Medinio namo vidaus balkių apdaila: patarimai ir sprendimai

Mediniai pastatai Lietuvoje yra populiarūs, tačiau seni medinukai neretai reikalauja remonto ir rekonstrukcijos. Norint imtis tokių darbų, svarbu žinoti, nuo ko pradėti ir kaip išsaugoti autentišką namo dvasią.

Medinio namo restauravimo iššūkiai ir sprendimai

Rekonstruoti seną medinį pastatą gali būti tikras iššūkis. Pirmiausia, reikia įvertinti visas pastato sudedamąsias dalis: rąstus, perdangas, stogą ir kitas laikančias konstrukcijas. Svarbu atlikti konstrukcinius tyrimus ir įvertinti pamatų būklę.

Jei rąstai pažeisti puvinio, namą reikėtų išramstyti ir sukelti domkratais, o pažeistas dalis pakeisti naujais. Būtina patikrinti, ar mediena nėra paveikta grybo ar pelėsio, ir, jei yra, išnaikinti jį cheminėmis priemonėmis.

Taip pat reikia patikrinti medinių perdangų ir balkių būklę, pašalinti išorinius drėgmės veiksnius ir sutvarkyti perdangas. Svarbu patikrinti, ar namo stogas yra sandarus, ir pasirūpinti dūmtraukiais bei elektros instaliacija.

Medienos apdaila ir apsauga

Jei norite sienas palikti natūralaus medžio, jas reikia alyvuoti. Naudojant Rubio monocoat alyvą, galima rinktis iš 42 spalvų, o medis bus apsaugotas nuo drėgmės. Ši kietojo vaško alyva yra ekonomiška ir lengvai naudojama.

Prieš dažant vidines sienas, jas reikia nušlifuoti. Šlifavimas padeda sumažinti paviršiaus plotą dulkių rinkimuisi ir pagerina alyvos išeigą. Juodas dėmes galima šiek tiek sumažinti naudojant Rubio monocoat cleaner ir lengvą šlifavimą. Jokiu būdu nenaudokite baliklių, turinčių chloro.

Rąstų papilkėjimą galima sustabdyti impregnuojant medieną antiseptiku C30. Impregnuoti turėtų statytojai, todėl pasitikslinkite, ar mediena jau nėra impregnuota.

Kai rąstus dažysite „Pinotex" arba kitais dažais, lakais, jų geriau nešlifuoti, tuomet sutepamoji medžiaga natūraliai geriau įsigeria ir pats rąstas išlaiko puikią gyvą spalva. Jei Jūsų poreikiai yra tokie, jog norite, kad užtamsėtų rąstinė vidinė siena, galite šlifuoti.

Medinio namo šiltinimas

Norint komfortiškai ir šiltai gyventi rąstiniame name, jį reikia apšiltinti iš lauko. Rąstiniam namui geriausiai tinka celiuliozinė vata - ekovata. Iš pradžių ant namo sienų sumontuojamas karkasas, į kurį šlapiuoju arba sausuoju būdu užpučiama ekovata.

Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą, o iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo.

Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj… Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.

Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.

Vidaus apdaila ir interjeras

Rąstinio namo vidaus apdaila gali būti labai įvairi: galima klijuoti sienas dailylentėmis, gipso kartono arba OSB plokšte, išklijuoti plytelėmis. Sienos apdailai galima naudoti gipso kartono plokštes. Pirmiausia montuojami kalibruoti mediniai tašai, kurių tvirtinimui panaudojant distancines kaladėles, t. y. tarpines tarp sienos ir tašo kompensuoti dabartiniams nelygumams. Tašus būtina tvirtinti naudojant specialius tvirtinimo elementus, kurie leistų rąstinei sienai laisvai judėti. Galimas paprastesnis būdas mediniame tašelyje prapjaunant tokį patį takelį, į kurį sukamas medvaržtis vėliau galėtų judėti. Mediniai tašai montuojami statmenai, mažiausias žingsnis tarp jų 60 cm, vėliau sukamos gipso kartono plokštės, rekomenduotina ne vienas, o bent jau du sluoksniai, sekančiu sluoksniu perdengiant pirmo sluoksnio sujungimo siūles. Kiti vietoje pirmo sluoksnio naudoja OSB plokštes, tačiau nei KNAUF nei GYPROC gipso kartono plokščių gamintojai tokių sistemų nepraktikuoja. Glaistymas ir dažymas atliekamas įprastai.

Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina. Pusrąsčių lentelės. Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti. Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas. Paprastos lentos. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn. Apmūrijimas. Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti. Klinkeris. Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.

Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas. Galima būtų viso namo vidaus sienas, grindis, lubas iškloti šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis (PVC dangos, tapetai, dažai, plytelės ir etc.). Tačiau tada rąstinis namas praranda savo savitumą ir esmę. Nes paprastai statantieji rąstinius pastatus būtent akcentuoja natūralios medienos privalumus interjere, jos skleidžiamą šilumą ir jaukumą. Todėl labai retai būna, kad visas rąstinio pastato vidus pilnai išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis daugiau būdingomis moderniems pastatams.

Vieni pagrindinių rąstinių pastatų vidaus interjero akcentų yra židiniai ir laiptai (jei laiptai projektuojami atviri ir reprezentatyvūs). Paprastai židinys ir būna ta pagrindinė ašis, apie kurią ir sukasi visas vidaus gyvenimas. Tad į juos neretai sudedama visa statytojo, architekto ar dizainerio išmonė ir fantazija. Šiais laikais židinius galima pastatyti iš bet kokios apdailinės medžiagos, bet kokios formos ir dydžio. Laiptai, jei jie būna kaip vienas iš vidaus akcentų, paprastai daromi mediniai su pačių įvairiausių formų ir medžiagų porankiais ir turėklais. Norint apstatyti jau paruoštas gyventi erdves taip pat reikia tam tikros išmonės. Dažnai kokius baldus, šviestuvus taikyti padiktuoja jau pats pastatytas rąstinis namas, jo funkcija ir paskirtis.

Grindų įrengimas

Jei restauruojamo namo grindys - asla? Jei medinės? Ką daryti? Kai namas medinis ir perdangos medinės, su betonu per daug nepasišvaistysi. Norvegai paprastai sprendžia tokias problemas. Ant grindų tiesia specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangučių. Tas plokštes prisuka prie grindų, po to pila armuotą išlyginamąjį sluoksnį, po to suraizgo šiltinimo kabelius, po to - vėl plonas sluoksniukas specialaus išlyginamojo sluoksnio, kad paslėptų kabelius, po to hidroizoliacija tepa kampus ir visus sujungimus armuoja specialiu audiniu, panašiu į stiklo audinį (tepa keturis sluoksnius tos hidroizoliacijos). Po to klojamos plytelės ar linoleumas. Taigi tokios šildomos grindys užima vos kelis centimetrus. Taigi nei padidina apkrovą medinei perdangai, nei apsunkina „nešančias“ konstrukcijas.

Jei asla paprasta - tik plūktas molis, tai ant aslos reikia kloti hidroizoliaciją, po to klojamos putų polistirolo plokštės, tada raizgomas grindinis šildymas, užpilama betono apie 4-5 cm ir klojama grindų danga.

Pamatų problemos ir sprendimai

Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis. Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu. Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai. Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama. Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.

Jei Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m, tai ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm. Jei pamatas padarytas blogai, jis jau turi buti sutrūkinėjęs. Jei smėlėta, tai drėgmės nėra ir nėra kam kilnoti pamatus. Jei pamatai maži ir sutrūkę, tai reikia atkasinėti sektoriais ir užliejinėti mažomis atkarpomis pamatą. Arba naudojant specialią įrangą dalį namo pakabinti ant įtvarų ir tada perdaryti pamatus. Kuo mažiau jungimų pamatuose, tuo jie geresni, mat per pamatų sujungimus jie silpniausi.

Jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį. To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką. Pamato apačioje ant sukloto ant žemės polistirolo tiesti polietileno plėvelę. Viską užkasti. Plėvelė nuves vandenį iki drenažo, neleisdama jam pabėgti po pamatu. Putų polistirolas apsaugos nuo šalčio žemės gruntą apie pamatus, šaltis nepalįs po pamatais ir tokiu būdu neiškilnos pamatų. Verta investuoti į tokį apšiltinimą su vandens nuvedimu. Jei vanduo nepateks po namu, tai grindų šiluminės charakteristikos pagerės.

Stogo problemos ir sprendimai

Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas). Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba.

Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų tokiu atveju tik labai menkus pinigus, aišku, jei žmogus viską pasidarys pats. Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje, prie pat spalių pakloto. Paprasčiau aiškinant, virvė rišama tokiu būdu kaip mokyklos mergaičių žaidime „guma“: taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas. Tada per patalpos centrą gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Tada imame dešimties mm vielos, atsikasame spalius ir gegnių apačioje gręžiame balkius, ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai žaidėme „gumą“, tai ir vėl sužaidžiame, tik žaidžiame „nematų“ po spaliais (spalius reikia atkasti), gegnių apačioje, per išgręžtas gegnėse skyles, veriame vielą. Ir vielomis sutempiame iki galo. Po šios „operacijos“ vielą užkasame spaliais. Taip atliekame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Ir stogas tampa sustyguotas. Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.

tags: #medinio #namo #vidaus #balkiai