Nekilnojamojo turto likvidumas: kas tai yra ir kodėl tai svarbu?

Finansų pasaulyje likvidumas yra labai svarbus terminas, apibūdinantis turto gebėjimą būti greitai paverčiamam grynaisiais pinigais be didelio nuostolio. Įmonės balanse turtas ir įsipareigojimai paprastai išdėstomi mažėjančia likvidumo tvarka. Tai reiškia, kad labiausiai likvidus turtas yra sąrašo viršuje, o mažiausiai likvidus - apačioje. Analogiškai, įsipareigojimai išdėstomi pagal jų mokėjimo terminus, pradedant nuo trumpiausio laikotarpio.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turtas ir įsipareigojimai klasifikuojami pagal jų likvidumą, pateikiant pavyzdžius ir paaiškinimus, bei išnagrinėsime, kas yra būsto likvidumas, kas jį lemia ir kodėl apie tai reikia galvoti renkantis būstą.

Turto klasifikavimas pagal likvidumą

Turtas skirstomas į kelias kategorijas pagal tai, kaip greitai ir lengvai jį galima paversti grynaisiais pinigais. Štai pagrindinės turto kategorijos, išdėstytos mažėjančia likvidumo tvarka:

1. Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai: Tai apima grynuosius pinigus kasoje, banko sąskaitas ir trumpalaikes investicijas, kurias galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
2. Trumpalaikės investicijos: Tai investicijos, kurios paprastai parduodamos per vienerius metus, pavyzdžiui, akcijos arba obligacijos.
3. Debitoriniai įsiskolinimai (sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi gauti iš savo klientų už parduotas prekes ar paslaugas.
4. Atsargos: Tai apima žaliavas, nebaigtą gamybą ir gatavą produkciją, kurią įmonė turi parduoti. Atsargų pavertimas grynaisiais pinigais gali užtrukti ilgiau nei kitų trumpalaikių turto rūšių.
5. Išankstiniai apmokėjimai: Tai išmokos už paslaugas ar prekes, kurios bus gautos ateityje (pvz., išankstinis nuomos mokestis).
6. Ilgalaikis turtas: Tai turtas, kuris nėra skirtas parduoti per artimiausius metus. Tai apima pastatus, įrangą ir žemę.
7. Nematerialus turtas: Tai turtas, kuris neturi fizinės formos, pavyzdžiui, patentai, prekės ženklai ir autorinės teisės.

Štai kaip galėtų atrodyti turto išdėstymas mažėjančia likvidumo tvarka įmonės balanse:

Šiame pavyzdyje grynieji pinigai ir jų ekvivalentai yra pirmieji, nes juos galima greičiausiai paversti grynaisiais pinigais, o nematerialus turtas - paskutinis, nes jo likvidumas yra mažiausias.

Įsipareigojimų klasifikavimas pagal mokėjimo terminus

Įsipareigojimai taip pat klasifikuojami pagal tai, kada jie turi būti apmokėti. Paprastai jie skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikiai įsipareigojimai turi būti apmokėti per vienerius metus, o ilgalaikiai - per ilgesnį laikotarpį.

Štai pagrindinės įsipareigojimų kategorijos, išdėstytos pagal mokėjimo terminus:

1. Kreditoriniai įsiskolinimai (mokėtinos sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi sumokėti savo tiekėjams už įsigytas prekes ar paslaugas.
2. Trumpalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus.
3. Mokėtinos sumos darbuotojams: Tai atlyginimai ir darbo užmokestis, kuriuos įmonė turi sumokėti savo darbuotojams.
4. Mokėtini mokesčiai: Tai mokesčiai, kuriuos įmonė turi sumokėti valstybei.
5. Ilgalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
6. Atidėjiniai: Tai įsipareigojimai, kurių suma arba data nėra tiksliai žinoma (pvz., garantiniai įsipareigojimai).

