Lietuvoje mediniai elementai plačiai naudojami gyvenamųjų namų statyboje. Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus.
Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai. Panagrinėkime pagrindinius medinių namų tipus ir jų statybos ypatumus.
Karkasiniai Mediniai Namai
Karkasiniai mediniai namai, dar žinomi kaip ypač ekonomiškas būsto variantas, dėl specifinės konstrukcijos užtikrina puikią šilumos izoliaciją, tokiu būdu ypač sumažinant mūriniam namui būdingus šilumos kaštus.
Karkasinės konstrukcijos užtikrina gerą izoliaciją, todėl iki minimumo sumažina šilumos nuostolius. Lengvos atitvaros, nesugerdamos šilumos energijos iš patalpų oro, leidžia laisvai reguliuoti pastato vidaus temperatūros režimą.
Maža to, karkasiniai namai atveria plačias interjero dizaino galimybes - projektuojant tokį namą galima palikti daugiau atvirų erdvių, didelius langus, priimti kitus unikalius interjero sprendimus naudojant įvairesnes apdailos medžiagas, o, galvojant apie ateitį, karkasinio namo pertvarkymas taip pat gerokai paprastesnis nei kitų tipų namų.
Karkasiniame name galima naudoti įvairesnes apdailos medžiagas: medį, akmenį, gipso plokštes ir kt. Taip pat platesnis fasado dizaino pasirinkimas. Jei labiau mėgstate modernų interjerą, turėsite platesnes interjero dizaino galimybes - čia galima palikti daugiau atvirų erdvių, įrengti didelius langus.
Karkasinis namas pasižymi dar ir tuo, kad tokių namų negalima palikti porai metų pastovėti nebaigtų be langų ir durų, ji paprasčiausiai to neišlaikytų. Todėl prieš statybas reikia gerai pasiskaičiuoti lėšas. Ši statyba yra lanksti. Esant poreikiui, pastatytą namą ateityje galima praplėsti naujomis patalpomis.
Šiuolaikinės medžiagos bei aukšta gamybos technologija leidžia pasiekti aukštus techninius ekonominius namo eksploatavimo rodiklius. Šio namo sienų varža ne mažesnė kaip 3.5 m2C°/W, o stogo - 6.5 m2C°/W.
Šiuolaikinis namas neatsiejamas nuo rekuperacinės sistemos, kuri užtikrina pastovų šviežio oro tiekimą neprarandant energijos. Pagal užsakovo poreikį ir galimybes gali būti kiti šildymo būdai- dujos, oras-oras, geoterminis ir kt. Šiai dienai namo šildymui siūlome oras-vanduo šilumos siurblius- tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius.
Tai paprastas ir ekonomiškas būdas gyvenamojo būsto statybai. Karkasinė statyba susiformavo kaip pigus, patogus ir paprastas statybos būdas. Karkasiniai mediniai namai yra paprastas ir ekonomiškas būdas gyvenamojo būsto statybai.
Karkasinio tipo namo dalys pagaminamos iš anksto ir montuojamos vos pristačius į numatytą namo vietą, todėl, statant tokio tipo namą, dažniausiai nereikia rūpintis statybų vietos apsauga, nes namas surenkamas per ypač trumpą laiką.
Svarbu: Tačiau pigesnė negu tam tikra nustatyta riba ji negali tapti, nes čia ypač svarbi medžiagų kokybė ir darbo kultūra. Yra keli konstrukciniai reikalavimai, kurių negalima pažeisti.
Mediena turi būti išdžiovinta ir impregnuota tiek, kiek reikalaujama, nes kitaip ji pradės suktis ir geriausiu atveju sugadins visą apdailą, o blogiausiu - persikreips ir pats namas. Šilumos, garo ir vėjo izoliacijos turi būti įrengtos nepriekaištingai, kitaip lengvos skydinės dangos bus išpūstos, nebus jokios garso izoliacijos arba paprasčiausiai bus šalta.
Realybėje statybos būdai dažnai susipina. Laikanti konstrukcija gali būti mūrinė arba dujų silikato, perdanga gelžbetoninė, o apdaila ir apšiltinimas pasiskolinti iš karkaso.
