Seni namai gali būti ne tik nepatogūs gyventi, bet netgi kenkti sveikatai. Todėl renovuoti seną namą, matyti, kaip jis keičiasi nuo grindų iki lubų ir paversti jį savo svajonių būstu gali būti jaudinantis procesas. Šiame straipsnyje smulkiau aptarsime senų namų renovavimą ir ypač medinių namų tinkavimą moliu.
Renovavimas gal būti labai didelės apimties darbai, pavyzdžiui, kai yra renovuojamas komercinis pastatas arba daugiabutis, tačiau tai gali būti ir smulkesni darbai, jeigu yra atnaujinami tik betoniniai namo laiptai. Tačiau, kad išvengtumėte netikėtų staigmenų, prieš imantis tokio projekto reikėtų žinoti daug įvairių dalykų. Trumpai apžvelgsime, į ką ir kokia tvarka reikėtų atkreipti dėmesį atliekant seno namo renovavimo ir šiltinimo darbus.
Dažnai į seną namą įsikeliama esant pirmai galimybei. Tą dažnai įtakoja finansinės aplinkybės, tačiau iš sienų plyšių pučiantis vėjas, nuo grindų kylantis šaltis ar drėgmė gali pasirodyti tik atėjus pirmai žiemai ar pavasariui ir atnešti netikėtų nemalonumų. Galimi neišvengiami senų namų pavojai gali būti namo ar pamatų nusėdimas, konstrukcijų problemos, pelėsis, namų puvinys, asbestas ir kt. Dėl tokių pavojų renovavimo darbai gali ilgai užtrukti ir reikalauti daug didesnių ir netikėtų išlaidų.
Labai svarbios, o gal ir svarbiausios namo dalys yra stogas ir pamatai. Atsiradus problemoms, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į minėtas vietas, nes stogo ar pamatų defektai gali turėti įtakos kitoms namo konstrukcijoms ir jo ilgaamžiškumui. Jeigu stogas yra nekokybiškas, gali būti pažeistos gegnės bei lubos, o ignoruojant problemą gali atsirasti ir sienų bei grindų pažeidimai.
Tačiau seno namo renovavimą reikia pradėti nuo pamatų. Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos. Renovuojant ir apšiltinant seno rąstinio namo pamatą gali kilti daug klausimų. Ar reikėtų apšiltinti senus pamatus, įrengti visiškai naujus, ar pakelti esamus pamatus? Atkreipkite dėmesį į tai ir skaitykite daugiau, kokiais atvejais reikia įrengti naujus pamatus, o kada rinktis senų pamatų šiltinimą.
Pamatai gali nusėsti ir naujuose namuose - tai dažniausiai tai rodo įtrūkimai sienose ir tarpai tarp grindų lentų ir sienų. Sutvarkius stogą ir pamatus, sekantis darbų etapas yra fasado renovavimas, nes išorines namo sienas veikiančios oro sąlygos - vėjas, lietus ir saulė gali pakenkti fasado išvaizdai ir ilgaamžiškumui. Fasado renovavimas turi keletą tikslų.
Atnaujinant seno rąstinio namo fasadą reikėtų nuspręsti, ar namą iš išorės apšiltinti vata, lentomis ar kokia kita medžiaga. Galima atstatyti ir esamus rąstus. Restauruojant rąstinį namą pirmiausia reikia apžiūrėti apatinius rąstų vainikus, kurie dažniausiai būna labiausiai pažeisti.
Pradėjus atnaujinti grindis gali atrodyti - kad tai vienas greičiausių ir lengviausių darbų. Tačiau dažniausiai taip nėra. Jeigu grindys yra nekokybiškos, reikėtų pagalvoti apie jų griovimą ir visiškai naujų grindų klojimą. Seno namo grindų įrengimas gali būti sudėtingas, jeigu pamatų atnaujinimo darbai buvo praleisti. Senoje sodyboje ar rąstiniame name didžiausias grindų priešas yra drėgmė.
Grindų šiltinimas priklauso nuo namo tipo, pamatų ir grindims naudojamų medžiagų. Pavyzdžiui, po medinių grindų sijomis kaip izoliacinę medžiagą tinka naudoti molio granules, o tarp sijų - vatą arba polistireno putplastį. Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda. Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė.
Jeigu grindys yra tvarkingos ir gerai apšiltintos, tačiau tarp grindų ir sienos matomas tarpas, grindų nereikėtų skubėti keisti. Pamatų sėdimą rodo ir kitos problemos, kurioms išspręsti iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakanka vidaus apdailos. Jeigu pastebėjote sienose įtrūkimus, joms reikia skirti ypatingą dėmesį. Sėdant pamatams būtina nedelsiant spręsti problemas, kad būtų išvengta tolesnių nemalonumų.