Pavyzdžiui:

Šiame pavyzdyje kreditoriniai įsiskolinimai yra pirmieji, nes jie turi būti apmokėti greičiausiai, o ilgalaikės paskolos - paskutinės, nes jų mokėjimo terminas yra ilgiausias.

Būsto likvidumas: kas tai yra ir kas jį lemia?

Vienas iš svarbiausių kriterijų svarstant įsigyti būstą - jo likvidumas. Būsto likvidumą apibrėžia galimybė prireikus jį parduoti per santykinai trumpą laiką ir už panašią į įsigijimo kainą. Turėdami likvidų būstą būsite tikri, kad jūsų investicija nenuvertės, o prireikus, jį galėsite parduoti be jokių papildomų rūpesčių.

Likvidus yra toks turtas, kurį pakankamai lengva parduoti už palankią rinkos kainą. Tai yra svarbu, nes bankas, skolindamas ilgam laikui, paprastai stengiasi įvertinti, kokios galimybės būtų nepatirti nuostolių, jei tektų įkeistą turtą parduoti tuo atveju, jei klientas taptų nemokus.

Be to, svarstant įsigyti būstą svarbu nepamiršti, kad bankas taip pat vertina jūsų potencialaus nekilnojamo turto likvidumą. Nuo to gali priklausyti banko suteikiamo finansavimo sąlygos ir pradinio įnašo dydis.

Turto likvidumą gali nulemti įvairūs aspektai - vieta, statybos metai, statybos kokybė, ar pastatas yra/ buvo renovuotas, tuometinė situacija rinkoje, infrastruktūra.

Apie būsto kainas ir jo likvidumą visada geriausia pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto specialistais. Geras NT brokeris taip pat neretai padeda išsigryninti svarbius argumentus. Priimant sprendimą taip pat verta pasitarti ir su banko specialistais.

Taip pat nederėtų pamiršti, kad Registrų centras taip pat pagal jau įvykusių sandorių kainų vidurkį taip pat nustatinėja vidutines kainas kiekvienoje konkrečioje vietoje, todėl priimant sprendimą nereikėtų pamiršti ir to aspekto.

Pagrindiniai kriterijai, lemiantys būsto likvidumą:

1. Vieta: Nekilnojamo turto vieta beveik visais atvejais yra svarbiausias kriterijus būstui. Pažvelgę į Lietuvos žemėlapį, likvidžiausius būstus randame didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Būsto likvidumas didmiestyje taip pat priklauso nuo lokacijos. Optimalus variantas ieškant likvidaus būsto - rinktis nuo centro nedaug nutolusį ir puikiai išvystytą miegamąjį rajoną. Vilniuje, pavyzdžiui, Žirmūnus arba Naujamiestį.
2. Būsto dydis ir išplanavimas: Šiuo metu rinkoje yra paklausiausi 2-3 kambarių butai, ne pirmame namo aukšte, kurių bendras plotas siekia 40-55 kv. m. Likvidumui įtakos turi ir ergonomiškas būsto ploto panaudojimas - racionalus baldų, santechnikos išdėstymas, dėmesys erdvės funkcionalumui.
3. Pastato techninė kokybė: Norint užtikrinti būsto likvidumą, prioritetą reikėtų teikti naujos statybos arba renovuotiems namams, kurie senos statybos pastatus pirmiausia lenkia energetiniu efektyvumu.
4. Vaizdas pro langą ir gera kaimynystė: Daug svarbesnis likvidumo kriterijus bet kokiam būstui yra kaimynystė ir infrastruktūros išvystymas - parkai, patogus susisiekimas viešuoju transportu, parduotuvės, vieta automobiliui namo kieme. Jei šeima turi vaikų ar planuoja jų turėti, reikėtų pasidomėti, ar netoliese yra darželis ir mokykla, į kurią vaikams bus patogu ir saugu keliauti savarankiškai.

Prieš įsigyjant būstą būtina apsvarstyti ar perkamas būstas atitinka likvidumo kriterijus. Šio klausimo apsvarstymas prieš pirkimą, gali padėti gauti grąžos ateityje.

