Šiame straipsnyje aptarsime mezon antenų vietos nuomos klausimus, įskaitant nuotekų tvarkymo aspektus, paramos galimybes ir teisės aktus Lietuvoje. Taip pat nagrinėsime, kas apmoka nuotekų įvedimą iki sklypo ribos, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokios paramos galimybės yra prieinamos gyventojams.
Nuotekų Įvedimas Iki Sklypo: Bendroji Informacija
Gyventojas, norintis turėti centralizuotą geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugą, turi kreiptis į miesto ar rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas. Įmonė išduoda technines sąlygas, atliekami projektavimo ir, galop, statybos darbai paklojant vandentiekio ir nuotekų tinklus.
Pagal teisės aktus, teritorijas, į kurias bus atvestos centralizuotos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, nustato savivaldybės. Jeigu sklypas nėra išplėtotų vandens ir nuotekų tinklų teritorijoje, įmonė turi pasakyti, kada juos išvystys ir kada turės galimybę leisti prisijungti.
Norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, reikės parengti projektą pagal vandentvarkos įmonės išduotas technines sąlygas. Žinoma, galima šiuos darbus atlikti ir pačiam, bet jie turi būti padaryti pagal patvirtintą projektą ir įmonės reikalavimus.
Tai nėra paprasti darbai, viską reikia įrengti iš kokybiškų, sertifikuotų medžiagų, turi būti naudojama patikima, reikalavimus atitinkanti uždaromoji armatūra. Pavyzdžiui, jei vandentiekio vamzdyną paklosi sekliau, nei reikalaujama, jis tiesiog gali užšalti. Didžioji dalis nuotekų tinklų yra savitakiniai, todėl, jeigu pasiklosi nuotekų vamzdžius su nepakankamu nuolydžiu, nuotekos prastai tekės į nuotekų surinkimo trasą ir nuotakynė tiesiog užsikimš. Tai gyvenimiški atvejai, su kuriais vandentvarkos profesionalai neretai susiduria.
Su prioritetinės savivaldybės infrastruktūros reikalavimus atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, suplanuotos teritorijų planavimo dokumentuose, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas, vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais, apmoka geriamojo vandens tiekėjai.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.
UAB „Kauno vandenys” informuoja, kad jeigu nesate prisijungę prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bet turite privestus vandentiekio ir nuotekų tinklus iki sklypo ribos, galite pasinaudoti galimybe prie jų prisijungti pagal Kauno miesto savivaldybės priimtą 2022 m. liepos 19 d. sprendimą „Dėl Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų namų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas” Nr. Skiriama 100 proc.
Savininkus arba įgaliotus asmenis su privalomais dokumentais prašome atvykti į UAB „Kauno vandenys” Techninį projektų skyrių (Aukštaičių g. 16 straipsnis.
Kaip Prisijungti Prie Tinklų Šiauliuose?
UAB „Šiaulių vandenys“ nustatyta tvarka gyventojai, norintys prisijungti prie vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, gali kreiptis į bendrovę užpildę šiuos prašymus (1 priedas ir 2 priedas).
Prieš pradedant vandentiekio įvado ir/ar nuotekų išvado paklojimo darbus, yra pasirašomos Geriamojo vandens įvado ir/ar nuotekų išvado paklojimo bei vartotojo pasijungimo sutartys (3 priedas ir 4 priedas). Atliekant vandentiekio įvado ir/ar nuotekų išvado klojimo darbus, prijungimo prie veikiančių bendrovės vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų fakto patvirtinimui, kviesti UAB „Šiaulių vandenys“ atstovą ir surašyti vandentiekio įvado ir/ar nuotekų išvado / tinklų prijungimo aktą. +370 41 52 44 42, mob.
Klientai, atlikę vandentiekio įvado ir/arba nuotekų išvado statybos darbus savo žemės sklypo valdose, turi atvykti į UAB „Šiaulių vandenys“ Klientų aptarnavimo ir pardavimų skyrių (Vytauto g. Šalto vandens apskaitos prietaisą, pateikus prašymą raštu, nemokamai išduoda ir/arba įrengia UAB „Šiaulių vandenys“ (Klientų aptarnavimo ir pardavimų skyrius, Vytauto g. +370 41 59 22 62, mob.
Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad galima sudaryti ir laikinąją vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį, kol bus tvarkomi aukščiau nurodyti dokumentai (pažymėti 1, 2 punktuose), reikalingi nuolatinei sutarčiai sudaryti.
Naujų daugiabučių gyvenamųjų namų ir sublokuotų vienbučių ir/ar dvibučių gyvenamųjų namų butų savininkai geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį galės sudaryti tik tada, kai namo (-ų) Statytojas bendro naudojimo lauko skirstomųjų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų techninę dokumentaciją pristatys į UAB „Šiaulių vandenys“ Techninį skyrių (Vytauto g. 103, kab. Pateikus dokumentus, Statytojas turi suderinti su UAB „Šiaulių vandenys“ vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų eksploatavimo ribų planą ir tik tuomet buto savininkas turės teisę sudaryti vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį.
Parama Nuotekų Valymo Įrenginiams
Aplinkosauga ir tvarūs sprendimai tampa vis aktualesni tiek valstybės, tiek gyventojų mastu. Siekiant skatinti atsakingą nuotekų tvarkymą, kasmet siūloma parama nuotekų valymo įrenginiams 2025, kuri suteikia galimybę gyventojams įsirengti efektyvius, aplinkai draugiškus sprendimus mažesnėmis išlaidomis.
Nuotekų valymo įrenginių kompensavimas 2025 metais yra aktualus visiems, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos ir ieško būdų, kaip įsirengti kokybišką sistemą savo sklype. Parama valymo įrenginiams 2025 metais yra puikus būdas sumažinti išlaidas įsirengiant nuotekų sistemą. Tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir skatina rinktis modernius bei efektyvius sprendimus, kurie atitinka aplinkosaugos reikalavimus.
Be to, nuotekų valymo įrenginių kompensacija suteikia galimybę įgyvendinti projektus, kurie anksčiau dėl lėšų stokos galėjo būti atidėti. Taigi, jeigu svarstote apie galimybę įsirengti buitinių nuotekų valymo įrenginį, dabar puikus metas tai padaryti. Pasinaudoję valstybės parama, galite atgauti reikšmingą dalį išlaidų ir taip ženkliai sutaupyti.
Be to, jei šiuo metu naudojate seną nuotekų talpą, pakeitę ją į efektyvų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį arba biocheminį nuotekų valymo įrenginį, nebeturėsite rūpintis itin dažnu nuotekų traukimu.
Parama nuotekų valymo įrenginiams skiriama savivaldybių, kuriose nėra įrengtų centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, administracijoms. Bandomasis projektas turi būti įgyvendinamas vientisoje teritorijoje, t. y. vienoje kaimo vietovėje. Tačiau į jį gali būti įtraukti ir aplinkiniai vienbučiai, namų ūkiai, kuriems aktuali parama nuotekų valymo įrenginiams.
Pažymima, kad valymo įrenginių kompensavimas nėra taikomas komerciniams, pramonės, paslaugų ir viešiesiems statiniams. Valymo įrenginio kompensavimas skirtas individualių gyvenamųjų namų savininkams ar naudotojams, kurie planuoja įsirengti nuotekų valymo įrenginį savo sklype.
Svarbu, kad pareiškėjas atitiktų nustatytus reikalavimus: turėtų nuosavybės teisę į sklypą ir pastatą bei gyventų vietovėje, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, o artimiausius 5 metus jos įrengti neplanuojama.
Paraiškas dėl individualių nuotekų valymo įrenginių (BNVĮ - biologinių nuotekų valymo įrenginių) ar nuotekų kaupimo rezervuarų dalinio kompensavimo gali teikti gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą atitinkamo rajono savivaldybėje. Papildomai gali būti prašoma pateikti įrodymus, kad sklypas nėra prijungtas prie centralizuotų tinklų.
