Marijampolio kaimo sodyba: istorija ir dabartis

Marijampolio seniūnija yra Vilniaus rajono pietuose, nutolusi nuo sostinės 18 km. Seniūnijos teritorijoje yra 33 kaimai ir 3 viensėdžiai. Seniūnijos centras - Marijampolio kaimas.

Vilniaus rajono žemėlapis

Istorija

Parudaminys - labai sena gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1493 metais. XVI a. pabaigoje čia jau buvo unitų bažnyčia. 1726 m. Parudaminio dvaras atiteko moterų benediktinių vienuolynui. 1776 m. vienuolių rūpesčiu buvo pastatyta nauja katalikų koplyčia, tačiau 1867 m. ji buvo uždaryta ir nugriauta. 1908 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia.

Nuo 1971 m. sausio 1 d. Marijampolio k. yra seniūnijos centras. Marijampolio kaime buvo 8 namai. 1988-05-31 ATP įsakymu Nr. XI-2360 prie Marijampolio k. prijungė Naudžių k., kuriame buvo virš 500 gyventojų. Nuo to laiko paliko bendrą pavadinimą - Marijampolio kaimas.

Pirmoji nedidelė pradinė mokykla Marijampolyje buvo atidaryta 1913 m., o vidurinė pastatyta 1957-aisiais. 1986 m. įkurtas Marijampolio lopšelis-darželis. 2004 m. įkurtas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas‘‘ Švietimo raidos centras - muziejus.

Marijampolio herbas

Herbas patvirtintas 2024 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-91. Herbo etalonui pasirinkti simboliai - sidabrinė raidė „M“ simbolizuoja ne tik pirmąją Marijampolio kaimo pavadinimo raidę, bet ir atkartoja Šv. Mergelės Marijos monogramą.

Infrastruktūra ir įstaigos

Seniūnijoje veikia: Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazija, Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos Marijampolio pradinio ugdymo skyrius, Marijampolio vaikų lopšelis-darželis, Marijampolio ambulatorija, Parudaminio Kristaus Atsimainymo bažnyčia Parudaminio kaime, Vilniaus miškų urėdijos Parudaminio girininkija.

Seniūnijos teritorijoje veikia Parudaminio didžiosios, Terešiškių bei Juodžių kapinės. Neveikiančios kapinės yra Parudaminio ir Marijampolio kaimuose. Terešiškių k. - I. Pamarazių k. įsikūręs vienintelis Baltijos šalyse tankodromas. Tai gyvas karinis muziejus - karinių pramogų erdvė - unikalios pramogos kiekvienam. Užuglobio k.

Gamtos paminklai ir rekreacija

Seniūnijos teritorijoje yra archeologinis paminklas - akmuo su jame iškaltais ženklais. Apysakos sako, kad tie ženklai - esanti velnio pėda, kurią įspaudė per akmenį bėgdamas kipšas. Vietiniai gyventojai šį akmenį praminė „Velnio“ akmeniu.

2009 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė Marijampolio seniūno prašymui suformuoti 7.5000 ha dydžio žemės sklypą, esantį Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r., kaip visuomenės poreikiams skirtą teritoriją poilsio parkui įrengti, kurio pavadinimas yra Marijampolio k. - Lietuvos tūkstantmečio poilsio parkas. 2021 m. Parudaminio kaime yra Parudaminio pilkapynas (vad. Švedų kapais) datuojamas I t-mečio vid. - II t-mečio pr. Bagušių kaime.

Galiniai kaimas

Galiniai (arba Galinė) - kaimas Marijampolio seniūnijoje, 4 km nuo Parudaminio. Per kaimą teka Galinės (Rudaminos kair. Galiniai - seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 82 gyventojai. Kaime yra populiari tarp poilsiautojų kaimo turizmo sodyba „Žalias kampas“ (žr. 2005 m.

Galinių kaime įsikūrė vasaros kūrybines dirbtuves (Galinių g. 99) tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų, vaikų žaislų meistras Jonas Bugailiškis (g. 1955 m.). Įsigytoje sodyboje menininkas įsirengė dirbtuves muzikos instrumentų gamybai ir kryždirbystei, daržinėje įkurdino praėjusio šimtmečio buities ir darbo įrankių ekspoziciją.

Galinių kaimo istoriją išsamiai aprašyta Irenos Tarasevič straipsnyje „Moja mała ojczyzna sercu droga… Halina“ („Mano mažoji tėvynė širdžiai brangi…Galinė“). Straipsnis yra prieinamas ir per internetą. Trumpai apie kaimą rašoma „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ bei 1880-1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“.

