Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atlikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas - pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šios sąlygos būtinos net prekiaujant ar teikiant paslaugas, jos dar reikšmingesnės perdirbimo atveju.
Apskritai ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Tačiau būtina pažymėti, kad ilgalaikiu turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme, nes turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį priklauso ne tiek nuo paties turto pobūdžio, kiek nuo kelių labai reikšmingų įmonės veiklos aplinkybių. Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Jeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu nesunaudojamas, - ilgalaikiu turtu.
Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Pavyzdžiui, jeigu pagrindiniu ataskaitiniu laikotarpiu būtų laikomas mėnuo, ilgalaikiam turtui būtų priskiriamas turtas, naudojamas ilgiau nei vieną mėnesį (kitaip sakant, per vieną mėnesį nesunaudojamas turtas). Todėl toks ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį naudojamas turtas ir vadinamas ilgalaikiu. Tai svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, nes visa trumpalaikio turto vertė įskaičiuojama į vieno kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, tačiau kiekvienam laikotarpiui priskiriama tik per tą laikotarpį sunaudoto (nudėvėto) ilgalaikio turto dalis.
Skirstant turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį svarbi jo įskaičiavimo į tam tikro ataskaitinio laikotarpio sąnaudas metodika, nes šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese turto sunaudojimo aspektu. Priskiriant turtą ilgalaikiam, atsižvelgiama ir į jo vertę. Jeigu turtas naudojamas ir labai ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga (arba labai maža), toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaip ilgalaikio turto, apskaita įmonei būtų per brangi; taip darant būtų pažeistas apskaitos optimalumo reikalavimas, kai apskaitos ir atskaitomybės duomenų formavimo išlaidos viršytų tos informacijos teikiamą naudą. Daug pigiau padaryti prielaidą, kad visas toks turtas iš karto nurašomas į sąnaudas, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu gali būti ir parkeris, kuriuo rašoma ilgiau negu vienerius metus, tačiau vadovaudamasis apskaitos vedimo optimalumo reikalavimu, joks buhalteris neįtraukinės dalimis jo vertės į produkcijos savikainą ar įmonės veikos sąnaudas, nes šios sumos būtų labai nereikšmingos ir nedarytų jokios esminės įtakos įmonės veiklos rezultatams.
Be abejo, tas pats turtas vienai įmonei gali būti nereikšmingas, o kitai - sudaryti tik menką įmonės turto dalį. Taigi vienoje įmonėje toks turtas gali būti laikomas ilgalaikiu (apskaitant jo nusidėvėjimą), o kitoje - trumpalaikiu, kurio visa vertė nurašoma į vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tai priklauso nuo įmonės turto dydžio ir jos veiklos pobūdžio. Bet kuriuo atveju tai tik susitarimo reikalas, nes jokiame norminiame akte nėra tiksliai nurodyta, kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Šitai daryti nelabai ir logiška, nes toks pat turtas vienai įmonei gali būti ilgalaikis, o kitai - trumpalaikis: pavyzdžiui, gyvenamaisiais namais prekiaujančios įmonės didžioji turto dalis paprastai labai brangus, bet vis dėlto trumpalaikis turtas - perparduoti skirti namai. Juk ir tą pačią vištą galima priskirti ilgalaikiam turtui, jeigu ji dedeklė - kiaušinių ir viščiukų ,,gamybos priemonė“, bet ji taps trumpalaikiu turtu, jeigu bus auginama mėsai.
Todėl įmonės vadovai patys pasirenka, nuo kurios sumos ir kokio pobūdžio jų įmonėje turtas laikomas ilgalaikiu. Ši suma vadinama minimalia ilgalaikio materialiojo turto verte. Dėl įdomumo galima pasakyti, kad biudžetinėms įstaigoms tokią minimalią sumą nustato tų įstaigų savininkė - valstybė. Šiuo metu ta suma lygi 500 LT. Tai reiškia, kad kiekvienas turtas, kurio įsigijimo vertė - 500Lt ar didesnė, turi būti apskaitomas ne pagal trumpalaikio, bet pagal ilgalaikio turto finansinės apskaitos taisykles. Kaip matome, priskiriant tam tikrą turtą ilgalaikiam, būtina įvertinti ir jo reikšmingumą įmonei.