Nuotekų valymo įrenginių kompensavimas apima įvairias išlaidas: pačių įrenginių įsigijimą, montavimo darbus, projekto parengimą, techninės priežiūros paslaugas diegimo metu. Tai leidžia sumažinti bendrą išlaidas ne tik dėl pačių įrenginių, bet ir dėl viso įgyvendinimo proceso.
Tokio dydžio kompensacija už nuotekų valymo įrenginius dažniausiai skiriama individualių namų savininkams, kai būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą. Nuo 2024 m. vasario 1 d.
Norint gauti nuotekų valymo įrenginių kompensavimą, reikia kreiptis į savivaldybę ar kitą paramą administruojančią instituciją pagal gyvenamąją vietą. Skirtingose savivaldybėse paraiškų teikimo terminai gali skirtis. Tikslios informacijos reikėtų ieškoti savo savivaldybės oficialiame interneto puslapyje arba teirautis telefonu.
Pagrindiniai skirtumai susiję su finansavimo apimtimi, reikalavimais pareiškėjams ir paraiškų teikimo terminais. Nuotekų valymo irenginių kompensavimas 2024 m. skiriasi nuo nuotekų valymo įrenginių kompensavimo 2025 m. tuo, kad 2025 m.
Paprastai parama nuotekų valymo įrenginiams nereikalauja statybos leidimo, jei darbai neviršija nustatytų statybos reglamento ribų. Pirmenybė dažnai teikiama tiems projektams, kurie prisideda prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo - pavyzdžiui, saugomose teritorijose ar vietovėse, kur aplinkos būklė yra jautri.
Teisinis Reglamentavimas
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, infrastruktūros plėtros plano reikalavimų.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) nėra viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir kai yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo vandens tiekėjo arba regioninio viešojo vandens tiekėjo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (toliau - plėtros sutartis).
Plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir Civilinio kodekso nuostatomis. Objekto statytojui (užsakovui) nutraukus veiklą (bankrutavus), paskirtas bankroto administratorius privalo informuoti savivaldybės instituciją apie bankrutavusio asmens sudarytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos sutartis, plėtros sutartis, o savivaldybės institucija privalo organizuoti kito objekto statytojo (užsakovo) parinkimą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybai užbaigti.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) atveju savivaldybės institucijos iniciatyva kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojas (užsakovas) turi būti parinktas ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo pradinio objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) momento.
Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir kai yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.
Trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir Civilinio kodekso nuostatomis.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse.
Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti paviršinių nuotekų tvarkytojui.
Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytojas, vadovaudamiesi šio straipsnio 11 dalyje nurodytais tinkamumo ir 12 dalyje nustatytais reikalingumo kriterijais, sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jų naudojamos infrastruktūros ar jiems nepriklausantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ir kreipiasi į geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininką dėl šių objektų perėmimo, išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.
Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas.
Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas, teikdami prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalo pagrįsti visuomenės poreikį gauti saugos, kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas ir tai, kad šis poreikis nebus įgyvendintas infrastruktūros neperdavus viešajam vandens tiekėjui, regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui.
Viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas, prieš teikdamas teismui prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, raštu (registruotu paštu ir (arba) elektroninių ryšių priemonėmis) praneša geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui apie planuojamą teikti teismui prašymą dėl jam nuosavybės teise p...
Situacija Šilutėje: Televizijos Tinklo Nuoma ir Priežiūra
Šilutės daugiabučių namų gyventojai, kurių pastatai perduoti eksploatuoti bendrovei „Šilutės būstas“, už televizijos tinklo nuomą ir priežiūrą dabar gauna net dvi sąskaitas. Jeigu jie sumoka V.Miliauskienės įmonei, su kuria jau daugelį metų yra sudarę sutartis, „Šilutės būstas“ registruoja skolą. UAB „Šilutės būstas“ tikina, jog stengiasi dėl gyventojų.
