Mediniai namai Lietuvoje apstu, tačiau seni, sukrypę, kiaurais stogais medinukai vis dar bado akis. Tokių pastatų savininkai, norėdami imtis remonto ar rekonstrukcijos darbų, ne visuomet žino nuo ko ir pradėti. Šiame straipsnyje pateikiama išsami instrukcija, kaip tinkamai išardyti medinį namą, atkreipiant dėmesį į svarbiausius aspektus.
Senų rąstinių namų problemos
Kaip rodo praktika, dažnai supūva senų rąstinių namų ir "vidutinio amžiaus" rentinių apatiniai rąstai, kurie yra arčiausiai žemės paviršiaus ir dėl besikaupiančios drėgmės. Tokius rąstus būtina pakeisti.
- Jeigu rentinys labai senas, statytas 1950-1970 metų laikotarpiu, rąstai tiesiog nebuvo impregnuoti nuo drėgmės arba nepakankamai apdoroti.
Be to, keitimo metu būtina pasirūpinti hidroizoliacija, kad ateityje nauji apatiniai rąstai nesupūtų. Kaip atlikti puvimo pažeistos apatinių sienojų medienos keitimą be didelio galvos skausmo, nekeliant namo, smarkiai neišardant namo konstrukcijos ir nekenkiant jai? Tai visiškai įmanoma.
Puvimo pažeistos medienos keitimo žingsniai
- Pašalinkite supuvusį rąstą: išpjaukite, iškirskite. Jeigu supuvo tik dalis rąsto - iškalkite, išpjaukite supuvusią dalį iki sveikos to rąsto medienos.
- Hidroizoliacija: Jeigu po namo rąstais yra betoninis pamatas - paklokite ant jo (ištraukto rąsto vietoje) hidroizoliacinės medžiagos juostą (ruberoido, bitumo, tolio). Galima pakloti hidroizoliacinę plėvelę - 2-3 sluoksniais. Tam nereikės kasti giliai į žemę. Naujas pamatukas bus antžeminis, jo aukščiui pakaks ir 10 cm.
- Paruoškite naują sveiką medinį rąstą.
- Trinkelių įstatymas (jei reikia):
- Trinkelių aukštis turi atitikti atstumą tarp betoninio pamato ir artimiausio sveiko horizontalaus namo rąsto, nes trinkeles įstatysite vertikaliai.
- Įstatykite vertikaliai visas trinkeles į tuštumą tarp pamato ir sveiko horizontalaus rąsto.
- Trinkelės turi „kontaktuoti“ su horizontaliu rąstu labai stangriai - įkalkite medinius pleištus tarp jų ir rąsto.
- Galite trinkeles statyti glaudžiai vieną prie kitos, o galite palikti tarp jų 1 metro tarpus. Tuomet tarpus tarp vertikalių trinkelių reikės užpildyti šilumą izoliuojančia medžiaga - pvz., mineraline vata, polistirolu, montažinėmis putomis.
- Trinkeles "užmaskuokite" - iš išorės prikalkite prie jų išilgai nupjautą pusapvalį sveiko rąsto trečdalį, imituojantį rąsto paviršių.
- Alternatyvus variantas be trinkelių: Naują įdėtą rąstą prie senų sveikų namo rąstų prikalkite kabėmis arba priveržkite kuo ilgesniais nerūdijančio metalo tvirtinimo medsraigčiais. Tarpus užpildykite, užkamšykite. Ir taip pat prikalkite nuožulnią nuolajos lentą ar skardą.
Energinio efektyvumo reikalavimai
Šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju - rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi.
„Kadangi dabar kiekvienais metais energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, tai būsimas statinys turi atitikti tuos reikalavimus, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu“, - akcentavo T. Baranauskas.
Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros.
Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai - viena iš jų.
Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai.
„Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Nesakau - rąstas, kaip statybinė medžiaga, yra tikrai gera ir tikiuosi, kad ji neišnyks. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka.
Kodėl Skandinavijos nameliai išliko šilti esant -30°F, o modernūs namai užšalo
Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais - A klasę.
Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. „Išeitys šiandien yra dvi. Pirma išeitis - gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis - mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis - šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus“, - galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys.
