Mediniai namai Lietuvoje kai kam vis dar asocijuojasi tik su vėjų kiaurai košiamomis rąstinėmis kaimo trobelėmis, tačiau padėtis smarkiai keičiasi. Paskutiniais metais išradus revoliucines medinės statybos technologijas ir sukūrus naujas šiltinimo ir izoliavimo medžiagas, medinė statyba išgyvena tikrą renesansą. Šiandien daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių medinis namas - tai energiškai efektyvus, prestižinis ir tvarus būstas.
Tvarumas - pagrindinė vertybė
Klimato atšilimo ir ekologinių kataklizmų kontekste pamažu, bet neišvengiamai tvarumas tampa pagrindine mūsų laiko vertybe. Žinoma, svarbu ir statomo pastato kaina, statybos greitis, būsto išvaizda ir kokybė. Tačiau ne mažiau svarbu, kad pastatas būtų pastatytas naudojant atsinaujinančius išteklius, savo gyvavimo laikotarpiu būtų energiškai efektyvus, t. y. naudotų kuo mažiau išteklių, o baigus statinį eksploatuoti panaudotos medžiagos turėtų būti lengvai perdirbamos ar utilizuojamos neteršiant aplinkos.
Pastato CO2 arba šiltnamio dujų emisija - dar vienas svarbus parametras, kuris nusako, kiek nuodingųjų dujų buvo išmetama į aplinką statant ir eksploatuojant statinį. Vis garsiau kalbama ir apie būsimus CO2 mokesčius. Dėl jų ateityje neišvengiamai turės brangti statybos, kurioms naudojami dideli kiekiai cemento ir plieno, o LR Vyriausybės programoje siūloma, kad bent 50 proc. medžiagų, naudojamų naujiems visuomeniniams pastatams statyti, sudarytų mediena ir kitos organinės medžiagos. Planuojama, kad nauja tvarka administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams įsigalios nuo 2024 m.
Šiuolaikiniai mediniai namai - itin sandarūs ir šilti
Šiuolaikiniai mediniai namai jau kuris laikas statomi itin sandarūs ir šilti - jie lengvai pasiekia A++ energinio efektyvumo klasę. Pastaraisiais metais atlikta daugybė mokslinių tyrimų šia tema. Nustatyta, kad naudojant atsinaujinančius išteklius, pavyzdžiui, medieną, vietoj medžiagų, kurioms pagaminti sunaudojama daug iškastinio kuro produktų, pvz., plieno, betono ar plastiko, nauda planetos atmosferai akivaizdi. Tokios išvados padarytos įvertinus ne tik medžiagų gamybos, transportavimo ir namo statybos procesą, bet ir vertinant poveikį aplinkai visą pastato gyvavimo laiką ir atitarnavusio pastato utilizacijos sąnaudas.
Pavyzdžiui, lyginant mūrinio namo ir medinio karkasinio namo (įskaitant mineralinę vatą, gipso kartoną ir medieną) šiltnamio dujų emisiją, skirtumas yra apie100 kg/m2. Tarkim, lyginant 100 m2 mūrinio ir medinio karkasinio namo šiltnamio dujų emisiją, skirtumas būtų apie 10 t anglies dioksido medinio namo naudai. Tai maždaug tiek pat, kiek šiuolaikinis naujas automobilis išmeta nuvažiuodamas 80-100 tūkst.
JAV, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje mediniai namai ypač populiarūs. Čia jie sudaro atitinkamai apie 90 %, 80 %, 48 % visų pastatomų individualių namų.
Medinių namų evoliucija: aukščiausi pastatai pasaulyje
Kalbant apie šiuolaikinių medinių namų evoliuciją, verta paminėti keletą paskutinių metų didesnių medinių namų projektų pasaulyje. 2019 m. Norvegijoje medinis daugiaaukštis Mjostarnet pastatas iškilo net į 85,4 m aukštį. 2020 m. Austrijos sostinėje Vienoje iškilo medžio konstrukcijų HOHO pastatas, kuris yra 84 m aukščio.
Visi šie aukštaūgiai namai pastatyti naudojant medines klijuotosios sluoksninės medienos (angl. Glue Laminated Timber, GLT) kolonas bei sijas ir medinius kryžmai sluoksniuotos medienos (angl. Cross Laminated Timber, CLT) skydus. Praktiškai visi tokių pastatų elementai gaminami didelėse kompiuterizuotose medžio apdirbimo gamyklose, kur kiekviena detalė pagaminama mikronų tikslumu.
