Medžių Pjovimo Taisyklės Privačioje Valdoje Lietuvoje

Lietuvoje medžių pjovimas yra griežtai reglamentuotas siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti želdinių išsaugojimą.

Privataus žemės sklypo savininkams Lietuvoje taikomos taisyklės, kai norima pjauti medžius ar krūmus. Leidimo būtinybė priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, skersmens ir kitos konkrečios situacijos.

Leidimai ir Saugotini Želdiniai

Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, privačioje žemėje kertant medį ar krūmą arba intensyviai jį genint (kai pašalinama daugiau kaip 30% lajos tūrio), būtina gauti savivaldybės išduotą leidimą, jei želdinys priskiriamas saugotiniams. Saugotinais laikomi medžiai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, tam tikros rūšies ar dydžio.

Kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirtimui būtinas savivaldybės leidimas. Tai taikoma medžiams, kurie auga privačioje žemėje, taip pat daugiabučių namų bendrijų teritorijose. Jei šių rūšių medžiai yra 20 cm ar didesnio skersmens miesto teritorijoje arba 30 cm ir didesni ne miesto teritorijose, juos kirsti be leidimo draudžiama. Šis skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės.

Medžių Skersmens Ribos

Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje.

Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.

Pakrantės Apsaugos Juosta

Pakrantės zonose kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems, jei jų skersmuo pasiekia mažesnę ribą, pvz., 12 cm ąžuolams ar 30 cm beržams.

Kitas pavyzdys - jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai - 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini aukštesni kaip 3 m paprastieji kadagiai.

AAD atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad nustatyti, ar želdinys jūsų privačioje žemėje yra saugotinas ir ar darbams reikia leidimo, gali padėti kriterijai, kuriuos galima rasti ČIA. Be to, taip pat gyventojams patariama nustatyti želdinio augimo vietą, gentį (rūšį) ir kamieno storį. Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemės sklypuose augančių ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų skersmuo 30 cm ir didesnis, šie medžiai - saugotini. Jei nesate tikri dėl želdinių augimo vietos (t. y. žemės paskirties bei žemės naudojimo būdo), šiuos duomenis galite pasitikrinti žemės nuosavybės dokumentuose.

Jei privatiame sklype esantis medis yra priskirtas saugotiniams, leidimo prašymą reikia pateikti savivaldybei. Leidimas paprastai neišduodamas paukščių veisimosi metu (nuo kovo 15 d.

Saugotinus medžius ir krūmus galima kirsti be leidimo tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai jie neatitinka saugotinų kriterijų arba augimo vietoje jų skersmuo yra mažesnis nei nustatyta riba.

Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant - kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Leidimo nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant, pavyzdžiui, kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kada šios kompensacijos mokėti nereikia). Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.

„Svarbu žinoti esminę taisyklę - savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. lajos tūrio). Kai želdinys nesaugotinas, tarkime, drebulė, akacija, uosialapis klevas, baltalksnis, lazdynas, naminiai vaismedžiai ar vaiskrūmiai, leidimas nereikalingas“, - sako Konsultacijų skyriaus specialistas Leonas Zelvaras.

AAD atstovai primena, kad galiojančios tam tikroms išimtys, draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos. Be to, prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia raginama įsitikinti, kad želdiniai auga jūsų sklype.

Gyventojams, norintiems gauti leidimą dėl želdinių kirtimo ir genėjimo, pirmiausiai patariama kreiptis į savivaldybę ir pateikti prašymą.

Želdinių Genėjimo Reikalavimai

Aplinkosaugininkai įvardija pagrindinius želdinių genėjimo reikalavimus:

• Reikėtų pašalinti sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis.
• Atskirais atvejais reikia pašalinti ir dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius.
• Šakas svarbu pjauti, o ne karpyti.
• Sausas ir ligotas šakas reikia pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo.
• Visas žaizdas, kurių skersmuo didesnis kaip 2 cm, iškart užtepti dažais, skirtais išorei dažyti.
• Užtepti reikia tik medieną, o brazdą palikti atvirą, kad žaizda greičiau apaugtų.
• Norint pažeminti medžių viršūnes, draudžiama nupjaustyti storąsias šakas, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus.

Baudos už Taisyklių Pažeidimus

Pagal Lietuvos teisės aktus, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas gali užtraukti baudas.

AAD atstovai įspėja, kad gyventojai, kurie nesilaiko nustatytų reikalavimų, jiems už tai gali grėsti ir baudos:

• Neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.
• Neteisėtas želdinių naikinimas, neteisėtas želdynų statinių ir įrenginių gadinimas, naikinimas ar perkėlimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 80 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims _ nuo 60 iki 170 eurų.
• Sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
• Želdynų ir želdinių inventorizavimo, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdynų projektavimo, įrengimo, pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbų atlikimas, kai darbus atlieka ar jiems vadovauja juridinių asmenų darbuotojai, kurie neatitinka teisės aktuose numatytų kvalifikacijos reikalavimų šiems darbams atlikti, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams nuo 40 iki 90 eurų.
• Želdynų projektavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.
• Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimas ar sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius priėmimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 230 eurų.

Be baudos, asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.

Aplinkosaugininkai tikina, kad dažniausiai susiduriama su pirmame ir antrame punkte nurodytais pažeidimais.

Tad jeigu savo sklype nupjausite, pavyzdžiui, medį, vėliau už tai galite sulaukti ir baudos iki 300 eurų.

Svarbi Informacija

REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems.Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.Vietos, kuriose augantys želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems, nurodytos minėtuose kriterijuose ir dažniausiai siejamos su žemės naudojimo paskirtimi, kuri nurodoma konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše.Pavyzdžiui, kurortuose ar kurortinėse teritorijose, pakrantės apsaugos juostoje, kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ir kiti atvejai.Todėl, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.

Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.

tags: #medziu #pjovimas #namu #valdoje