Paprastai ilgalaikis turtas įmonės vadybininkams ir savininkams, taip pat kreditoriams bei kitiems kontrahentams suteikia tam tikrą pasitikėjimą ilgiems metams. Ilgalaikio (ypač nekilnojamojo) turto garantijos dažniausiai visų rimtai pripažįstamos. Vis dėlto svarbiausias požymis, išskiriant ilgalaikį turtą, yra jo panaudojimas uždirbant pelną tam tikroje įmonėje. Be abejo, gali būti, kad ilgalaikiam turtui kurioje nors įmonėje bus priskirtas santykinai nebrangus, bet tai įmonei labai reikšmingas turtas, kurį, tarkime, tame regione sunku įsigyti, jis paprasčiausiai mažai kam reikalingas, todėl juo retai kas prekiauja. Taigi vieną ar kitą turto objektą priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, būtina atsižvelgti į to turto pobūdį, jo naudojimo įmonėje laiką bei to turto vertę.
Kokį turtą priskirti ilgalaikiam, o kokį - trumpalaikiam, sprendžia įmonės vadovas, kuriam akcininkai suteikia įgaliojimus per jo kadencijos laikotarpį valdyti visą įmonės turtą. Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas (ilgiau nei vienerius metus naudojamos mašinos, pastatai, įsigytos licenzijos bei patentai, pagaliau - skolos įmonei ir t.t.). Jo įvairovė kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina sugrupuoti - suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.
Prieš apskaitant kokį nors daiktą, iš pradžių reikia žinoti, kas apskaitoma, tik tada galima pasirinkti ir atitinkamą to objekto apskaitos būdą. Materialiojo turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto.
Nematerialusis turtas neturi konkrečios materializuotos formos, tačiau naudojamas ilgą laiką ir gali duoti įmonei papildomų pajamų. Tai pramoninės ir intelektinės nuosavybės objektai, įgytos turtinės teisės, plėtros darbai, įmonės prestižas. Pramoninės nuosavybės objektams priskiriama įmonės teisė naudoti licenzijas, prekinius ženklus, technologines paslaptis (išradimus) ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad patentai naudojami ilgai (paprastai 15 - 20 metų), jiems skaičiuojama armotizacija kaip ir materialiajam turtui. Įmonėms kyla problemų vertinant plėtros išlaidas. Intelektinės nuosavybės objektams priskiriama teisė naudoti informacijos įrašus, vadinamąsias ,,knos - how“ paslaugas. Įmonės prestižo vertė apskaičiuojama kaip jos pardavimo kainos (arba rinkos kainos) ir balansinė turto vertės skirtumas.
Pradinė ilgalaikio turto vertė, kurią sudaro visų išlaidų, padarytų įsigyjant turtą suma (ilgalaikio turto įsigijimo savikaina ) nesikeičia per visą turto naudojimo savikainą. Todėl ji yra pradinė vertė. Todėl labai svarbu žinoti, ko buvo vertas vienas ar kitas objektas iki pradedant jį naudoti, taigi ir nudėvėti. Be abejo, nudėvėtąja turto dalimi sumažėja paties turto, o ta dalis vadinama ilgalaikio turto nusidėvėjimu. Skaičiuojant nusidėvėjimą, iš turto įsigijimo vertės atimama likvidacinė vertė. Gauta suma yra nudėvimoji ilgalaikio turto vertė, kuri rodo už kokią sumą ilgalaikio turto įmonė turi tam tikru momentu. Šia suma ilgalaikis turtas atspindimas balanse.
Likvidacinė vertė - tai suma, kurią įmonė tikisi gauti už turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Nusidėvėjimas - tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamo naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą. Tai reiškia, kad įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus.
Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinį laikotarpį ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinančiais laikotarpiais, - svarbi apskaitos problema. Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Ilgalaikio materialiojo nudėvėtosios sumos kaupiamos nusidėvėjimo sąskaitose visa turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įgyjamas skirtingu laiku, todėl skirtingai nudėvimas.
Kadangi nusidėvėjimo sąskaitos turi neįprasta turto sąskaitoms likutį, jose užfiksuotos sumos mažina ilgalaikio materialiojo turto pradinę vertę. Nudėvėto ilgalaikio turto dalis fiksuojama dar vienoje sąskaitoje - nusidėvėjimo sąnaudos, nes nudėvėta ilgalaikio turto dalis turi būti įskaičiuota į atitinkamo laikotarpio sąnaudas ir palyginta su tuo laikotarpiu uždirbtomis pajamomis, tuo pačiu išvedant ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą. Nusidėvėjimo sąnaudų sąskaita, kaip ir visos sąnaudų sąskaitos turi debetinį likutį, todėl norint parodyti kiek per ataskaitinį laikotarpį nusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto reikia atlikti tokią sąskaitų korespondenciją: kredituoti atitinkamą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąskaitą ir debetuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitą.
Ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė, kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol galiausiai nusidėvėjimo sąskaitos likutis taps lygus ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui. Ilgalaikiam materialiajam turtui (toliau - IMT), priskiriamas ilgalaikės paskirties fizinę formą turintis turtas. Kitaip tariant, tokiam turtui priskiriami materialūs, t.y. apčiuopiami objektai, pavyzdžiui, pastatai, statiniai, mašinos, įrengimai, transporto priemonės, instrumentai ir kiti daiktai, kuriuos įmonė valdo, naudoja ir (ar) kuriais disponuoja, uždirbant pajamas ilgiau kaip vienerius finansinius metus. Kadangi ilgalaikį turtą įmonė naudoja ir gauna iš to naudą kelis ataskaitinius laikotarpius, tokio turto vertė priskiriama sąnaudoms per visą jo naudojimo laikotarpį. To reikalauja pajamų ir sąnaudų palyginimo principas. Kadangi iš ilgalaikio turto įmonė gaus pajamų (ar kitokios naudos) kelis ataskaitinius laikotarpius, jo savikaina, tampanti sąnaudomis, turi būti priskirta tais pačiais laikotarpiais uždirbtoms pajamoms.
Remiantis minėtu principu, ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis turi būti pripažįstama tik ta sunaudoto dalis, kuri buvo skirta to laikotarpio pajamoms uždirbti. Įmonė ketina turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus. Pagal šį kriterijų ilgalaikis turtas atskiriamas nuo trumpalaikio remiantis vienerių jo naudojimo metų riba, nes materialųjį turtą (atitinkantį ir kitus jo pripažinimo ilgalaikiu kriterijus), kurį įmonė numato naudoti savo veikloje ilgiau nei vienerius metus, jis turi būti pripažintas ilgalaikiu materialiuoju turtu. Įmonė pagrįstai tikisi gauti ekonominės naudos iš turto naudojimo būsimaisiais laikotarpiais. Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią IMT savikainą.
Ilgalaikis materialusis turtas yra labai svarbus įmonės veikloje ir be jo yra neįmanomas joks įmonės darbas, nes į šį turtą įeina turtas, kuris naudojamas ilgiau, nei vienerius metus ir yra labai svarbus produkto ar paslaugos gamybai. Pavyzdžiu galėtų būti patalpos, kurios yra būtinos įmonės veiklai, taip pat šiandieniniame versle sunku įsivaizduoti darbą be kompiuterio, kuris tikrai yra perkamas ne vieneriems metams. Taip pat yra nemažai įmonių, kurios naudoja transportą, tai taip pat yra ilgailaikis materialusis turtas. Žinoma kiekvienais metais ilgalaikis turtas nusidėvi, todėl savo darbe apžvelgsiu nusidėvėjimo skaičiavimo būdus, turto įvedimą į eksplotaciją, bei likvidavimą.
Įmonei labai svarbu teisingai vesti įmonės ilgalaikio turto apskaitą, nes ji privalo žinoti savo turto vertę. Įmonės veiklos procesai pasireiškia, per jos produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo ir jų pardavimo procesus. Tai nepriklauso nuo jos dydžio ar kitų parametrų, įmonei reikalingi tam tikri ištekliai, kad galėtų vykdyti tam tikrą veiklą. Manau reiktų apibrėžti kas yra ekonominiai ištekliai ir tai yra viskas kas naudojama (visi ištekliai) įmonės ūkinėje veikloje. Ekonominiams ištekliams galime priskirti žaliavas, įrengimus, pastatus, žemė, ant kurios pastatyti šie pastatai, darbuotojai, regiono kraštovaizdis, jei jis svarbus ūkinei veiklai.
Daugelis ekonominių išteklių, naudojamų tam tikros įmonės ūkinėje veikloje, turi savininką ar savininkus, yra kažkieno nuosavybė. Tačiau gali būti ir tam tikrų ekonominių išteklių, neturinčių savininko: upės vanduo, iš kurios įmonė naudoja vandenį, oras. Tokių išteklių įmonė neapskaitys, kadangi negalima įkainoti. Todėl turtu gali būti laikomi tik tie ištekliai, kurie turi konkretų savininką. Taip pat turtas turi duoti tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja bei nešti įmonei naudą, pasireiškiančią pelnu.