Skaičiuojama, kad tokių karkasinių-skydinių namų statyba vyksta maždaug 40 proc. greičiau nei panašių gelžbetoninės konstrukcijos namų, nes statybos gali vykti ir per didžiausius šalčius, nereikia laukti, kol sustings betono sluoksniai. Mediniai daugiaaukščiai pastatai atlaiko stiprius žemės drebėjimus geriau nei gelžbetoniniai ir atitinka visus gaisrinės saugos reikalavimus.
Tikėtina, kad ateityje daugiaaukščių medinių pastatų tik daugės, ypač tokioje šalyje, kaip Švedija, kur dar 1994 m. buvo panaikinti visi apribojimai medinių namų aukštingumui. Ko gero, tik laiko klausimas, kada ir kur pamatysime pirmuosius medinius dangoraižius - tokiais oficialiai laikomi aukštesni nei 150 m pastatai.
Deja, greičiausiai tai bus ne Lietuvoje, kur dėl stipriai perdėtų gaisrinės saugos reikalavimų iki šiol galima statyti ne aukštesnius kaip keturių aukštų, riboto ploto medinius pastatus.
Technologijos ir medžiagos
Pirmiausia, tai nuolat tobulėjanti medžio apdirbimo technika ir technologijos. Pavyzdžiui, žmogus, norintis pasistatyti medinį karkasinį ar skydinį namą, gali tiesiog nusiųsti brėžinius į medžio apdirbimo įmonę, kur visos namui reikalingos detalės bus pagamintos milimetro tikslumu. Beliks tik surinkti sužymėtą „konstruktorių“ ant sklype įrengtų pamatų.
Tokiam procesui reikės daug mažiau brangiai apmokamų kvalifikuotų meistrų darbo, nei viską darant statybos vietoje, o namas bus pastatytas daug greičiau ir kokybiškiau, nei statant statybvietėje.
Mediniai namai visame pasaulyje buvo statomi nuo senų laikų, taip pat ir Lietuvoje - mediniai rąstiniai namai ilgus šimtmečius buvo tradicinis mūsų krašto gyvenamasis būstas, o medienos karkaso pastatai buvo daugiausia ūkiniai statiniai.
Medžio šiluminė varža nėra labai didelė. Pavyzdžiui, norint, kad medžio rąstų siena atitiktų bent A energinio efektyvumo klasę, ji turėtų būti daugiau nei 0,5 m storio. Tokios masiškai gaminamos šiltinimo medžiagos, kaip akmens vata, polistireninis putplastis, įvairios biriosios ir purškiamosios šiltinimo medžiagos, šiandien smarkiai prisideda prie to, kad mediniai namai gali lengvai pasiekti A-A++ energinio efektyvumo klasę.
Siekiant medinio namo sandarumo, labai prisidėjo ir technologijos, leidžiančios gaminti ypač sandarius ir šiltus stiklo paketų langus, bei rekuperacinės vėdinimo sistemos. Visa tai papildo ir kompiuterinių technologijų bei programinės įrangos progresas.
Paskutiniais dešimtmečiais sukurta nemažai naujų medienos produktų ir gaminių, kurie leido į naują lygmenį pakelti medinių namų statybą. Visos trys šios palyginti naujos medžiagos kartu vadinamos bendru terminu - inžinerinė mediena. Tokios medžiagos leidžia projektuoti daug sudėtingesnius, beveik neribotų dydžių ir formų modernius medinius statinius.
Šiandien retos statybos apsieina be įvairių iš medienos smulkinių pagamintų plokščių: orientuotųjų skiedrantų plokščių (angl. Oriented strand board, OSB), medžio drožlių plokščių (MDP), medžio plaušo plokščių (MPP), cemento drožlių plokščių (CDP). Šios plokštės gaminamos įvairiausių storių, matmenų ir savybių, yra itin gausiai naudojamos statant šiuolaikinius karkasinius ir skydinius medinius namus.
Svarbu, kad šios plokštės gaminamos iš medžiagų, dar visai neseniai praktiškai laikytų medienos pramonės atliekomis: medžio pjuvenų, drožlių, medžio masyvo likučių ir dulkių.
