Mažeikių Butų Ūkio Telšių Filialas: Istorija, Seniūnijos ir Reikšmingi Įvykiai

Šiame straipsnyje apžvelgiama Mažeikių butų ūkio Telšių filialo istorija, įtraukiant seniūnijų aprašymus ir reikšmingus vietos įvykius. Straipsnyje aptariamos Alsėdžių, Babrungo, Kulių ir Nausodžio seniūnijos, jų istorija, dabartis, verslas ir lankytinos vietos.

Alsėdžių Seniūnija

Alsėdžių seniūnija yra Plungės rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ribojasi su Žemaičių Kalvarijos ir Paukštakių seniūnijomis, bei Telšių rajono Gadūnavo seniūnija. Seniūnijos plotas - 5576,92 ha, joje gyvena 1347 gyventojai (2017 m.). Seniūnijos centras - Alsėdžių miestelis, įsikūręs prie Sruojos upės, 24 km į šiaurės vakarus nuo Plungės.

Alsėdžių bažnyčia

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose Alsėdžiai pirmą kartą paminėti 1253 m. Iš senų laikų yra išlikęs trikampis piliakalnis, ant kurio vėliau buvo pastatyta garsioji Žemaičių vyskupų rezidencija. Žemaičių vyskupams miestelis priklausė nuo 1421 m. iki 1850 m. 1765 m. Alsėdžiuose pradėjo veikti parapinė mokykla. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Alsėdžiai buvo valsčiaus centras.

Heraldika

Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. balandžio 25 d. dekretu Nr. 57 patvirtino Alsėdžių herbą, kurio etaloną sukūrė dailininkas A. Každailis. Herbe pavaizduotas vyskupo pastoralas, apipintas vynmedžio šakelėmis ir vynuogių kekėmis, simbolizuojantis miestelio augimą vyskupų rezidencijos dėka.

Dabartis ir Verslas

Šiuo metu seniūnijoje veikia ambulatorija, biblioteka, vaistinė, vaikų darželis, paštas, gimnazija, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialas, priešgaisrinė tarnyba, du pieno surinkimo punktai, dvi maisto prekių parduotuvės. Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkio veikla: pienininkyste, gyvulininkyste, grūdinių kultūrų auginimu. Yra ir kitokių ūkių: bitininkystės, ekologinių.

Lankytinos Vietos

  • Sena bažnyčia, pastatyta 1793 m., su įdomiais medžio drožiniais altoriais.
  • Alsėdžių miestelio senoji dalis, susiformavusi iki XIX a. vidurio.
  • Stanislovo Narutavičiaus kapas Alsėdžių kapinėse.

Babrungo Seniūnija

Babrungo seniūnija yra priemiestinė, iš šiaurės ir rytų juosianti Plungės miestą. Nuo seniūnijos centro iki Plungės rajono centro yra 2 kilometrai. Seniūnija ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Žlibinų, Paukštakių, Platelių ir Šateikių seniūnijomis. Seniūnijos teritorija užima 10048 ha plotą.

Babrungo seniūnijos žemėlapis

Gyventojai ir Vietovės

Babrungo seniūnijoje yra 20 kaimų, juose 2011 m. gyvena 2490 gyventojų. Didesnės gyvenvietės: Babrungas, Didvyčiai ir Glaudžiai. Per seniūniją teka Babrungo upė bei jos intakai Uošna ir Čerkšnė.

Verslas

Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Tačiau nemažai seniūnijos gyventojų užsiima žemės ūkio veikla, ūkininkauja: yra nedidelių ūkelių, yra ir stiprių ūkininkų. Seniūnijoje yra ir stambių mėsinių galvijų ūkių. Taip pat veikia UAB „Litnaglis“, UAB „Vensva“, UAB „Medinčius“, UAB „Augriva“.

Lankytinos Vietos

Babrungėnų kaime yra senas restauruotas vandens malūnas (1816 m.).

Kulių Seniūnija

Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje, ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Rietavo seniūnijomis, Klaipėdos ir Kretingos rajonais. Seniūnijos administracinės įstaigos įsikūrusios Kulių miestelyje, prie kelio Plungė - Klaipėda. Atstumas nuo Kulių iki Plungės - 18 km.

Istorija

Kuliai pirmą kartą paminėti 1253 m. Kuliai, kaip ir Plungė, priklausė grafams Zubovams, 1873 m. atiteko kunigaikščiui M. Oginskiui. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1644 m., o 1776 m. suteiktos ir parapijos teisės. 1900 m. pastatyta dabartinė mūrinė Šv. Stanislovo kankinio bažnyčia.

Heraldika

Herbo raudoname lauke sidabrinis kaspinas su trimis juodais akmenimis. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. rugpjūčio 12 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1477.

Dabartis ir Verslas

Kulių seniūnijoje veikia ambulatorija, Kulių gimnazija, paštas, Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, Kulių kultūros centras, kelios maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, kirpykla. Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu. Yra penki ekologiniai ūkiai: trys mėsinės gyvulininkystės, du ūkiai augina šaltalankius.

Lankytinos Vietos

  • Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksas.
  • Kapinių koplyčia.
  • Paminklas J. Tumui-Vaižgantui.
  • Laisvės paminklas.

Nausodžio Seniūnija

Nausodžio seniūnija yra į pietvakarius nuo Plungės, ribojasi su Šateikių, Kulių, Stalgėnų ir Babrungo seniūnijomis, bei Klaipėdos rajonu. Plotas - 81,5 kv. km. Seniūnijoje (2019-11-01) gyvena 4 070 žmonės.

Istorija

Nausodžio seniūnijoje stūkso Gandingos piliakalnis. Istorikai mano, kad pirmieji gyventojai Gandingos apylinkėse pasirodė 1000-aisiais pr. m. e. V-VIII a. Gandingoje stovėjo medinė pilis, o šalia driekėsi gyvenvietė.

Dabartis

Seniūnijoje yra aštuonios seniūnaitijos. Yra susibūrusios penkios bendruomenės - Varkalių, Vieštovėnų „Šilupis“, Prūsalių „Liepupė“, Karklėnų „Karkluoja“ ir Stonaičių „Tuopų dvaras“. Seniūnijos teritorijoje yra aštuonios sodų bendrijos.

Verslas

Seniūnija yra priemiestinė, todėl daugelis seniūnijos gyventojų dirba Plungėje. Nemažai seniūnijos gyventojų ūkininkauja. Apie 200 ūkininkų užsiima žemės ūkio veikla.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti seniūnijų pagrindinius duomenis:

Seniūnija Plotas (ha) Gyventojų skaičius Centras
Alsėdžių 5576,92 1347 (2017 m.) Alsėdžių miestelis
Babrungo 10048 2490 (2011 m.) Babrungas
Kulių N/A N/A Kulių miestelis
Nausodžio 8150 4070 (2019 m.) Varkaliai

„Džiazuojanti istorija“. Jidiš tarmė - kaip simbolinis tiltas tarp Žemaitijos ir Estijos

tags: #mazeikiu #butu #ukis #telsiu #filialas