Jeigu sienos yra tiesios ir apšiltintos ir reikalinga tik vidaus apdaila, renovavimo darbai yra lengvesni. Dažniausiai sienos yra dengiamos statybinėmis plokštėmis, pavyzdžiui, gipso kartono ar OSB plokštėmis, kurios apklijuojamos tapetais arba nudažomos.
Lubų šiltinimas yra tokia pat svarbus, kaip ir grindų. Neabejotinai būtina investuoti daugiau laiko ir pinigų į lubas, jeigu stogas leido ar buvo kitų su stogu arba sijomis susijusių problemų. Greičiausias, labiausiai paplitęs ir kartu pigiausias lubų apdailos sprendimas yra gipso kartono plokštės, jų tinkavimas ir dažymas.
Medinio namo tinkavimas moliu
Visame pasaulyje molio tinkai buvo plačiai naudojami tūkstančius metų. Tačiau mažai kas žino, kad iki šiol yra milijonai pastatų, kurių statybai buvo panaudotas molis, o didžiąja dalimi - molio tinkas. Daugumoje atvejų mes jo neatpažįstame, nes jis dengtas kalkiniu tinku arba dažais, tiek namo viduje, tiek išorėje. Po daugybės amžių molio tinkas puikiai išsilaikė ne tik kaimo regionuose liaudiškose pirkiose, bet ir aukštesnio statuso pastatuose miestuose. Šio straipsnio paskirtis pademonstruoti, kad molio tinkai yra svarbi statybinė medžiaga, kurios savybes ir galimybes pamiršome ir nuvertinome.
Moliui atitenka rišančiosios medžiagos vaidmuo, taip pat kaip ir kalkių, cemento, gipso vaidmuo atitinkamuose tinkuose. Molingas dirvožemis, kurį naudojame statybose skirstomas pagal jo sudėtinių dalelių junginius molyje ir jų dydžius, nuo ko priklausys jų suspaudimo ar plastiškumo galimybės. Itin smulkios dalelės gali būti tiek akmenukai, tiek ir molio mineralai. Būtent molio mineralų kiekis nulemia dirvožemio savybes.
Būtina pastebėti, kad kalbama ne apie išdegto molio daleles, ir tai - toli gražu, ne tas pats kuomet maltas degtas molis dedamos į kalkinį tinką. Molio tinkai (ir skiediniai) išsiskiria nuo kitų tuo kaip jie stingsta ir kietėja. Cementas, gipsas ir kai kurios hidraulinės kalkės kietėja hidraulinės reakcijos tarp vandens ir rišiklio dėka. Nehidraulinės kalkės ir kai kurios hidraulinės kalkės, ir cementas kietėja karbonizuojantis.
Kuomet kalcio hidrooksidas virsta kalcio karbonatu absorbuojant iš aplinkos karbono dioksidą. O molio tinkų atveju, kietėjimas vyksta kai išgaruoja vanduo su kuriuo buvo maišomas tinkas. Molio dalelės priartėjusios viena prie kitos sudaro vientisą paviršių. Nuo jėgos, kuri laiko daleles viena prie kitos ir priklauso molio tinko rišamosios savybės plastiškoje formoje, bei atsparumas gniuždymui ar tempimui jau sukietėjus.
Jėgą, kuri laiko molio daleles galima padidinti jas paveikus išorine spaudimo jėga (pvz. įtrinant trintuve arba metant) arba jei vanduo supantis molio daleles turi didesnę teigiamų jonų koncentraciją.
Molio tinkai turi labai savotiškas, ir tam tikromis prasmėmis - unikalias savybes, tinkančias pastatų statybai. Molio tinkas - ne tik gerai pralaidus vandens garams, bet jo itin geros higroskopinės savybės. Svarbu yra tai, kad jis ne tik absorbuoja vandenį, bet jį ir išlaiko. Daugumos medžiagų higroskopinės savybės susijusios su kapiliarine medžiagos struktūra, o molio tinko atveju, drėgmė yra sugeriama ir sulaikoma pačiose molio dalelių joninėse jungtyse. Dėl šios priežasties labai svarbi yra molio rūšis.