Iki šių metų liepos 1 dienos kai kurių daugiabučių gyventojai TV transliacijos paslaugas pirkdavo iš V.Miliauskienės įmonės, kuri prieš dešimtmetį ant 29 daugiabučių įrengė bendrojo naudojimo televizijos tinklus. Tiesa, tų namų, kuriuos administruoja „Šilutės būstas“, gyventojai už paslaugą V.Miliauskienei atsiskaitydavo ne tiesiogiai, o bendrai apmokėdami už visas butui teikiamas paslaugas „Šilutės būstui“.
„Siekdami sumažinti gyventojų išlaidas bendrojo naudojimo TV antenų, kabelių ir susijusios įrangos priežiūrai, taip pat norėdami nutraukti V.Miliauskienės neteisėtą naudojimąsi Jūsų turtu, nuo šių metų liepos mėnesio 1 dienos UAB „Šilutės būstas“ perėmė šios paslaugos teikimą. Nuo š.m. liepos 1 d.
Negana to, „Šilutės būstas“ pareiškė, kad „visos V.Miliauskienės įmonės Jums po š.m. liepos 1 d.
UAB „Šilutės būstas“ direktorius Aleksas Kvederis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad nutraukti Televizijos tinklo nuomos ir priežiūros mokesčio administravimo sutartį su V.Miliauskienės įmone bendrovė nusprendė, nes negalėjo įsitikinti, ar ši įmonė teisėtai teikia paslaugą jų administruojamuose pastatuose. Paklaustas, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Šilutės būstas“ ne tik vienašališkai nutraukė minėtų mokesčių administravimo sutartį, bet ir pasiskelbė bendro naudojimo televizijos tinklo nuomos ir aptarnavimo paslaugos teikėju, A.Kvederis citavo gerokai senstelėjusias LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo nuostatas apie bendrąją inžinerinę įrangą, kurios priežiūra priskirta daugiabučio namo administratoriui.
Ji pasakojo, kad daugiau nei prieš dešimt metų jos šeima sukūrė savo verslą: įrengė 29 bendrojo naudojimo televizijos tinklus Šilutės mieste bei Rusnės ir Traksėdžių gyvenvietėse. Bet V.Miliauskienės įmonė sumontavo modernias antenas, išvedžiojo naujus kabelius, įrengė televizijos signalo stiprintuvus ir kitą įrangą, kad paslaugos vartotojai galėtų žiūrėti keliskart daugiau televizijos kanalų ir gaunamas vaizdas būtų kokybiškas. Visi V.Miliauskienės įmonės klientai turi paslaugos sutartis. Jeigu keičiasi butų savininkai, sutartys yra perrašomos.
Ji „Šilutės būstui“ siūlė pasirašyti sutartį dėl apmokėjimo už elektrą, kurią naudoja jos įmonės įrengti TV transliacijų stiprintuvai, pateikė informaciją, kur tie stiprintuvai sumontuoti.
V.Miliauskienė apie savo įmonės veiklos trukdžius informavo rajono merę Daivą Žebelienę ir Savivaldybės administracijos direktorių Raimundą Ambrozaitį. Jos nuomone, savivaldybės vadovybė turi žinoti, kaip veikia ir kokiais principais vadovaujasi Savivaldybės administracijos parinktas daugiabučių namų administratorius - „Šilutės būstas“.
„Šilutės naujienoms“ Savivaldybės administracijos direktorius R.Ambrozaitis kalbėjo, kad iki šiol iš „Šilutės būsto“ negavo jokių teisinių argumentų, kad ši įmonė galėtų rinkti mokesčius už televizijos tinklo nuomą ir priežiūrą.
Radijo Dažnių Reguliavimo Konsultacijos
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) konsultuojasi dėl įvairių sprendimų, susijusių su radijo dažnių naudojimo terminų pratęsimu ir skyrimu.
- Dėl UAB „Ilora“ paskirto 37 televizijos kanalo (598-606 MHz) naudojimo termino pratęsimo iki 2026 m.
- Dėl VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos paskirto 23 televizijos kanalo (486-494 MHz) Lazdijuose naudojimo termino pratęsimo iki 2030 m.