Rąstinių namų šiltinimo būdai
Kaip dažniausiai šiltinami tokie namai? T. Braškys teigia, jog dažniausiai naudojama akmens vata ir karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai.
Konstrukcija brangesnė, nes sienojų, profilių - dvigubai daugiau, bet jie - dvigubai plonesni. Ir tuomet jau nebereikia visų tų karkasų, dailylenčių kalti.
Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti.
Vyras taip pat pasakoja, jog rastas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus - atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas - rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose - vėsu ir gaivu, žiemą - nesausa, kaip būna mūriniuose.
Medinio namo rekonstrukcija ir remonto patarimai
Nors susidomėjimas medine statyba auga, senais mediniais pastatais vis dar rūpinamasi per mažai. „ID Vilnius" projektų vadovas V. Brezgys sako, kad rekonstruoti prieš pusantro šimto metų statytą medinį pastatą buvo tikras iššūkis.
V. Brezgys sako, kad pirmiausia reikėtų įvertinti sudedamąsias pastato dalis. Demontavus apdailą reikėtų įvertinti rąstų, perdangų, stogo ir kitų laikančių konstrukcijų, būklę. Tad turėtų būti atliekami konstrukciniai tyrimai ir įvertinta, ar pastatas nėra pasėdęs, kokios būklės pamatai - gal juos reikėtų sustiprinti, ar apatinis vainikas nepaveiktas puvėsio. Jei namo rąstai nunykę, pažeisti puvėsio, namą reikėtų išramstyti ir sukelti domkratais, bei pažeistas rąstų dalis protezuoti, pakeičiant analogiškais naujais. Toks būdas nėra pats pigiausias, tačiau patikimiausias, jei norima mediniu pastatu naudotis dar ilgai.
Antra, reikėtų atlikti tyrimus, ar mediena nėra paveikta grybo ar pelėsio. Jei visgi jo yra, reikėtų cheminėmis priemonėmis jį išnaikinti. Nesustabdžius grybo plitimo, jis toliau ardys medieną ir namas greičiau sunyks. Be to, pelėsis nėra gerai ir žmogaus sveikatai.
Trečia, būtina patikrinti medinių perdangų, balkių būklę. Galbūt stogas kažkur praleidžia vandenį ir balkiai yra paveikti drėgmės. Tad pirmiausia reikėtų pašalinti išorinius drėgmės veiksnius ir sutvarkyti perdangų būklę.
Ketvirtuoju žingsniu būtina patikrinti, ar namo stogas yra sandarus, kad medinės konstrukcijos nebūtų pažeistos lietaus ar sniego. Stogo danga privalo būti sandari. Jei pastatas labai senas, stogas dažniausiai būna kiauras, galbūt sovietmečiu uždengtas asbestinio šiferio lakštais. Istoriškai tokių dangų anksčiau nebūdavo. Daugumos medinių XIX-XX a. pastatų stogai buvo čerpiniai arba skardiniai. Tad susidėvėjusią stogo dangą geriausia dengti tradicinėmis medžiagomis, taip išsaugant jo autentiškumą. Stogo dangą geriausia tikrinti pavasarį ir sutvarkyti iki rudens.
Penktas žingsnis - pasirūpinti tiek dūmtraukiais, tiek elektros instaliacija. Turi būti užtikrinta, kad namas bus saugus jį šildant ir naudojantis elektra.
Ir galiausiai - puošybos elementai. Tai priklauso, koks tas namas buvo, ar norima jį atkurti pilnai su puošybos elementais, o galbūt interjeras ir eksterjeras yra atnaujinamas? Tikrai gražu, kuomet langų, durų ar sienų puošybos elementai yra atkuriami.
Žinoma, galima išsaugoti namo charakterį jį renovuojant, tačiau galima ir negrįžtamai jį sunaikinti.
„Tiek prieš pusantro šimto metų, tiek ir dabar svarbiausia - meistras, gebantis įvertintų pastato būklę ir nustatytų reikiamų darbų eiliškumą.
Pasak V. Brezgio, daug medinių pastatų yra išlikę senosiose dvarų sodybose, o štai Vilniuje jų vis dar nemažai Šnipiškėse, Užupyje ar Žvėryne. Pastato būklė labiausiai priklauso nuo jo priežiūros. Jei yra nuosekliai tvarkomi atsirandantys smulkūs gedimai, dažniausiai sudėtingų ir brangių darbų nebeprireikia. Visgi, jei pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, jo rekonstravimas gali būti kiek sudėtingesnis.