Kaolino molis - mažiau higroskopiškas, o Montmorilonitas gali labai greitai reaguoti į pakilusį aplinkos drėgmės lygį. Molio tinkas puikiai dera su medžiu, kuris gerai gali įgerti didelį kiekį vandens, tačiau per ilgą laiką, taip pat ilgai trunka ir kol vandenį išgarina. Molio tinko panaudojimas šiuolaikinėje statyboje gali būti puiki strategija siekiant sureguliuoti išskiriamos drėgmės kiekį pastatuose. Dėl didelio garų kondensato kiekio pastato viduje gali atsirasti pelėsis. Vonios kambariuose, virtuvėse ir apskritai gyvenamosiose patalpose būtina sumažinti drėgmės kiekį iki 50-60%.
Molio tinkas taip pat turi geras kapiliarines savybes. Jis mažiau kapiliarus nei lengvo silikato plytos ar ne kurie cemento produktai, tačiau daugiau nei daugelis medžio rūšių. Tai reiškia, kad medinio karkaso viduje molio tinkas pritrauks vandenį į save. Taip apsaugodamas medieną nuo drėgmės, kuri jai - kenksminga.
Reikia pastebėti, kad jei molio tinkas naudojamas išorėje, jis turėtų būti apsaugotas kalkiniu tinku ar kita vandeniui atsparia kvėpuojančia išorine danga. Molio tinko plastiškumas - sąlyginis, tiek kiek yra plastiškas rišantysis pluoštas. Šia prasme, jis panašus į riebų kalkinį tinką. Jiems abiem būdingas minkštumas, purumas, nes naudojant su šiaudais, lino pluoštu ar šeriais gali puikiai sukibti, nesusidaro trūkių net ir pastatui lengvai judant.
Tai reiškia, kad molio tinke yra pakankamai rišančiojo pluošto. Kitaip nei kalkių, cemento ar gipso tinkai, molio tinką galima naudoti pakartotinai, jis nėra užteršiamas (dažniausiai druskomis). Jį lengva nuimti, jis nepalieką ryškių dėmių taip kaip kiti tinkai. Molio tinką pakanka gerai įdrėkinti ir jis lengvai nusiima nuo paviršiaus.
Nedažytas molio tinkas turi ypatingą nepakartojamą estetinį grožį. Džiūdamas ir besitraukdamas tinkas turi savitą atvirą tekstūrą, net jei ir būtų poliruojamas. Šviesos spinduliai atsispindi ir išsisklaido paviršiumi nepakartojamais piešiniais.
Molio tinkai buvo naudojami praktiškai visų tipų istoriniuose pastatuose iki pat 19-ojo amžiaus. Savotiškas dalinis jo pradingimas siejamas su industrijos revoliucija, kuomet atsiskyrė statybos nuo žemės ūkio. Išnykimas susijęs ne dėl primityvaus įvaizdžio ar neigiamų savybių, bet dėl besikeičiančių to laikmečio ekonomikos sąlygų. Tai labai svarbi priežastis, kuria reikia prisiminti kai žiūrime į molio tinką praktiškai.
Tai ne primityvi medžiaga, nes ji nėra sintetinė ar didelių energijos sąnaudų reikalaujanti medžiaga. Taip kaip ir natūralios žaliavos nėra paprastos, net jei jos yra lengvai pasiekiamos. Molio tinkas turi daugybę kompleksinių savybių, kurios reikalauja tam tikro supratimo.
Molio tinkas gali būti paruoštas iš vietinio dirvožemio arba įsigytas atitinkamoje formoje. Jei įsigytas, tai bus sausas, supakuotas maišuose. Molio mišinys maišomas su vandeniu iki tinkavimui tinkamos konsistencijos atsižvelgiant į tinkavimo būdą. Jei molio tinkas ruošiamas vietoje iš vietinių medžiagų, yra daugybė svarbių momentų į ką reikia atkreipti dėmesį. Tokių kaip: molio tipas, dalelių dydis, molio proporcija, molio pasiskirstymas masėje (problema jei molis yra drėgnas), rišančiosios medžiagos, įvairūs priedai ir pan. Įvertinus visa tai, dar prireiks dirvožemio analizės, smulkinimo ir trupinimo mašinos, galimai džiovinimo mašinos, daug kantrybės ir žinių.
Visi molio tinkai sausi gali stovėti amžinai. Molio tinku tinkuojama lygiai taip pat kaip ir kitais tinkais, rankiniu būdu arba purškimo įranga. Kaip ir su visais tinkais, turi būti paruoštas pagrindas. Nuvalytas, netrupantis, šiek tiek sudrėkintas. Svarbu tinkavimo proceso metu ne perdrėkinti molio tinko. Per didelis vandens kiekis padidins susitraukimą džiūstant, o tinkas suskilinės arba byrės kai galutinai išdžius. Apdailinis sluoksnis pabaigiamas naudojant nusausintą kempinę tam, kad įtvirtinti molį. Poliruoti paviršius specialistai naudoja plastikines menteles. Jei naudosite metalinę mentelę šioje stadijoje, gali atsirasti pėdsakai ant molio tinko.
