Nepakankamai apšiltintų namų problema - šalčio skverbimasis per išorines sienas, dėl to vidaus paviršius stipriai atvėsta. Kitas šilumos praradimo būdas - šiluma išspinduliuojama per sienų atitvaras bei nesandarumus. Kaip rodo praktika, vienas iš esminių šilumos išsaugojimo pastate reikalavimų ir yra sandarumas. Visų namo konstrukcijų besiribojančių su išore apšiltinimas - būtina sąlyga siekiant efektyvumo, tačiau svarbu ir teisingas šiltinimo būdas, kad pastato konstrukcijos leistų drėgmei pasišalinti iš atitvarų ir kartu namas būtų sandarus. Tam labiausiai pasitarnauja šiltinimas iš išorės.
Šiltinant iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei šiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi, o gyventojai darbų metu gali patalpose ir toliau gyventi pakankamai komfortiškai. Padengus namo sienas iš išorės termoizoliacine medžiaga, visas namas tarsi apvelkamas kailiniais, išvengiama šilumos tiltelių ties aukštų perdangomis, sienomis tarp butų, langais ir durimis.
Šiuo metu rinkoje dažniausiai naudojami du lauko sienų šiltinimo būdai:
- Vėdinamas fasadas
- Tinkuojamas fasadas
Vėdinamas fasadas
Vėdinamas fasadas - tai sienų šiltinimo būdas, kai tarp apdailos ir apšiltinimo įrengiamas oro tarpas ir užtikrinamas laisvas oro judėjimas. Šis oro judėjimas pagerina atitvaros drėgminę būseną, nes susidaro palankios sąlygos oro judėjimui tarpsluoksnyje, todėl suintensyvėja ir drėgmės garavimas nuo medžiagų paviršių ar vidinių sluoksnių.
Vėdinamo fasado įrengimo schema
Konstrukcijoje oro tarpas būna 25-50 mm pločio, o cirkuliacija vyksta per sienos viršutinėje bei apatinėje dalyse paliktas vėdinimo angas. Efektyviausios yra dvitankės akmens vatos plokštės (VENTIROCK SUPER arba VENTIROCK PLUS), kurios montuojamos vienu sluoksniu ir joms nebereikia papildomos vėjo izoliacijos. Jei numatoma šiltinti dviem sluoksniais, tai pagrindiniam šiltinimo sluoksniui parenkamos minkštos ar pusiau kietos akmens vatos plokštės (SUPERROCK ar SUPERROCK PREMIUM), o kitam sluoksniui reikia naudoti plonas (30 mm storio) vėjo izoliacines (VENTIROCK SUPER ar WPI PLUS) arba specialias difuzines plėveles (prieš termoizoliacijos) sluoksnį.
Vėjo izoliacinės akmens vatos plokštės montuojamos taip, kad perdengtų minkštų ar pusiau kietų akmens vatos plokščių siūles. Akmens vatos plokštės turi pilnai užpildyti ertmę tarp karkaso elementų (todėl atstumas tarp karkaso elementų turi būti 1-2 proc. mažesnis nei pačios plokštės) ir patikimai priglusti tiek prie esamos sienos, tiek prie karkaso, kad izoliacijos storis būtų vienodas visame sluoksnyje. Termoizoliacines plokštes reikia pritvirtinti ir smeigėmis (vidutiniškai 2-4 vnt. į plokštę).
ROCKWOOL siūlo naudoti išskirtines sluoksniuotos struktūros dvitankes akmens vatos plokštes VENTIROCK SUPER arba VENTIROCK PLUS, susidedančias iš dviejų skirtingo tankio ir savybių sluoksnių, kurie bendroje sumoje apsaugo ir nuo aplinkos temperatūros ir nuo vėjo.