Yra žinoma, kad XIX a. pabaigoje šalia kaimo buvo pašto stotys, o 1925/26 metais veikė pradinė mokykla, kurioje mokėsi 71 mokinys. Kaime yra išlikę keli buv. Galinės dvaro sodybos pastatai. 2018 m. Galinių kaimą papuošė dvi tautodailininko Jono Bugailiškio skulptūrų kompozicijos „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“ ir „Gandrinės ir 40-ties paukščių diena“.

Skulptūrų kompozicija „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“ susideda iš dviejų skulptūrų „Meilės“ angelo ir angelo - „Skrydis“. Eilėraštyje „Upės senka“ („Rzeki maleją“) Galinių kaimą mini žymus lenkų rašytojas, poetas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz).

Šaltiniai:

• Bugailiškis, Jonas. Liaudies meistras Jonas Bugailiškis: kryžiai, skulptūros, muzikos instrumentai, kaukės, žaislai, inkilai: [albumas]. - Vilnius, [2015].
• Galiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A-J).
• Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2017-08-10].
• Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. - Vilnius, 1985, p.
• Laumenytė, Ina. Skulptorius J. Bugailiškis: „Paukščiai sugrįžta, o žmonės?“: [apie tautodailininko Jono Bugailiškio kūrybą]. - Iliustr. // Valstiečių laikraštis. - 2018, liep. 28, p.
• Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2.
• Halino // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. - Warszawa, 1886. - T. 3 (Haag-Kępy). - p.
• Miłosz, Czesław. Rzeki maleją: [rašoma apie Galinės kaimą] // Miłosz, Czesław. Gucio zaczarowany, 1965. - Warszawa. - P.
• Tarasewicz, Irena. „Moja mała ojczyzna sercu droga… Halina“ // Nasza gazeta. - 2000, nr.

Žymūs žmonės

Dailininkė Aistė Bugailiškytė surengė vieną pirmųjų savo parodų Galinių kaime. Jos tėtis, tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Jonas Bugailiškis, Galinių kaimo sodyboje įsirengė kuklias dirbtuves muzikos instrumentams, kryžiams, koplystulpiams ar kitiems dideliems paminklams gaminti.

2018 m. balandžio 10 d. Parudaminio kaimo kapinėse (Vilniaus rajonas, Marijampolio seniūnija) pašventintas naujas paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuolei Polinai Tarasevič (gimė 1905 m., nužudyta 1943 m.).

Šių metų rugpjūčio 14 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atstovai apžiūrėjo Polinos Tarasevič kapą ir nustatė, kad jos palaidojimo vietoje yra pastatytas kuklus metalinis kryžius be jokio užrašo. Rugpjūčio 18 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė raštu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama padėti įrengti paminklą Pasaulio Tautų Teisuolei Polinai Tarasevič. Paminklą bendromis pastangomis pastatė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Marijampolio seniūnija ir Česlavo Kaminskio įmonė.

Anatolijaus Kasinskio (iki karo - Kazrielis Bernanas) liudijimu, Polina Tarasevič priglaudė ir slėpė jį su broliu ir motina Predtečenkos (dabar Biržiškės) kaime, Vilniaus rajone. Kažkam iš vietinių gyventojų išdavus, kartą naktį nacistai ir jų vietiniai pakalikai surengė gaudynes. Polina spėjo pasakyti Anatolijui, kad šis bėgtų į mišką, todėl jis išlikęs gyvas. Tačiau ją pačią ir Anatolijaus motiną su broliu budeliai suėmė ir nuvežę į mišką sušaudė, o sodybą ir visą Polinos ūkį sudegino.

Polinos giminaičiams kitą dieną pavyko slapčia atkasti jos kūną ir perlaidoti šalia jos motinos Parudaminio kapinėse. Kartu su mumis gyveno Polinos Tarasevič dukterėčia Sofija Juljevna Petrovskaja (vėliau Vasiljeva), kuri yra šių įvykių liudininkė.

Poliną Tarasevič- paprasta kaimo moteris, karo metais buvo ištekėjusi, savo vaikų neturėjo, buvo labai geros širdies, paėmė auginti savo sesers dukrą, kurios šeimoje augo daugiau vaikų Sesers šeima labai sunkiai vertėsi. Dabar Parudominio kaime tebegyvenanti Sofija Vasiljeva, yra tų įvykių liudininkė.

tags: #marijampolio #kaimas #sodyba