Karkasinio Namo Statybos Etapai
- Pirmas etapas, statant namą, yra statybos aikštelės nužymėjimas, t.y. tikslus namo ašių ir jų susikirtimo vietų nustatymas.
- Sekantis darbų etapas - tai aptvarų kiekviename būsimo pastato kampe įrengimas. Jeigu pastatas yra stačiakampio formos ir jo kraštinių ilgiai pakankamai dideli, tai aptvarai gali būti įrengiami ir tarpuose tarp kampų. Aptvarai turi būti pastatyti taip, kad netrukdytų duobės kasimui.
- Turint kampų altitudes, atidėtas nuo reperių ar esamų objektų, galima spręsti apie tai, kokį grunto tūrį reikia iškasti.
- Iškasus duobę, yra ištempiama virvė, atitinkanti pastato ašis. Ašių susikirtimo vietose yra kabinamas svambalas. Nustatyta padėtis žemės paviršiuje pažymima kuoliuku. Taip fiksuojamos visų kampų padėtys.
- Nustačius pastato ašių padėtis, pradedamas montuoti pamato padas. Jis gali būti 2 tipų: surenkamas iš pamatų blokų arba monolitinis.
- Sumontavus pasirinkto tipo pamatus, įrengiama jų vertikali bei horizontali hidroizoliacija.
- Tolesnis darbų etapas - tai rūsio perdangos montavimas. Ji gali būti gelžbetoninė arba medinė.
- Įrengus perdangą, pamatai yra užpilami. Tuo baigiami pagrindiniai nulinio ciklo darbai.
- Jeigu rūsio perdanga yra medinė, namo karkaso montavimas pradedamas nuo grindis laikančios konstrukcijos įrengimo, t.y. medinio perdengimo. Jis metalinėmis detalėmis yra tvirtinamas prie gulekšnio, o šis inkariniais varžtais prie pamatų.
- Įrengus medinį perdengimą, yra tikslinga sumontuoti juodgrindes.
- Sumontavus grindis laikančią konstrukciją, pradedamas montuoti sienų karkasas. Jį sudaro 50x100 mm arba 50x150 mm tašai ir metaliniai arba mediniai tarpusavyje susikertantys ryšiai.
- Jeigu pastatas yra 2 aukštų, įrengus tarpaukštinį perdengimą pagal anksčiau aprašytą metodiką, konstruojamos antro aukšto vidaus ir išorės sienos.
- Paskutinis karkaso montavimo etapas - stogo konstrukcija. Pagrindiniai stogo apkrovą perimantys elementai yra gegnės.
Karkasinės medinės sienos surenkamos iš gamyklose pagamintų elementų. Ant pamato dedama hidroizoliacija, o virš jos - apatinis karkaso vainikas. Ant jo statomi statramsčiai ir sutvirtinami ramsčiais. Paskui uždedamas viršutinis vainikas. Karkasiniai namai yra lengvi, todėl nereikia lieti masyvių pamatų. Anot specialistų, geriausia lieti monolitinius armuotus pamatus.
Sienų konstrukcijos storį apsprendžia jai keliami šiluminiai reikalavimai. Pagal Lietuvoje galiojančias statybos normas “Pastatų atitvarų šiluminė technika”, išorinių sienų varža, esant vidaus temperatūrai +18o C, turi būti ne mažesnė kaip 3 kv.m C/W. Pasirenkant geras šilumines savybes turinčias medžiagas, dažniausiai pakanka 15cm termoizoliacinio sluoksnio.
Panašiai apšiltinamos ir antžeminės pastato sienos. Termoizoliacinės medžiagos - dažniausiai akmens, mineralinės ar stiklo vatos plokštės, dedamos tarp medinio karkaso statramsčių.