- Vienasluoksnė izoliacija (VENTIROCK PLUS) - dvitankės plokštės fasadams
- Dvisluoksnė izoliacija, susidedanti iš minkštos plokštės (SUPERROCK) ir 30 mm storio vėjo izoliacinės plokštės (VENTIROCK SUPER)
| Aprašymas | Ypatumai |
|---|---|
| VENTIROCK PLUS plokštės naudojamos vienasluoksniam šilumos ir vėjo izoliacijos sluoksniui vėdinamųjų fasadinių sienų konstrukcijose įvairios paskirties pastatuose. Plokštės šilumos laidumo koeficientas 0,034 W/mK, tankis: kietesnio viršutinio sluoksnio ~ 90 kg/m3, o minkštesnio apatinio sluoksnio ~ 50 kg/m3 | nesudėtinga konstrukcija; nereikia įrengti kelių sluoksnių; |
| Akmens vatos plokštės SUPERROCK naudojamos karkasinėse konstrukcijose, kurių neveikia eksploatacinės apkrovos, šiluminei izoliacijai. Šilumos laidumo koeficientas 0,035 W/mK, vidutinis tankis ~ 38 kg/m3. | |
| Akmens vatos plokštės VENTIROCK SUPER naudojamos vėjo ir šilumos izoliacijos sluoksniui prieš pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį iš minkštos (pusiau kietos) akmens vatos. 30 mm storio plokščių šilumos laidumo koeficientas 0,033 W/mK, o vidutinis tankis ~ 110 kg/m3. |
Tinkuojamas fasadas
Tinkuojamas fasadas suprantamas, kai išorės apdailai naudojamas struktūrinis dekoratyvinio tinko sluoksnis, kuris betarpiškai įrengiamas ant termoizoliacinio sluoksnio iš polistireninio putplasčio arba mineralinės vatos. Kadangi visos naudojamos medžiagos kontaktuoja tarpusavyje - tai labai svarbus aspektas jų suderinamumas.
Išorės sienų šiltinimui įrengiant tinkuojamą fasadą naudojamiems akmens vatos gaminiams būdingas matmenų stabilumas (jos nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių), itin geras laidumas vandens garams, bet nedidelis vandens įmirkis, tačiau svarbiausia - jos yra nedegios. Taipogi norisi paminėti ir geras technologines fasadinių akmens vatos plokščių savybes. Plokštėmis galima pataisyti šiltinamos sienos nelygumus, nereikia bijoti, kad tarp plokščių susidarys plyšiai, kaip kartais atsitinka su kitomis medžiagomis.
Plonasluoksniais tinkais tinkuojamiems fasadams šiltinti naudojamos akmens vatos fasadinės plokštės FRONTROCK SUPER, FRONTROCK PLUS arba FRONTROCK L su vertikaliai orientuotu pluoštu (plaušeliai yra statmeni šiltinamajam paviršiui). Visada termoizoliacinės plokštės prie esamos sienos turi būti klijuojamos ir tvirtinamos smeigėmis, pradedant nuo cokolio ir kylant į viršų, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip +5°C. Plokščių su vertikaliai orientuotu pluoštu paviršius turi būti visas padengtas klijais. Visos fasadinės plokštės tvirtinamos mechaniškai - smeigėmis, kurių skaičius nustatomas skaičiavimais (vidutiniškai 4-8 vnt. į 1 m2).
Termoizoliacinės plokštės prie pagrindo turi priglusti, o tarpusavyje patikimai suspaustos, kad neliktų plyšių. Vertikalios siūlės tarp plokščių turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu. Užklijuotų ir pritvirtintų plokščių paviršius turi būti sausas, švarus ir lygus.
Apibendrinant norisi pabrėžti, jog nesvarbu kokią sistemą pasirinksite - tačiau sienų šiltinimui naudojant ROCKWOOL akmens vatos gaminius būsite tikri dėl patikimos pastato gaisrinės saugos (akmens vata yra nedegi, turi aukščiausiąją (saugiausią) degumo klasę A1), aukšto energinio efektyvumo (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,033 W/mK), savybių išliekamumo laikui bėgant bei matmenų stabilumo. Be to, akmens vata yra laidi garams, t.y.
Ekovata
Specialia įranga išpurenta ir sudrėkinta vandeniu Ekovata purškiama ant šiltinamų vertikalių atvirų paviršių: vidaus ir išorės sienų. Smulki Ekovatos struktūra pilnai užpildo visus plyšius, tarpus ir gerai sukimba su dengiamu paviršiumi, sudarydama vientisą besiūlį, sandarų termoizoliacijos sluoksnį. Ekovata užpūsta šlapiuoju būdu išlaiko savo formą visą pastato gyvavimo laiką. Apšiltinus šiuo būdu priklausomai nuo šiltinamo sluoksnio storio ekovata išdžiūsta per 2 - 4 dienas, o šiltinimo storis gali siekti nuo 5 iki 35 cm.