Kartais, tam kad sustiprinti ir gauti lygų pagrindo paviršių naudojamas armuojantis tinklelis, iš stiklo pluošto arba džiuto. Išoriniams kampams formuoti ir sutvirtinti gali būti naudojami cinkuoto metalo arba nerūdijančio plieno profiliai, tam kad rūdys neiškiltų į paviršių.
Molio tinkas kietėja išgaruojant vandeniui. Jei pagrindas ant kurio tinkuojate sunkiai įgeriantis, arba nėra oro judėjimo, arba žema temperatūra, molio tinkas nedžius ir liks minkštas. Po kurio laiko gali atsirasti pelėsis, ypač jei jame yra natūralių rišančiųjų medžiagų (šiaudai, kanapė, linas ir pan.). Tai yra natūralu ir viskas gali būti ištaisoma pagerinus džiuvimo sąlygas.
Tačiau, jei yra per aukšta temperatūra, per intensyvus oro judėjimas arba paviršius per daug įgeriantis, tai molio tinkas išdžius per greitai, ir paviršius gali šiek trupėti. Net ir tokiu atveju viskas yra pataisoma. Molio tinkas gali būti naudojamas neapsaugotas praktiškai visur viduje, taip pat ir išorėje, jei nėra tiesioginio kontakto su vandeniu. Todėl nepatartina naudoti neapsaugoto molio tinko duše ar virš kriauklės.
Tokiose vietose naudojamos dekoratyvinės plytelės ar kitos vandeniui atsparios medžiagos. Ten kur atsitiktinai gali patekti vanduo, ant viršaus dažoma kalkių silikato arba kazeino dažais. Molio tinkas taip pat gali būti dengiamas emulsiniais arba kitais laidžiais garams dažais. Nelaidi garams ar kita kieta danga gali sukelti molio tinkui problemų vėliau, ir žinoma neleistų paviršiui kvėpuoti.
Ten kur galimas didesnis poveikis ar kontaktas su sienomis (priimamasis, koridorius ir pan.) apatinėje dalyje turėtų būti naudojama kita apdaila, ne molio tinkas. Jis yra pakankamai atsparus smūgiams lyginant su kalkiniais tinkais, tačiau ne visose situacijose.
Kaip patikrinti išorinių sienų sandarumą?
Vienas iš svarbiausių aspektų tinkuojant molio tinką - užtikrinti gerą sandarumą. Ypač tai aktualu mediniams namams, kur net menkiausi tarpeliai gali praleisti vėją ir šaltį.
Jei karkasas buvo išneštas, o trečdalis namo apkaltas lentelėmis ir viskas nutinkuota dviem sluoksniais, kur medis susijungia su moliu ir paskui susuktos lentelės, tai gali būti klaida. Kai vėjas iš tos pusės, temperatūra tuose kambariuose per naktį nukrisdavo 3 laipsniais, o kai vėjo nėra, tai nukrenta tik 1 laipsniu (čia kalbant apie žiemą). Taigi tikrai užtenka mikroninio tarpuko ir vėjas košia kiaurai. Todėl vasarą ketinama nusukti lenteles ir uždėti priešvėjinę plėvelę.
Tinkuoti ten jau negalima, nes negalima paslėpti medžio. Dėl visų tų vėdinimų nėra jokios ventiliacijos apart ne super druper sandarius langus, na vaikų kambarius karts nuo karto pravedinu kitur poreikio kaip ir nėra. Labiausiai norisi vėdinti vieną kambarį kuris turi tik vieną laukinę sieną, ir tai tos sienos ten tik kokie 4kv, o kita langas.
Kai įsikėlė prieš Kalėdas, tai drėgmė buvo apie 88. Po dviejų savaičių nuolatinio šildymo (kaitino kaip reikalas) drėgmė nusistovėjo ir dabar nuolat yra apie 58. Į normas tai telpa, ir toks mikroklimatas pats tas, nes jei sausiau, tai jau ni ni.
Taigi, norint užtikrinti gerą sandarumą, svarbu tinkamai nutinkuoti ir viršų, ir vidų. Kuo mažiau medžio išlįs iš po tinko, tuo bus sandariau. Tinko reikėtų negailėti. Svarbesnis ir pagrindinis sandrumo sluoksnis yra vidinis tinkavimas. Negailėkite nendrinio, kanapinio ar dar kažkokio armavimo tinklelio, kad tinkas neskilinėtų. Ant viršaus paprastai sustatomos santvaros.