- Dėl UAB „Pūkas“ paskirto 91,4 MHz radijo dažnio Rokiškyje naudojimo termino pratęsimo iki 2035 m.
- Dėl UAB „Labas, Klaipėda“ paskirto 88,5 MHz radijo dažnio Biržuose naudojimo termino pratęsimo iki 2035 m.
- Dėl UAB „Proarsa“ paskirto 99,3 MHz radijo dažnio Vilniuje naudojimo termino pratęsimo iki 2035 m.
- Dėl VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos paskirtų 89,4 MHz radijo dažnio Joniškyje, 97,5 MHz radijo dažnio Rokiškyje, 100,7 MHz radijo dažnio Raseiniuose ir 105,2 MHz radijo dažnio Marijampolėje naudojimo termino pratęsimo iki 2035 m.
- Dėl UAB radijo stoties „Ultra vires“ paskirto 102,4 MHz radijo dažnio Ukmergėje naudojimo termino pratęsimo iki 2035 m.
- Dėl AB Lietuvos radijo ir televizijos centro paskirtų 100,7 MHz radijo dažnio Varėnoje ir 105,3 MHz radijo dažnio Varėnoje naudojimo termino pratęsimo iki 2035 m.
- Dėl VšĮ „Marijos radijas“ paskirto 92,3 MHz radijo dažnio Tauragėje naudojimo termino pratęsimo iki 2034 m.
- Dėl UAB „Pūkas“ paskirtų 94,0 MHz radijo dažnio Alytuje (Lelionyse), 94,5 MHz radijo dažnio Telšiuose, 94,6 MHz radijo dažnio Ukmergėje ir 94,8 MHz radijo dažnio Marijampolėje (Daukšiuose) naudojimo terminų pratęsimo iki 2034 m.
Taip pat konsultuojamasi dėl UAB „Dekbera“ prašymo skirti tris dupleksinius 12,5 kHz pločio radijo dažnių kanalus iš 418.6-420 MHz ir 428.6-430 MHz suporuotos radijo dažnių juostos naudoti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.
Be to, RRT konsultuojasi dėl K.B. prašymo leisti perleisti teisę naudoti 122,225 MHz radijo dažnį (kanalą) Tauragės aerodrome D.M.
Feliksnavis biologinių nuotekų valymo įrenginių išvalymo principas
Antenų Montavimas, Derinimas ir Remontas
Teikiamos antenų montavimo, derinimo ir remonto paslaugos visoje Lietuvoje. Atliekami darbai su vietinėmis skaitmeninėmis antžeminėmis palydovinėmis FM radijo antenomis. Gaminamos vienetinės kryptinės specializuotos TV antenos ir pritaikomos individualiai objekte.
Teikiamos paslaugos:
- Antenų montavimas
- Antenų reguliavimas
- Antenų derinimas
- TV antenų techninė gedimų pagalba
- Antenų pajungimas
- Antenų taisymas
- Antenų statymas
- Antenų remontas
- Antenų demontavimas
Įrengiamos kolektyvinės televizijos sistemos daugiabučiams namams, viešbučiams, motelams, įmonėms, taip pat televizijos sistemos miškų apsuptose zonose, soduose, sodybose, vilose, poilsio namuose ir kempingo vietose.
Darbų ir paslaugų komplektas:
- TV antenų montavimas
- TV antenų vienetinė gamyba ir individualus pritaikymas vietoje
- Skaitmeninės TV kanalai nemokamai
- TV antenų specializuotas montavimas
- TV antenų pardavimas
- TV antenų sistemų specializuoti sprendimai
- TV antenų pajungimas
- TV skaitmeninis derinimas
- TV antenų reguliavimas
- TV antenų signalo nustatymas
- TV antenų derinimas
- TV diagnostika
- TV programavimas
- TV antenų remontas po sugadinimo
- TV antenų perkėlimas
- TV antenų demontavimas
- TV antenų taisymas po audrų žaibų uraganų vėjo gūsių lietaus sniego įtakos