Ekovatos purškimas ant sienos
Apsišiltinus ekovata pastatą gaunamos visapusiškos naudos, nes Ekovata pasižymi ne tik puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Ji taip pat yra biologiškai atspari medžiaga. Jos sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo Ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, pelėsio ir grybelinių ligų. Ekovatoje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai. Taip pat tai nėra palanki terpė daugintis graužikams. Galima pabrėžti ir tai, kad ekovata yra viena iš nedaugelio puikią garso izoliacijos klasę turinčių termoizoliacinių medžiagų. Jos garso sugerties klasė - A, todėl tai puikus sprendimas norint atsikratyti pašalinių garsų.
Ekovata yra geriausia seno medinio namo apšiltinimo priemonė. Būtent dėl pilnai užsipildžiūsių visų tarpų jūsų namas tampa ypatingai šiltas bei sandraus, neliaka jokių sujungimo siūlių. Su ekovata pasiekiamas pilnas, besiūlis užpildymas, todėl šilumos efektas pasijunta iškart.
Poliuretano putos
Šiltinimas poliuretano putomis iš vidaus - optimalus sprendimas, kai nėra galimybių izoliuoti iš išorės. Būtent senieji pastatai su vertingais arba paminklosaugos akiratin patekusiais fasadais ne retai prastai saugo šilumą, o apšiltinus juos iš vidaus, šį rodiklį galima pagerinti daugiau kaip 60%. Be to, izoliacijos įrengimo būdas yra palyginti nebrangus, nes galima apsieiti be pastolių ir apšiltinti vieną patalpą po kitos.
Lauko sienos vidinė pusė purškimo būdu nesudėtingai padengiama poliuretano putomis. Greitai sukietėjęs izoliacinis sluoksnis uždengiamas vidaus apdailos medžiagomis. Tai gali būti gipso arba medienos plokštės, dekoratyvinis mūras ar apdailos tinkas.
Efektyviai sulaikančios šilumą purškiamosios putos atskirais sluoksniais negruntuojant purškiamos tiesiai ant nuo dulkių nuvalytos sienos. Sukietėjęs izoliacinis sluoksnis iš karto dengiamas specialiu pagrindui skirtu tinku, kuris sudarys sukibimą gerinantį pagrindą baigiamosios apdailos dekoratyviniam tinkui.
Daugelis pastatų vaizdo ar statybos kultūros sumetimais arba saugant juos nuo ekstremalių klimato sąlygų yra statomi renčiant dvigubo mūro sienas. Šiltinant poliuretano putos (PUR) be siūlių sluoksniais purškiamos ant lauko sienos. Siekiant užtikrinti gerą izoliacinės medžiagos sukibimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindas būtų nuvalytas nuo dulkių ir sausas.
Šiltinti pastatus už pakabinamo fasado arba vėdinamos apdailos iš lauko pusės galima tiek vykdant naują statybą, tiek ir sanuojant senus pastatus. Renčiant pakabinamą fasadą iš pradžių lauko sienoje įtvirtinamos metalinės sienos tvirtinimo dalys. Vėliau siena apipurškiama šiltinamąja medžiaga Termolitas. Priklausomai nuo pasirinktos dangos, iš medienos arba aliuminio profilių įrengiamas vertikalus laikantis karkasas, prie kurio ir tvirtinamas pakabinamas fasadas.
Medinių namų šiltinimui naudojamos ir atvirų porų purškiamos poliuretano putos, kurios labai gerai priglunda prie medinių sienų, nepalikdamos tarpų, nes dažniausiai medinės sienos būna nelygios. Be to, tokiu atveju nereikalinga apsauga nuo vėjo, poliuretano putų sluoksnis stabilus, nesukrenta, apšiltinimas greitas ir sandarus.
Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10%.
Prieš šiltinant rekomenduojame pasitikslinti esamas konstrukcijas, pasikonsultuoti su projektuotojais.