Kaip apšiltinti stogą bute: išsamus vadovas

Daugiausiai šilumos energijos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.). Dideli pastato šiluminės energijos praradimai - viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia atnaujinti senus daugiabučius. Apšiltinus pastato sienas, stogą ir pakeitus langus, jis yra apklojamas visiškai nauju termoizoliaciniu sluoksniu. Tokiu būdu ženkliai sumažinamas ne tik šiluminės energijos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę - krenta ir šildymo sąskaitos, daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai.

Tačiau šilumos praradimai - ne vienintelė priežastis modernizuoti būsto fasadą. Lygiai taip pat svarbu stabdyti daugelį daugiabučių pažeidusią sienų eroziją. Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui - lietui, sniegui ar saulės spinduliams. Dar viena paskata apšiltinti sienas ir keisti langus - estetinės statinio išvaizdos transformavimas. Kone visi iki 1993 m. iškilę daugiabučiai yra „nušiurę“: jų sienos yra aptrupėjusios ir suskilinėjusios, o niūros spalvos gadina nuotaiką ne tik namo gyventojams, bet ir praeiviams ar miesto svečiams. Priėmus sprendimą atnaujinti pastatą, jo išorė yra pakeičiama neatpažįstamai, jis tampa modernesnis. Taip pat kyla ir statinio vertė, tokiame daugiabutyje nuomotis ar pirkti butą yra žymiai maloniau.

Langų keitimas ir balkonų įstiklinimas

Renovacijos metu nesandarūs langai yra pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Taip gerokai sumažėja galimybė šalčiui patekti vidun, o šilumai - laukan. Be to, ekspertai rekomenduoja įsirengti langus su orlaidėmis bei modernia ventiliacijos sistema, tokiu būdu jūsų bute bus daugiau gryno oro. Ne ką mažiau svarbu įstiklinti balkonus ir lodžijas, taip dar labiau sumažinant šalto oro skverbimąsi į butą ir papildomai gerinant garso izoliaciją.

Vasaras leisti atnaujintame balkone taip pat yra daug jaukiau.

Visapusiškas pastato apšiltinimas

Kita esminė priemonė - lauko sienų apšiltinimas. Taisyklingai atlikus darbus, vien šis pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus, o patalpų vidaus oro temperatūra gali pakilti net 3-5 laipsniais. Sienos yra apšiltinamos iš lauko pusės, ant jų dedant šilumai mažai laidžias medžiagas - mineralinę vatą arba putų polistirolą. Jos tuomet yra užtinkuojamos arba uždengiamos specialios dangos lakštais, taip paverčiant pastatą sandariu. Itin svarbu apšiltinti ir stogą bei pastato pamatus, rūsio perdangą. Tinkamai sutvarkius stogą, didelius gyvenimo kokybės pokyčius pajustų viršutinių aukštų gyventojai, kurių butuose dažnai svyruoja temperatūra - vasarą būna karšta, o žiemą - ypatingai šalta. Po apšiltinimo, šios problemos penkto ar devinto aukšto butų savininkų nebekamuotų.

Apšiltinus pamatus ir rūsio perdangą, ne tik didėja pastato šiluminė varža, bet ir išvengiama kartu su atmosferos bei grunto drėgme vidun besiskverbiančio šalčio, taip pat mažėja šansai, kad rūsyje susidarys pelėsis. Ekspertai įspėja, kad stiklinant balkonus ir apšildant aptvarus itin svarbu apšiltinti ir vidinę balkono sieną. Kadangi tai - nešildoma patalpa, uždarius langus problemų kilti neturėtų, tačiau neretai balkono langus net ir žiemą gyventojai palieka pravirus. Tokiu atveju balkono temperatūra krenta žemyn, didėja pelėsio susidarymo rizika.

Vėdinimo sistemos modernizavimas

Kadangi po pastato renovacijos ženkliai išauga jo šiluminė varža, anksčiau per namo sienas, stogą ir langus į vidų laisvai patekdavęs oras lengvų kelių į gyventojų butus neberanda. Dėl to gryno oro kiekis kambariuose sumažėja. Todėl, norint išvengti pelėsio ir kitų su pastato apšiltinimu bei langų pakeitimu susijusių problemų, rekomenduojama renovacijos metu imtis dar dviejų itin svarbių priemonių. Modernizuojant seną vėdinimo sistemą, išvalomi seni ortakiai ir ventiliacijos šachtos, jos dezinfekuojamos, pakeičiamos grotelės.

Specialistų teigimu, antrasis žingsnis turėtų būti rekuperacinės sistemos visame name arba individualių rekuperatorių butuose įrengimas.

Šiltinimo medžiagos

Dažniausiai namo ar buto grindų šiltinimui naudojama akmens vata arba polistireninis putplastis. Jei grindis paveikia šaltas oras iš išorės. Siekiant tinkamai apšiltinti butą, putplastis ne tik pagerina šilumines pastato savybes, bet įmontavus garsą izoliuojančias plokštes apsaugo būstą nuo triukšmo, kas labai aktualu šiltinant buto grindis. Polistireninis putplastis gali būti klojamas tik ant gerai paruošto pagrindo, o nuo grunto viršaus esantis organinis sluoksnis turi būti išvalytas.

Grindų ant grunto bei tarpaukštinių perdangų šiltinimui puikiai tinka „Rockwool“ mineralinė akmens vata. Grindų šiltinimas akmens vata turi būti atliktas ant sąlyginai lygaus ir sauso pagrindo. Akmens vatos plokštės puikiai prisitaikys ir užpildys paviršiaus nelygumus. Tarpinės iš akmens vatos padeda izoliuoti per aplinkines pastato konstrukcijas sklindantį garsą. Tai labai naudinga buto gyventojams, norintiems apsisaugoti nuo aplinkos triukšmo ir įsitikinti, jog triukšmas patalpoje netrukdo kitiems gyventojams. Akmens vatos plokštės sudedamos taip, kad jos būtų suklotos labai glaudžiai, o ilgosios kraštinės nesutampa. Hidroizoliaciją užklojama ant viso paviršiaus, prie kraštų užleidus ant apvadų. Patiesus hidroizoliacinį sluoksnį galite užpilti išlyginamąjį, bent 40 milimetrų storio sluoksnį ir galiausiai įrengti grindų dangą. Šitaip Rockwool mineralinė akmens vata užtikrina puikią šilumos bei garso izoliaciją.

Pagrindinės šiltinimo medžiagos

tags: #kaip #apsiltinti #stoga #buta