Medienos pasirinkimas
Rąstiniai namai dažniausiai statomi iš pušies medienios. Pušis yra natūraliai impregnuota sakais, Taip pat namai statomi ir iš eglės, nors pušies mediena estetiškai kiek patrauklesnė, todėl eglė paprastai naudojama vidinėse konstrukcijose.
Namas iš sausų rąstų bus geresnės kokybės nei iš drėgnų. Pastarasis taip pat nėra toks atsparus pelėsiams ir mėlynavimui. Tik nupjautos medienos drėgmė įprastai siekia 40%, todėl rąstus reikia išdžiovinti. Džiūdama mediena traukiasi, o jeigu namas pastatytas iš drėgnų rąstų, besitraukdami jie sės daugiau nei įprasta. Rekomenduojamas medienos drėgnumas yra 18-20 %.
Rąstinių namų tipai
Rąstiniai namai paprastai būna trijų tipų:
- Rankiniu būdu apdirbtų rastų;
- Frezuotos (tekintos) medienos;
- Klijuotos medienos.
Medžiagos visų šių tipų namams bei išpjovos paruošiamos iš anksto, gamykloje.
Rankiniu būdu apdirbta mediena
Tai tradiciniai apvalūs rąstai. Nukirtus ir išdžiovinus, jie apipjaunami ir nužievinami. Šie rąstai skirsis vienas nuo kito, tačiau statybai geriau rinktis panašaus skersmens rąstus. Norint išvengti nepatodumų dėl skirtingų diametrų rąstus galima iš šonų apipjauti, paliekant vienodą jų storį bet naturalų aukštį.
Ant viršaus dedamame rąste pažymėjus apatiniojo formą, ši išskaptuojama, tuomet ant viršaus dedamas viršutinis rąstas ir procesas kartojamas kol bus pasiektas reikiamas sienos aukštis. Tarp jų dedamos apšiltinamosios medžiagos, o tvirtumui rąstai maždaug kas 2 metrus sujungiami medinėmis vinimis. Įrengiant šio tipo namą reikės itin pasikliauti meistro įgūdžiais, tai taip pat gali užimti kiek daugiau laiko.
Frezuotų rąstų namai
Skirtingai nuo prieš tai minėto namo tipo, yra pastatyti iš vienodų, dažniausiai atitinkamai stačiakampio ir apvalios formos rąstų. Pirmuoju atveju, mediena specialiomis staklėmis frezuojama gamykloje, kas ir leidžia išgauti vienodą rąstų formą. Gaminant šiuos rąstus, mediena džiovinama iki apytiksliai 20 % drėgnumo.
Gaminant rąstus šiuo būdu gamykloje apdirbami ir suformuojami taisyklingos formos apvalūs ar stačiakampiai rąstai. Tuomet padaroma išdroža, rąstai pjaustomi pagal reikiamus ilgius ir padaromi kampų sujungimai. Sienojai tvirtinami specialiais mediniais kaiščiais arba srieginiais strypais.
Mediena klijuotų rąstų namams
Yra gaminama kiek kitaip. Kamienas supjaustomas į lentas. Taip galima išdžiovinti medį iki maždaug 10 % drėgnumo. Tuomet lentos obliuojamos ir kitaip apdorojamos, po to, specialiu presu klijuojamos į vieną rąstą, kuris yra dažniausiai yra trapecijos profilio. Dėl tokiu būdu išdžiovintos medienos, sienojai mažiau plyšinėja, nesėda, nesikraipo. Tiesa, tokių namų kvadratinio metro kaina yra apytiksliai 20-30 % didesnė nei neklijuotų rąstų namų.
Tačiau, kaip pastebi E. Norvaišas, tam tikra prasme aukojamas rąstų ekologiškumas, priklausomai nuo naudojamų klijų tipo.
Kampų sukirtimo technologijos
Skiriasi ne tik rąstų tipai, tačiau ir namo kampų sukirtimo technologijos. Kiekvienas gamintojas gali turėti savo unikalią gamybos technologiją, todėl naudojami skirtingi rąsto profiliai ir, atitinkamai, jų sukirtimo kampai. Geriausia, jei kampas būtų su vadinamaisiais užkirtimais, kad vėjas negalėtų patekti į namo vidų.
