Kaip sumažinti darbo krūvį: strategijos ir patarimai

Stresas darbo aplinkoje yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tiek darbuotojai, tiek vadovai. Jis gali turėti rimtų pasekmių ne tik asmeninei sveikatai, bet ir organizacijos produktyvumui. Atsižvelgiant į streso priežastis ir pasekmes, svarbu žinoti, kaip su juo tinkamai kovoti.

Streso priežastys darbo aplinkoje

Stresas darbo vietoje gali kilti dėl įvairių veiksnių:

• Per didelis darbo krūvis: kai darbuotojai jaučiasi priblokšti užduočių, gali sukelti stresą.
• Nepakankamas palaikymas: Darbuotojai, kurie jaučia, kad jų pastangos nėra vertinamos arba nesulaukia tinkamo palaikymo iš vadovų, dažnai patiria stresą.
• Neaiškūs lūkesčiai: Jei darbuotojai nėra tikri, ko iš jų tikimasi, tai gali sukelti nerimą.
• Neefektyvi darbo aplinka: tokia kaip netvarkinga biuro erdvė ar netinkamos darbo sąlygos, taip pat gali prisidėti prie streso.

Ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, diabetas, depresija ir nerimas. Stresas gali sumažinti darbuotojų produktyvumą.

Kaip kovoti su stresu darbo aplinkoje

Organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį darbo krūvio valdymui. Tai apima užduočių paskirstymą tinkamai ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą paramą atlyginimų, personalo ir resursų prasme.

• Skatinkite atvirą komunikaciją: Vadovai turėtų skatinti atvirą ir skaidrų bendravimą su savo komanda. Darbuotojai turi jaustis saugūs bendraujant apie savo problemas ir jausmus.
• Skatinkite komandinį darbą: Komandinis darbas gali sumažinti stresą, nes darbuotojai gali dalintis užduotimis ir remtis vienas kitu.
• Rūpinkitės sveikata: Skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata yra esminis aspektas. Tai gali apimti sveikus maisto pasirinkimus, fizinį aktyvumą, meditaciją ar jogos pamokas.
• Efektyvus laiko valdymas: Kiekvienas darbuotojas turėtų išmokti efektyviai valdyti savo laiką.
• Profesionali pagalba: Nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Psichologai ir terapeutos gali suteikti naudingų įrankių ir strategijų, kaip valdyti stresą.

Emocinis pasirūpinimas

Pasirūpinti emociškai - tai nebūtinai kompensuoti individualias psichologų paslaugas, sukurti anoniminę emocinės paramos liniją ar įdiegti kokią nors programėlę. Visų pirma, tai pagarba darbuotojo poilsio laikui bei ieškojimas, kaip galima sumažinti alinantį darbo krūvį ir tempą. Tai pasiteiravimas, kaip darbuotojams sekasi, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kokios pagalbos jiems reikia. Tai pastangos kurti fiziškai ir psichologiškai saugią darbo aplinką, atvirumu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Tai noras neužgauti darbuotojų savivertės ir jų skatinimas save realizuoti. „Dažniausiai tokie dalykai yra ne papildomų investicijų, o tvirto organizacijos pasiryžimo ir geros kultūros klausimas“, - sako sveikadadarbe.lt vadovė, sveikatos psichologė ir lektorė Sigita Vičaitė.

Darbo kodekso aspektai

Tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją vykdant, gali būti susitarta dėl ne viso darbo laiko, tai yra darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai.

Darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, jeigu nesusitarta kitaip, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius turi teisę prašyti pakeisti ne viso darbo laiko sąlygą. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę tenkinamas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko nustatymo ir jo trukmės negalioja, jeigu darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, negalia arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, taip pat jeigu to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ar darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų.

Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

Darbdavio atsisakymas leisti dirbti ne visą darbo laiką, taip pat vienodų darbo sąlygų nustatymo pažeidimas gali būti ginčijamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Kaip sumažinti darbuotojų kaitą

Leidinys „Forbes“ parengė 15 strategijų, kurios motyvuoja darbuotojus ilgiau likti toje pačioje darbo vietoje. Siūlykite konkurencingą bazinį atlyginimą. Kurdami atlygio sistemą laikykitės trijų principų: darbuotojai supranta, kaip apskaičiuojamas jų atlyginimas, jiems mokama už įdėtą darbą ir ar atlyginimas yra konkurencingesnis lyginant su tuo, kiek jie gautų už panašų darbą kitoje įmonėje.