Klijuotoji sluoksninė mediena (GLT)
Klijuotoji sluoksninė mediena (angl. Glued-Laminated Timber, GLT). GLT technologija leidžia gaminti itin didelių matmenų labai patvarius, taip pat ir lenktų formų gaminius. Pati technologija atrasta dar praėjusios šimtmečio pradžioje ir daugiausia buvo naudojama didelių visuomeninių pastatų, tokių kaip geležinkelio stotys ar oro uostai, itin didelių matmenų sijoms ir arkoms gaminti.
GLT sijos ir arkos pasižymi panašiomis savybėmis kaip gelžbetoninės ar plieninės sijos ar arkos, tačiau yra daug mažesnio svorio. Todėl joms užtenka paprastesnių atraminių sienų ir pamatų, jas daug lengviau transportuoti ir montuoti. Be to, tai daug tvaresnis sprendimas.
Šiuolaikinėje medinėje statyboje itin dažnai naudojamos GLT kolonos ir sijos, kurios taip pat yra ir išvaizdžios, todėl architektai stengiasi palikti jas matomas interjere.
Kryžmai sluoksniuota mediena (CLT)
Kryžmai sluoksniuota mediena (angl. Cross Laminated Timber, CLT) - tai dar vienas palyginti naujas gaminys, naudojamas šiuolaikinėje medinėje statyboje. CLT plokštes sudaro mažiausiai trys sluoksniai klijuotosios medienos lentų, kurių kiekvienas kitas sluoksnis dedamas 90° kampu į kitą (vienas sluoksnis išilgine, kitas - skersine kryptimi).
Vienas pagrindinių CLT plokščių pranašumų yra didelis jų dydis ir laikomoji galia, medžiagos standumas ir mažas svoris, lyginant su, pavyzdžiui, betono perdangomis ar sienomis. CLT naudojama kaip konstrukcinė medžiaga statant sienų, lubų ir grindų konstrukcijas.
Naudojant šią technologiją galima greitai ir paprastai gaminti skydinius namus: grindys, sienos ir lubos pagaminamos gamyklose, paskui namas greitai sumontuojamas statybos vietoje. Tokiu būdu statomi šilti A++ energinio efektyvumo klasės arba net ir pasyvūs namai. Šiltinamasis sluoksnis gali būti įrengiamas tiek CLT plokštės išorėje, tiek tarp tarp dviejų CLT plokščių.
Sluoksninė lukštų mediena (LVL)
Sluoksninė lukštų mediena (angl. LVL taip pat dažniausiai naudojama dvitėjų sijų gamyboje. Vienas pagrindinių LVL pranašumų - galimas labai didelis gaminių ilgis. Todėl LVL kaip konstrukcinė medžiaga dažnai naudojama ir tiltų statyboje. Naudojant LVL technologiją gaminami ir skydai skydiniams namams statyti.
Populiariausios yra LVL P - sluoksninė lukštų mediena, kurios visi medienos lukšto sluoksniai suklijuoti ta pačia kryptimi, ir LVL C - sluoksninė lukštų mediena, kurios 20 proc. sluoksnių suklijuoti skersai kitų sluoksnių. Gaminant LVL įvairių stiprumo klasių medžio lukštas gali būti klijuojamas tarpusavyje skirtingomis kombinacijomis.
Anglies kaupimo ir atidavimo ciklas
Norint įsitikinti, kad medinis namas yra daug ekologiškesnis pasirinkimas nei mūriniai ar gelžbetoniniai statiniai, verta panagrinėti, kaip gamtoje vyksta anglies (C) kaupimo ir atidavimo ciklas. Medis kaip ir visi kiti augalai fotosintezės proceso metu maitinasi vandeniu, saulės šviesa ir ore esančiu anglies dvideginiu (CO2).
Šios dujos susidaro bet kokio degimo ar puvimo proceso metu. Jas išmeta automobiliai su vidaus degimo varikliais, lėktuvai, fabrikai ir t. t. CO2 kvėpuodami iškvepia ir žmonės, ir visi kiti gyvi padarai. Taigi, medis yra svarbus planetos ekosistemos elementas, kuris augdamas pasilieka anglies molekules, o deguonies molekules išskiria į aplinką.