Likvidumo lygiai (Šaltinis: LB.lt)

Įmonės likvidumas ir mokumas

Kalbant apie įmonės likvidumą, šiuo atveju likvidumas labiau susijęs su įmonės mokumu, t.y. sugebėjimu laiku ir tinkamai vykdyti turimus piniginius įsipareigojimus. Gera įmonės finansine būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus.

Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus.

Jei turtas likvidus, įmonė turi mokėjimo priemonių skoloms apmokėti, bet, turėdama nelikvidų turtą, ji gali pasidaryti nemoki. Vadinasi, mokumo sąvoka siejama su įmonės finansine būkle, o likvidumas - su jos turimo turto pobūdžiu.

Įmonės mokumas skiriasi nuo pelningumo, t.y. jos veiklos efektyvumą apibūdinančio rodiklio.

Apie įmonės mokumo būklę galima spręsti iš apskaičiuotų santykinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų būklė ir pinigų srautų valdymo efektyvumas.

Įmonės trumpalaikių skolų apmokėjimas siejamas su jos turimais grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų srautais.

Įmonės Trumpalaikis Mokumas

Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėta, kad mokumas yra įmonės gebėjimas grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Bendrovė nemoki, kai negali sumokėti kreditoriams.

Finansininkai turėtų vertinti tiek trumpalaikį, tiek ir bendrąjį įmonės mokumą.

Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo rodikliai apibūdina įmonės gebėjimą reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Europos šalių įmonėse pageidaujama, kad bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis įmonėse būtų nuo 1,2 iki 2. Vadinasi, įmonė, norėdama išlaikyti finansinę pusiausvyrą, turi siekti, kad jos trumpalaikis turtas du kartus viršytų trumpalaikius įsipareigojimus.

Jeigu įmonės bendrasis trumpalaikio mukumo rodiklis siekia 2,5 arba dar daugiau, greičiausiai jos vadovai dirba neefektyviai, nes nemoka tinkamai naudoti turto ir jį įšaldo. Tam turtui įgyti įmonė privalėjo gauti finansinius išteklius, už kuriuos moka palūkanas arba dividendus.

Trumpalaikis grynasis turtas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai įmonės skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos.

Vertinant įmonės mokumą reikia žiūrėti, ar gryno trumpalaikio turto rodiklis yra teigiamas, tai yra ar trumpalaikis turtas yra didesnis už trumpalaikes skolas. Šiuo atveju, prireikus kuriuo nors momentu grąžinti skolas, įmonė galės šį turtą paversti pinigais ir grąžinti skolą.

Didelė teigiama likvidumo rodiklio reikšmė nusako, jog įmonė pajėgi grąžinti trumpalaikes skolas ir toliau galės normaliai plėsti veiklą.

Bendrasis Įmonės Mokumas

Bendrasis įmonės mokumas - tai jos gebėjimas įvykdyti bendruosius ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo koeficientas padeda nustatyti įmones finansinę riziką, ar jai negresia bankrotas. Įmonė moki, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendruosius įsipareigojimus.

Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonės mokumo lygis aukštesnis, finansinė rizika ir bankroto grėsmė mažesnė, tuo lengviau jai pasiskolinti papildomų lėšų. Manoma, kad normalus santykis 1:1, t. y. maždaug puse finansavimo šaltinių gali būti skolinti.

Likvidumo Sumažėjimo Rizikos Veiksniai

Likvidumo sumažėjimo riziką gali lemti ne tik aktyvų, bet ir pasyvų pokyčiai, todėl skiriamos dvi likvidumo sumažėjimo rizikos: iš kairės ir iš dešinės.

• Nuosavų kreditinių išteklių sumažėjimas (prekių pardavimas kreditan).
• Nepakankamos atsargos.
• Per dideli trumpalaikiai aktyvai (mažina pajamas).
• Didelis kreditorinis įsiskolinimas.
• Neoptimalus trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų santykis.

tags: #maziausia #likvidumo #laipsni #turi #nekilnojamasis #turtas