pat naujai statomi ir rekonstruojami vieno ir dviejų butų gyvenamieji pastatai, kai naujo pastato ar po rekonstravimo darbų pastato bendras plotas didesnis kaip 300 m2, taip pat trys ir daugiau sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai, du ir daugiau sublokuoti (blokuoti) dvibučiai (dviejų butų) gyvenamieji pastatai yra visuomenei svarbūs statiniai, todėl apie jų projektavimą visuomenė privalo būti informuojama rengiant projektinius pasiūlymus, kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams bei atliekant projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei pagal nustatytą tvarką.

Individualaus Namo Projekto Viešinimo Procedūra

Kai visuomenė informuojama tik įrengiant stendą, stende bendruoju atveju nurodoma: Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas); Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai, statinių išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (kai ji parengta).

Žemės paskirties keitimas

Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.

Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai.

Proceso etapai:

Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo.
Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre.

Komercinės veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties sklype

Priklausomai nuo veiklos, kai kuriais atvejais galima užsiimti komercine veikla, bet komercinės paskirties pastatą statyti gyvenamosios paskirties sklype vienareikšmiškai negalima.

Atstumai nuo sklypo ribų ir kaimynų sutikimai

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Statybos Leidimai ir Projektai

Norint pradėti statybas, dažnai reikalingas statybos leidimas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, statant nesudėtingą statinį iki 50 kv. m ploto, leidimo gali ir nereikėti.

Jei planuojama rekonstruoti esamą pastatą, pavyzdžiui, pakeisti stogą ar padidinti plotą, taip pat gali būti reikalingas leidimas.

Dvibučiai Namai: Ypatumai ir Reikalavimai

Sublokuoti gyvenamieji namai gali būti statomi vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų paskirties žemėje.

Jei dvibučio namo bendras vidaus plotas viršija 300m², tai toks statinys yra įtrauktas į visuomenei svarbių statinių sąrašą, būtinos viešinimo procedūros.