Degant ar pūvant medžiui, vyksta atvirkštinis procesas - medyje esanti anglis (C) susijungia su ore esančiu deguonimi (O2) ir į aplinką vėl išskiriamas CO2. Taip sukasi gyvybės ratas ir žmogus bei medis šioje ekosistemoje glaudžiai sąveikauja.
Remiantis įvairias skaičiavimais, vienas medis gali patenkinti dviejų žmonių deguonies poreikius kiekvieną dieną. Tačiau jeigu medis miške miršta natūraliu būdu, jo kamienas nukrinta ant žemės ir ilgą laiką yra ardomas tūkstančių vabzdžių, paukščių, grybų ir bakterijų. Visi šie gyviai taip pat naudoja deguonį, kurį jiems gamina kiti likę gyvi miško augalai.
Tačiau jeigu iš medžio pastatomas pastatas, CO2 yra kuriam laikui tarsi užkonservuojamas ir, užuot patekęs į aplinką, 50-100 ar daugiau metų saugiai tūno medinėse namo konstrukcijose. Tokiu būdu vyksta klimatui palanki anglies absorbcija. Netgi išardžius atgyvenusį medinį pastatą, sena mediena gali būti panaudota tvariai.
Prastesnė mediena gali būti naudojama taip pat labai reikalingai šilumai pagaminti, t. y. sukūrenama katilinėse ar židiniuose. Tokiu būdu CO2 vėl sugrąžinamas į atmosferą, o nauji medžiai vėl gali augdami kaupti anglį, o deguonį atiduoti mums kvėpuoti.
Paprasčiau tariant, statydami iš medienos, mes pasirenkame kaupti papildomą anglies kiekį kasdieniuose gaminiuose ir pastatuose. Jei medinis namas stovi 150 metų, jis saugos savyje anglį tol, kol suirs arba bus pakeistas.
Medinei statybai naudojant šiuolaikinius inžinerinės medienos produktus (GLT, CLT, LVL) taupomi ir medienos ištekliai, nes itin kokybišką konstrukcinę medieną galima gauti iš daug plonesnių medienos kamienų, nei naudojant tiesiog pjautinę vientisą medieną.
Karkasiniai ir rąstiniai namai
Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai.
Karkasiniai mediniai namai
Karkasiniai mediniai namai, dar žinomi kaip ypač ekonomiškas būsto variantas, dėl specifinės konstrukcijos užtikrina puikią šilumos izoliaciją, tokiu būdu ypač sumažinant mūriniam namui būdingus šilumos kaštus. Maža to, karkasiniai namai atveria plačias interjero dizaino galimybes - projektuojant tokį namą galima palikti daugiau atvirų erdvių, didelius langus, priimti kitus unikalius interjero sprendimus naudojant įvairesnes apdailos medžiagas, o, galvojant apie ateitį, karkasinio namo pertvarkymas taip pat gerokai paprastesnis nei kitų tipų namų.
Karkasinio tipo namo dalys pagaminamos iš anksto ir montuojamos vos pristačius į numatytą namo vietą, todėl, statant tokio tipo namą, dažniausiai nereikia rūpintis statybų vietos apsauga, nes namas surenkamas per ypač trumpą laiką.
Rąstiniai namai
Unikalumu pasižymintys rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, dažniausiai kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis. Nors projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės, rąstinio namo statyboms pasirinkus rankomis apdirbtus rąstus, jūsų namai išsiskirs unikaliu grožiu, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta.
Statant medinį namą iš mašininiu būdu apdirbtų rastų, jo kaina tampa gerokai mažesnė, namo statybai naudojami tikslesnių formų rąstai, o automatizuota jų apdirbimo technologija leidžia pagaminti namus gerokai greičiau nei renkantis rankomis apdirbtus rąstus išvengiant rankų darbo metu pasitaikančių klaidų.
Priešingai nei daugybė statybinių medžiagų, dažnai naudojamų karkasinių namų statybose, statybose naudojamas rąstas natūraliai „kvėpuoja". Medienos ląstelėse vykstant nuolatinei oro apykaitai, rąstiniuose namuose išlieka pastovus deguonies balansas ir optimali oro drėgmė.
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai.
Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Statybos procesas
Nors, remiantis praktika, tiek karkasinis, tiek rąstinis namas dažniausiai pagaminami iš anksto, vėliau juos pristatant ir surenkant užsakovo sklype, jų statybos procesai toli gražu nėra vienodi.