Šis etapas pradedamas tada, kai yra pabaigti karkaso įrengimo darbai. Priklausomai nuo namo išorės apdailos tipo ir sudėtingumo, šio etapo darbai atliekami per vieną arba dvi savaites. Šiame etape paklojama vėjo izoliacinė plėvelė. Kai kuriais atvejais ji paklojama karkaso įrengimo metu. Taip pat šiame etape atliekami mūrinimo ir tinkavimo darbai, dailylentės įrengimas, tinkavimo darbai, kraštų apdailos darbai, karnizo latakų ir lietvamzdžių įrengimas, durų ir langų blokų sandarinimas.
Šie darbai gali būti vykdomi kartu su lauko apdailos darbais, jei dirbant šilumos izoliacija apsaugota nuo lietaus. Šio etapo darbai paprastai prasideda nuo lubų, grindų ir sienų įrengimo. Medinės apdailos detalės vidinėms durims, rėmams ir dekoratyviniams kraštams, mediniai laiptų turėklų stulpeliai ir turėklai įrengiami po to, kai lubos, grindys ir sienos jau paruoštos dažymui arba lakavimui.
Šiame etape iš pradžių atliekami dažymo ir lakavimo darbai. Po to įrengiamos pakabinamos ir sieninės spintos bei kiti baldai, taip pat paklojamos sienų keraminės plytelės. Tuo pačiu metu galutinai prijungiami vandentiekio įrengimai, rozetės, jungikliai, šviestuvai ir priešgaisrinės signalizacijos linijos.
Kartu instaliuojami šildymo elektros įrengimai, vandens šildytuvai, ventiliatoriai, skalbimo bei džiovinimo mašinos, įrengiamos orinio šildymo sistemos vėdinimo grotelės ir karšto vandens ar elektriniai radiatoriai.
Rąstiniai Mediniai Namai
Unikalumu pasižymintys rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, dažniausiai kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis. Rąstinio namo statybai galima rinktis ne tik natūralius, rankiniu būdu apdirbtus rąstus, bet ir rąstus, apdirbtus mašininiu būdu.
Priešingai nei daugybė statybinių medžiagų, dažnai naudojamų karkasinių namų statybose, statybose naudojamas rąstas natūraliai „kvėpuoja". Medienos ląstelėse vykstant nuolatinei oro apykaitai, rąstiniuose namuose išlieka pastovus deguonies balansas ir optimali oro drėgmė.
Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai.
Nors projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės, rąstinio namo statyboms pasirinkus rankomis apdirbtus rąstus, jūsų namai išsiskirs unikaliu grožiu, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta. Statant medinį namą iš mašininiu būdu apdirbtų rastų, jo kaina tampa gerokai mažesnė, namo statybai naudojami tikslesnių formų rąstai, o automatizuota jų apdirbimo technologija leidžia pagaminti namus gerokai greičiau nei renkantis rankomis apdirbtus rąstus išvengiant rankų darbo metu pasitaikančių klaidų.
Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų.
Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu.
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis.
Rąstinio Namo Statybos Ypatumai
Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Svarbu, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršytų 10 mm.
Rekomenduojama rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti. Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba.
Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.
Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo dengimo darbų. Rąstiniam namui turi būti montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.
Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria. Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti".
Svarbu: Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Medinių Namų Privalumai ir Trūkumai
Kaip ir bet kokie kiti statiniai, mediniai namai turi savo pliusų ir minusų. Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti didelę naudą gamtai, nes medis - atsinaujinanti žaliava bei puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją.
Reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus yra lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Tai lemia, kad iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai. Be to, medžio masyvo namai pasižymi didžiausiu atsparumu ugniai, o jų patvarumas ir kokybė, lyginant su plieno ir betono pastatais, dažnai gerokai pranoksta kainą.
Vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį. Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo.
Štai keletas pagrindinių medinių namų privalumų ir trūkumų:
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Ekologiškumas | Perdangos ribotas plotis |
| Puiki akustika ir garso izoliacija | Netinkamos medžiagos ir atlikimas |
| Lengvas svoris (mažesni pamatai) | Reikalingas tinkamas apdirbimas |
| Atsparumas ugniai | Specialistų trūkumas |
Rinkdamiesi medinį namą, atidžiai įvertinkite savo poreikius, finansines galimybes ir būtinai pasikonsultuokite su patyrusiais specialistais. Sėkmingos statybos!