Netinkuoti šiaudai tikrai kiauri. Molis įpurškiamas giliai ir puikiai laikysis. Svarbu tinkamai paruošti molio mišinį ir tinkavimo technologiją. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkamu vėdinimu, kad patalpose nesikauptų drėgmė.
Sienų tinkavimas kalkiniu tinku. Sienų lyginiams mašininis
Molio tinko privalumai
- Ekologiškumas ir natūralumas
- Geros termoizoliacinės savybės
- Puikus drėgmės reguliavimas
- Geras garų pralaidumas
- Galimybė naudoti pakartotinai
- Estetinis grožis
Molio tinkas gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ekologiškos ir natūralios medžiagos savo namams. Tinkamai paruoštas ir naudojamas molio tinkas gali užtikrinti gerą sandarumą, šilumos izoliaciją ir drėgmės reguliavimą, o taip pat suteikti namams unikalų ir jaukų interjerą.
Patarimai renovuojant seną medinį namą
- Pradėkite nuo pamatų ir stogo
- Atnaujinkite fasadą
- Apsvarstykite grindų šiltinimą
- Atkreipkite dėmesį į sienų įtrūkimus
- Šiltinkite lubas
- Rinkitės ekologiškas medžiagas
- Užtikrinkite gerą vėdinimą
Viso namo atnaujinimas tikrai gali būti dar ilgesnis procesas ir dažnai priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kuriuose namuose reikia atlikti daug griovimo ir perstatymo darbų, restauruojant kitus - norima išsaugoti seno namo atmosferą, o trečiuose yra būtini tik smulkesni darbai, todėl pirmiausia reikia pradėti nuo namo būklės įvertinimo.
Kruopščiai pasiruoškite parengiamiesiems darbams ir atskirai apžiūrėkite kiekvieną namo dalį. Namo renovavimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo renovavimo ir restauravimo darbų apimties, medžiagų, darbo sąnaudų ir pan. Kartais seno namo atstatymas gali kainuoti brangiau nei naujo namo pirkimas arba jo statyba. Tačiau naujas namas neturi tokio charakterio, kokį turi renovuotas namas.
Renovavimo ir restauravimo darbus taip pat galima paskirstyti imantis darbų atskirų ir pradedant nuo pačių svarbiausių. Namo renovavimo kainą galima nustatyti dviem būdais: kreiptis į statybų įmonę ir paprašyti pateikti pasiūlymą norimiems darbams atlikti arba patiems sudaryti sąmatą.
Pinigų galima sutaupyti, jeigu esate pasirengę save lavinti ir savo laiką investuoti ne tik į parengiamuosius darbus, bet ir į medžiagų pirkimą ir statybos darbus. Sąmatos parengimą galima pradėti nuo pamatų įrengimo darbų.
Jeigu nusimanote, prieš renovuodami seną namą, būtinai peržiūrėkite minėtus etapus, o jeigu neturite reikiamų žinių - pasikvieskite reikalingą specialistą. Viso namo atnaujinimas tikrai gali būti dar ilgesnis procesas ir dažnai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Kai kuriuose namuose reikia atlikti daug griovimo ir perstatymo darbų, restauruojant kitus - norima išsaugoti seno namo atmosferą, o trečiuose yra būtini tik smulkesni darbai, todėl pirmiausia reikia pradėti nuo namo būklės įvertinimo. Kruopščiai pasiruoškite parengiamiesiems darbams ir atskirai apžiūrėkite kiekvieną namo dalį.
Namo renovavimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo renovavimo ir restauravimo darbų apimties, medžiagų, darbo sąnaudų ir pan. Kartais seno namo atstatymas gali kainuoti brangiau nei naujo namo pirkimas arba jo statyba. Tačiau naujas namas neturi tokio charakterio, kokį turi renovuotas namas.
Renovavimo ir restauravimo darbus taip pat galima paskirstyti imantis darbų atskirų ir pradedant nuo pačių svarbiausių. Namo renovavimo kainą galima nustatyti dviem būdais: kreiptis į statybų įmonę ir paprašyti pateikti pasiūlymą norimiems darbams atlikti arba patiems sudaryti sąmatą.
Pinigų galima sutaupyti, jeigu esate pasirengę save lavinti ir savo laiką investuoti ne tik į parengiamuosius darbus, bet ir į medžiagų pirkimą ir statybos darbus. Sąmatos parengimą galima pradėti nuo pamatų įrengimo darbų.
tags: #medinio #namo #tinkavimas #moliu