Galime daryti išvadą, kad apskaitoje turtu yra laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir įmonė iš šių ištėklių tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Turtas įmonėje yra skirstomas pagal jo naudojimo laikotarpį ir skirstoma į trumpalaikį ir ilgaliakį turtą. Jeigu turtas per vieną atsakaitinį laiktarpį visiškai sunaudojamas, tai jis yra laikomas trumpalaikiu. Jeigu turtas yra naudojamas ilgiau, negu vieną ataskaitinį laikotarpį įmonės vekloje jis yra priskiriamas ilgalaikiui turtui. Kadangi įmonėje vienu atsakitiniu laikotrapiu yra laikomi vienri metai, tai ilgalaikiu turtu yra laikomas visas materialus ir nematerialus turtas, kuris naudojamas ilgiau nei vienerius metus uždirbti pajamoms ir ekonominei naudai gauti.
Turtas yra klasifikuojamas pagal įvairius požymius: pagal naudojimo paskirtį, naudojimo trukmę įmonės veikloje, materialinę išraišką, piniginę išraišką, turto grupavimą balanse, statistikos atskaitose ir kitus požymius. Labai svarbu yra klasifikuoti turtą, nes už konkretų turtą atsako tam tikri darbuotojai. Už atsargų atvežimą laiku bei jų likučius įmonėje atsako vieni specialistai, o už įrengimų naudojimą bei techninę būklę - kiti. Kiekvienam iš šių specialistų apskaita teikia informaciją, kuria remdamiesi jie galėtų priimti racionalius sprendimus. Todėl turtas, kuriuo disponuoja įmonė yra skirstomas į tam tikras grupes, t.y.
Pagrindinis operacijų su ilgalaikiu turtu apskaitos išskirtinumas tas, kad klaidos ir netikslumai apskaitoje daro ne tik tiesioginį poveikį ataskaitinio, bet ir daugelio vėlesnių laikotarpių veiklos rezultatams, bei turto įvertinimui. Todėl ilgalaikio turto įsigijimo savikainos, nusidevėjimo skaičiavimo, remonto darbų apskaitos klausimams būtina skirti ypatingą dėmesį. Ilgalaikio turto apskaitos nagrinėjimo būtinybė kyla ir dėl turto įvairovės, naudos įmonei. Patikimas jo įvertinimas finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti įmonės mokumą ir turto naudojimo efektyvumą. Ilgalaikio materialaus turto apskaita labai svarbi tiek valdymo apskaitos, tiek įmonės vidinės kontrolės prasme. Norėdami sužinoti kokios išlaidos įskaitomos įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą, turime išsiaiškinti kaip įmonė įsigija tą turtą.
Atsižvelgiant į ilgalaikio materialaus turto įsigijimo būdą, skiriasi išlaidų priskirtinų ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikainai, sudėtis ir tokio sandorio užregistravimas apskaitoje. Vėliau ilgalaikis materialusis turtas gali būti registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėje atskaitomybėje vienu iš šių būdų: Tam, kad galėtume, nustatyti kuri lgalaikio materialaus turto dalis uždirba konkretaus ataskaitinio laikotarpio pajamas ir kuri turto dalis pripažįstama sanaudomis turime skaičiuoti tokio turto nusidevėjimą.
Ilgalaikio materialiojo turto (išskyrus biologinio turto, susijusio su žemės ūkio veikla, taip pat mineralų, naftos, gamtinių dujų ir panašių neatkuriamų gamtos išteklių bei miškų urėdijų patikėjimo teise valdomos miško žemės ir miškai) apskaitą ir atspindėjimą finansinėje atskaitomybėje reglamentuoja 12-asis verslo apskaitos standartas “Ilgalaikis materialusis turtas”, priimtas 2004 m. gruodžio 18 dieną.
Ilgalaikis materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam, jei atitinka visus penkis požymius: į trumpalaikį ir toliau apskaitomas parduoti skirtų prekių grupėje iki tol, kol bus perleistas tretiesiems asmenims.
Ilgalaikio materialaus turto grupėje Pastatai ir statiniai apskaitomi įmonės jegomis pastatyti ar įsigyti iš trečiųjų asmenų pastatai, priestatai ir kiti statiniai. Tai įmonės gamybinės, prekybinės, administracinės, socialinės ir kitokios paskirties pastatai, naudojami įmonės veikloje, tai gali būti: gamyklų pastatai, garažai, sandeliai ir kt. “Taip pat šiai grupėi priskiriama įranga, kuri yra būtina pastato ar statinio eksploatacijai ir laikoma neatsiejama pastatų ir statinių dalimi(šildymo, dujotekio, vandentiekio bei kanalizacijos sistemos).” Šiam turtui apskaityti pavyzdiniame sąskaitų plane skirta 121 sąskaita Pastatai ir statiniai.
Lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai, laivai, lektuvai ir kt. Tokio turto apskaitai pavyzdiniame sąskaitų plane skirta 122 sąkaita Transporto priemonės.