Sandarinimui tarp rąstų naudojama naturali vilna, samanos, lino pluoštas ar sintetinės šiltinimo medžiagos. Nepatartina naudoti polistireninio putplasčio ar apkalti OSB plokštėmis - šios priemonės trikdo garo cirkuliaciją.
Įmonės pasirinkimas
Labai svarbu tinkamai pasirinkti namą statysiančią įmonę. Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys siūlo rinktis 5-10 metu rinkoje dirbančią įmonę, kuri nebuvo bankrutavusi, nekeitė savo pavadinimo, turi gerą reputaciją, sąžiningai elgiasi su klientais - tokia įmonė turės patirties ir tikrai gali pastatyti namą kokybiškai. Taip pat pašnekovas rekomenduoja rinktis įmonę, kuri yra įsidiegusi rąstinių namų standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ arba samdant specialistą, kuris prižiūrės namo statybos darbus - taip sumažinama rizika, jog galutinis rezultatas neatitiks lūkesčių.
Projektavimo aspektai
Projektuojant namą, reikia atsižvelgti į keletą aspektų. Rąstiniuose namuose ribojamos labai didelės erdvės. Standartinis rąsto ilgis yra 6 m, tačiau jeigu jūsų projekte sienos ilgis yra didesnis, be papildomų, atitinkamai ir daugiau kainuojančių, sprendimų sienos įrengti nepavyks. Tas pats galioja ir langams per visą sieną bei langams iki žemės.
Labai svarbu prieš užsakant projektą pasidomėti architekto kvalifikacija ir patirtimi projektuojant rąstinius namus, be to, išgirsti projekto vertinimą iš kvalifikuoto statytojo. Šis galės įvertinti projektą, ir jeigu pasitaikys neatitikimų, pasiūlyti sprendimo būdus.
Geriausias gamintojo įvertinimas - apžiūrėti jų statomus bei pastatytus namus. Idealiausia, jei šie namai stovi bent 2-3 metus, kadangi rąstinių namų brokas dažniausiai išryškėja tik namams sėdant, ir jeigu namas pastatytas netinkamai, tai bus matyti net ir ne specialistui.
Gamintoją reikėtų rinktis iš kelių variantų ir nevengti užduoti klausimų, tarkime, apie rąstų kokybę - ar rąstai džiovinti ir iki kokio drėgnumo.
Pašnekovas pastebi, jog abejones turėtų kelti tie gamintojai, kurie teigia, kad namus statyti geriausia iš drėgnų rastų.
Taip pat reikėtų pasidomėti ir įmone: jos finansine situacija, patikrinti ar įkūrėjai neturėjo kitų, ta pačia veikla užsiimančių įmonių.
Sutarties sudarymas
Atsirinkus gamintoją su juo pasirašoma sutartis. Trumpa (1-2 lapų) ir neišsami sutartis turėtų kelti įtarimų, nes joje praktiškai neįmanoma apibrėžti jokių statomo namo kokybės kriterijų. Paprastai tokiose sutartyse nurodoma sutarties suma, mokėjimo terminai, tačiau retai užsimenama apie kokybę bei patį rąstinį namą.
Pasak pašnekovo, pabaigus namą su satybininkais dažniausiai ginčijamasi dėl šių klausimų: kokybės, statybos ne pagal projektą, o savo nuožiūra. Kartais gamintojai kaltę suverčia projektui, esą jie statę tiksliai pagal projektą.
Taip pat sudarant sutartį reikėtų atsižvelgti į kainos skaičiavimą.
Namo sėdimas
Namo sėdimu vadinamas medienos dimensijų kitimas dėl džiūvimo proceso. Džiūdami rąstai skyla, traukiasi, sukasi, suslūgsta dėl apkrovų. Namai iš drėgnos medienos yra linkę sėsti labiau. Priklausomai nuo medienos drėgnumo, namas per visą eksploatavimo laiką gali susėsti nuo 5 iki 25 cm.
Statant namą paliekami specialūs tarpai tarp langų ir durų, pagal namo sėdimą juos reikės kartkartėmis reguliuoti, siekiant, kad nesideformuotų langai.