Karkasinio namo statyba
Gana paprastomis konstrukcijomis pasižymintis karkasinis namas nėra sukus pastatas, todėl dažniausiai jam užtenka juostinių ar polinių pamatų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pamatų išorinis kraštas sutaptų su karkasinio namo rostverko išoriniu kraštu, o betoną nuo medienos rekomenduojama atskirti hidroizoliaciniu sluoksniu.
Statant karkasinį namą, kaip ir bet kurių kitų statybų atveju, darbai pradedami nuo žemės ir pamatų įrengimo, o juos pabaigus pereinama prie sienų, stogo ir laikančiųjų konstrukcijų įrengimo. Tik turint visą pagrindinę namo konstrukciją stogas pradedamas dengti pasirinkta danga, vėliau atliekami apskardinimo ir lietaus sistemos nuvedimo darbai.
Rąstinio namo statyba
Lyginant su karkasinių namų statyba, rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas. Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm.
Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti. Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu.
Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba. Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.
Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju. Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.
Medinių namų privalumai ir trūkumai
Klausimą, ar iš principo verta pasikliauti medžiu statant namą, greičiausiai sau užduoda ne vienas galvojantis apie nuosavą būstą. Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją.
Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį.
Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo. Pavyzdžiui, tam, kad statybose naudojama mediena būtų ilgaamžė ir apsaugota nuo ją graužiančių kenkėjų, būtina rinktis išdžiovintą, nuo kenkėjų ir kitų veiksnių apsaugotą medienos variantą.
Šioje vietoje, ypač mūsų regione, sklandžiai ir kokybiškai medinių namų statybai trukdo specialistų trūkumas, dėl kurio dažnai neišvengiama paprastų, tačiau namo ilgalaikiškumui ir funkcionalumui ypač svarbių klaidų.
Medinių namų kainos
Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.
Planuojantiems taupyti renkantis statybų medžiagas ar atliekant būtinus statybų darbus, privalu pasidomėti kur ir kiek tai daryti iš tiesų galite. Ne retai karkasiniais namais klientai nėra patenkinti ne dėl jų surinkimo, bet dėl bandymo visais įmanomais būdais sumažinti statybų kaštus.
Visų pirma, statant sudėtingesnių konstrukcijų arba daugiau nei vieno aukšto medinį namą, taupyti konstruktoriui nereikėtų. Ypač dažnos to pasekmės - per silpną, barškanti ir girgždanti perdanga, o kartais net ir gerokai išlinkęs stogas.
Antras, ne mažiau populiarus taupymo būdas - namo apdaila „dekoratyviniu tinku“. Jei su statybomis esate susidūrę anksčiau, tikriausiai žinote, kad yra sričių, kuriose taupydami ilguoju laikotarpiu galite patirti tik dar daugiau išlaidų. Viena tokių - namo statyboms naudojama medieną, visų pirma, išvengsite vabzdžių ir kitų kenkėjų, ilgainiui galinčių sukelti rimtų nuostolių (pastariesiems tokia mediena nėra maistas).
Taupyti šioje srityje neverta ir dėl to, nes iš tikrųjų statybos kaštus geriausiu atveju sumažinsite labai neženkliai. Renkantis pigesnę, šlapią ir nekalibruotą medieną, ją privalu išdžiovinti ir impregnuoti įvairiomis cheminėmis medžiagomis, o tai ne tik apsunkina namo statybą, bet ir kainuoja skirtumą, kurį sumokėtumėte tinkamai paruoštą medieną įsigydami iš anksto.
Dar viena, susimąstyti priverčianti sritis - medinio namo apšiltinimas. Nors egzistuoja ne vienas šiltinimo būdas, sutaupyti galite rinkdamiesi bene populiariausią ir pigiausią variantą - šiltinimą mineraline vata. Atsižvelgiant į tai, kad mineralinės vatos pagrindą sudaro labai ilgaamžės gamtinės medžiagos - stiklas ir akmuo, jų naudojimas namo šiltinimui taip pat užtikrins ilgaamžiškumą.
Šiltnamio dujų emisijos palyginimas
Šiltnamio dujų emisijos palyginimas tarp mūrinio ir karkasinio namo (įskaitant mineralinę vatą, gipso kartoną ir medieną):
| Namo tipas | Šiltnamio dujų emisija (kg/m²) |
|---|---|
| Mūrinis | X |
| Medinis karkasinis | X - 100 |