Ilgalaikio materialaus turto grupei Įranga, prietaisai ir įrengimai priskiriami: baldai, kompiuteriai, dauginimo technika, elektroninės apsaugos sistemos, įvairūs kiti gamybinio ir negamybinio pobūdžio įrankiai, prietaisai ir reikmenys, kurie naudojami įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus ir kurių vertė didesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės turto vertę. Toks turtas apskaitomas pavyzdiniame sąskaitų plane 123 sąskaitoje Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai.
Jėgos mašinos (mašinos-generatoriai, gaminantys šiluminę, elektros energiją, taip pat mašinos, paverčiančios įvairaus tipo energiją, pavyzdžiui, vandens, vėjo, šiluminę ar elektros, į mechaninę), gamybiniai įrengimai, skirti pakeisti kito turto formą, savybes ar būkle, pavyzdžiui, metalo pjovimo ar tekinimo staklės ir panašaus pobūdžio turtas priskiriamas ilgalaikio materialaus turto grupėi Mašinos ir įrengimai. Toks turtas apskaitomas pavyzdiniame sąskaitų plane 124 sąskaitoje Mašinos ir įrengimai.
Kitoms ilgalaikio materialaus turto grupėms nepriskirtas turtas, pavyzdžiui, biologinis turtas, nesusijęs su žemės ūkio veikla, apskaitomas ilgalaikio materialaus turto grupėje Kitas materialus turtas. Taip pat kitoms įmonėms išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas.
Šis per vieną gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir parduotų prekių savikainą. Tai nelengvas uždavinys, nes šio turto naudojimas (skirtingai nuo žaliavų ar produkciją gaminančių darbininkų darbo užmokesčio) dažniausiai negali būti tiesiogiai susijęs su kuriuo nors laikotarpiu ar konkrečiomis prekėmis. Išties sunku nustatyti, kiek, pavyzdžiui, kurios nors įmonės administracijos pastato nusidėvėjusios dalies reikėtų įskaičiuoti į vieno ar kito gaminio savikainą, ar per žiemos šalčius tas pastatas fiziškai nesusidėvi greičiau nei pavasarį. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis gali staiga netikėtai susidėvėti morališkai, kuriam nors konstruktoriui, tarkime, išradus naują nebrangią ir daug tobulesnę už sumontuotą minėtame pastate patalpų ventiliacijos ar dulkių surinkimo sistemą. Kaip matome, sąlygotumų šioje srityje tikrai daug, ir toli gražu ne viskas priklauso nuo pačios įmonės. Daugelį šių klausimų specialiais savikainos kalkuliavimo metodais sprendžia menedžmento apskaita.
Ilgalaikio materialiojo turto pavyzdžiai
Ilgalaikio materialaus turto klasifikacija
Ilgalaikis materialusis turtas klasifikuojamas į šias grupes:
- Pastatai ir statiniai
- Transporto priemonės
- Įranga, prietaisai ir įrengimai
- Mašinos ir įrengimai
- Kitas materialus turtas
Kiekvienai turto rūšiai taikomi skirtingi apskaitos ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodai.
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai
Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonomikos politikos. Tai reiškia, kad įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Dažniausiai naudojami metodai:
- Tiesiaeigis nusidėvėjimo metodas
- Dvigubas likučio mažėjimo metodas
- Gamybos apimties metodas
Tiesiaeigio nusidėvėjimo metodu, turtas nudėvimas vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia.
Pasirinktas nusidėvėjimo metodas turi būti taikomas nuosekliai per visą turto naudojimo laikotarpį.
Šis per vieną gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir parduotų prekių savikainą.
Ilgalaikio materialaus turto perleidimas
Perleidžiant ilgalaikį turtą, būtina įvertinti jo techninę būklę bei paklausą rinkoje. Pajamos iš turto perleidimo priklauso nuo likvidacinės vertės, uždirbamos pajamos.
Pakeitus ilgalaikį turtą į kitą turtą, dažniausiai- pinigus, keičiasi įmonės finansiniai rezultatai.
Sėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių.
Ilgalaikis finansinis turtas apskaitoje taikomas nuo 2005 sausio 1 d. remiantis Verslo apskaitos standartų reikalavimu, asocijuotų ir dukterinių įmonių akcijos apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Asocijuot laikoma įmonė, kuriai kita įmonė daro reikšmingą įtaką (turi ne mažiau 20% jos akcijų) ir kuri nėra nei tos įmonės dukterinė įmonė, nei veikla pagal jungtinės veiklos sutartį.
tags: #materialusis #turtas #kursinis