Didžiausias sėdimas vyksta pirmus metus. Tuomet reikia periodiškai nuleisti statramsčius su reguliuojamais mechanizmais, kad namas tolygiai sėstų. Tuo gali pasirūpinti tiek pats namo šeimininkas, tiek palikti tai statybinei įmonei, priklausomai nuo susitarimo.
Konstrukcijos patvarumas
Siekiant apsaugoti namą nuo atmosferos poveikio, nepatartina pernelyg uždelsti kituose namo statybos etapais. E. Norvaišas teigia, kad konstrukcijos išbaigtumas tiesiogiai priklauso nuo statytojo.
„Dažniausiai susiduriama su neišbaigta namo stogo konstrukciju problema. Labai svarbu, kad stogas būtų sukonstruotas taip, kad vienodai paskirtytų svorį visoms namo sienoms, o ne tik išorinėms, kaip dažnai būna. Jeigu namo sienos ir renčiamos gamykloje, bet vėliau ilgai montuojamas statybos aikštelėje, didėja objekto administracinės išlaidos, statybinių mechanizmų nuomos kaina ir taip toliau.
Rąstinio namo sandarinimas
Šiuolaikinis rąstinio namo sandarinimo projektas buvo operatyviai įgyvendintas N. Šulijos name. UAB „Bostik“ vadovas, atvykęs į svečius pas astrologą, namo plyšių sandarinimui rekomendavo elastingą hermetiką „Bostik PU2637“.
Anot S. Podvaiskio, šis, poliuretano pagrindu pagamintas, hermetikas nepraleidžia oro ir vandens. Jis visus rąstų plyšius uždengs taip, kad šilumos efektas bus jaučiamas jau pirmomis dienomis.
Klausimai ir atsakymai
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Gal galėtumėte patarti, kaip apšiltinti iš vidaus ir iš lauko medinį namą? Iš vidaus lauko sienos žiemą labai drėgsta. | Šiltinimas iš vidaus yra ir nepageidautinas ir dažnai nepakankamas. Jeigu tik įmanoma, visada rekomenduojama šiltinti iš pastato išorės. Jūsų atveju priimtiniausias būdas - ant esamų sienų iš lauko sumontuoti medinį karkasą, jį užpildyti mineralinės vatos rulonais ar plokštėmis. Būtina įrengti vėjo izoliaciją (specialios mineralinės vatos plokštės ar vėjo izoliacinės plėvėlės). Šiuo atveju pagrindinės šilumos izoliacijos storis turėtų būti didesnis - maždaug apie 50 mm, o konstrukcija turi būti vėdinama. Apšiltinant medinius namus (iš pateiktos informacijos neaišku, ar tai medinis karkasinis ar rąstų namas) beveik visada privaloma garo izoliacija. Medinių namų šiltinimui naudojamos ir atvirų porų purškiamos poliuretano putos, kurios labai gerai priglunda prie medinių sienų, nepalikdamos tarpų, nes dažniausiai medinės sienos būna nelygios. Be to, tokiu atveju nereikalinga apsauga nuo vėjo, poliuretano putų sluoksnis stabilus, nesukrenta, apšiltinimas greitas ir sandarus. Prieš šiltinant rekomenduojame pasitikslinti esamas konstrukcijas, pasikonsultuoti su projektuotojais. |
| Turime rąstinį apmūrytą namą. Ketinu į oro tarpą pripurkšti poliuretano putų, o plytinę sieną iš išorės apšiltinti 100 mm akmens vata ir apkalti fibrocementinėmis dailylentėmis. Ar tokia sienos konstrukcija nepakenks rąstinei sienai? Sienos struktūra nuo vidaus į išorę: gipskartonis, 20 mm oro tarpas, seno tinko sluoksnis, rąstas, oro tarpas apie 60 mm ir silikatinių plytų mūras. Šiuo metu garo izoliacijos nėra. | Medienai visada geriau, jeigu ji yra ventiliuojama. Jūsų atveju 60 mm oro tarpą geriau palikti neužpildytą, sieną apšiltinti iš išorės pagal ventiliuojamojo fasado reikalavimus. Bet privaloma padaryti ventiliacines angas sienos apačioje ir viršuje, pro kurias į tą 60 mm tarpą šiltuoju metų periodu patektų oro srautas. |