• Leiskite savo darbuotojams dirbti iš namų.
• Suteikite lankstų grafiką ir sumažinkite darbo dienų skaičių.
• Skatinkite savo darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą.
• Investuokite į savo vadovų tobulėjimą.
• Pripažinkite ir apdovanokite savo darbuotojus už jų darbą.
• Skatinti ir padėti išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
• Sukurkite kultūrą, kuriai darbuotojai norėtų priklausyti.
• Skatinti darbuotojų įsitraukimą.
• Paskatinkite komandinį darbą.
• Sumažinkite darbuotojų perdegimą.
• Pateikite sveikatingumo pasiūlymus.
• Suteikite kitų darbo privilegijų.
• Samdymas atitinkant kultūrines organizacijos vertybes.

Streso lygio valdymas komandoje

Anot ugdymo partnerio, vadovo užduotis yra ne būtinai spręsti, o įprasminti darbuotojų patyrimą: „Sunku, ačiū, kad einam drauge, galvokime kartu, kaip galime patys sau padėti“, - kiekvienas gali pasakyti tai savo komandos nariams“, - pažymi ekspertas ir priduria, kad žmonės tuomet neretai nustoja tikėtis, kad ateis trečias asmuo ir juos išgelbės, o patys imasi iniciatyvos.

R. Gaidukas apibendrina, jog tai daryti ne visuomet lengva, tačiau darbuotojams pakeitus požiūrį, net ir tuomet, kai sąlygos išlieka tos pačios, atsiranda kitas pojūtis emocine prasme: „Svarbiausia - susitarimas, kad komandos įtampos lygis yra visos komandos atsakomybė, bei sprendimas, ką su tuo darysime.“

Perdegimo prevencija

Perdegimas darbe gali būti sunki ir iššūkių kupina patirtis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į savo gerovę ir imtis veiksmų jai pagerinti. Nubrėžkite savo ribas, rūpinkitės savimi, susikurkite sveiką darbo aplinką ir ieškokite pagalbos, jei to reikia.

Gydytoja psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė teigia, kad perdegimą lemia trijų grupių veiksniai: su darbu susiję veiksniai, gyvenimo būdo veiksniai ir tam tikri asmenybės bruožai.

Efektyvūs perdegimo prevencijos būdai:

1. Suformuluokite aiškius ir konkrečius darbo reikalavimus. Jeigu darbuotojams nėra aišku, kokias pareigas jie turėtų atlikti, už ką jie atsakingi, ko iš jų tikisi vadovai, bendradarbiai ar pavaldiniai, ką daryti, kad galėtų patirti sėkmę - jiems sunku mėgautis darbu ir jausti, kad dirba tinkamai.
2. Tinkamai atlyginkite už atliktą darbą. Svarbu, kad papildomai įdėtos pastangos būtų pripažintos ir tinkamai atlygintos. Pavyzdžiui, jeigu tenka dirbti viršvalandžius ar papildomą darbo dieną, už tai turi būti sumokama arba suteikiama laisvos dienos galimybė.
3. Leiskite darbuotojams jaustis vertinamiems. Kaip motyvuojančius faktorius specialistė įvardina viešą pagyrimą, paskatinimus, premijas.
4. Suteikite laisves priimti sprendimus dėl darbo atlikimo. Didesnė perdegimo rizika atsiranda tuomet, kai darbuotojas turi mažai galimybių daryti įtaką savo darbo aplinkai, nuspręsti, kokiu būdu atlikti savo darbą.
5. Atsižvelkite į darbuotojų asmenines savybes ir gebėjimus, priimdami juos į tam tikras pareigas.
6. Būkite vienodai teisingas visiems darbuotojams. Vadovui svarbu palikti savo asmenines simpatijas už darbo ribų ir vertinti darbuotojus pagal jų darbo rezultatus.
7. Prisiimkite savo, kaip vadovo, atsakomybę. Nuo vadovų priklauso, ar darbuotojai bus įvertinti už savo darbą ir pasiekimus, ar gaus palaikymą, susidūrę su sunkumais, ar bus užtikrintas jų saugumas, ar jie gerai išmanys, kokios jų pareigos darbe.

tags: #maziau #darbo #butu