Sodo nameliai Lietuvoje pradėjo atsirasti sovietmečiu, ypač nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos ir 7-ojo dešimtmečio pradžios. Sovietų valdžia skatino miestų gyventojus turėti sodų sklypus kaip būdą poilsiui ir savarankiškam maisto auginimui. Sodininkystė tapo mėgstamu laisvalaikio užsiėmimu, o sodo bendrijos - savotiška bendruomenine erdve, kur žmonės bendravo, keitėsi patirtimi ir produktais.
Vis dėlto einant laikui kai kurie žmonės pajuto, kad gyventi apsuptam gamtos geriau, nei gyventi daugiabutyje, todėl tiesiog ėmė ir apsigyveno savo sode visam laikui. Žinoma, tradiciškai sodai ir buvo tikri sodai - kone lentos storio nameliai, skirti laiką leisti vasarą.
Ar didžiuojatės savo sodo nameliu ir norite pasidalinti jo grožiu su kitais? „Mano Namai“ skelbia konkursą, kuriame galite parodyti savo kūrybiškumą ir laimėti puikių prizų! Nesvarbu, ar turite didelę sodybą, ar gėlyną įkūrėte jaukiame balkone ar šalia daugiabučio namo, šis konkursas yra puiki proga pasidalinti savo aistra ir įkvėpti kitus. Konkurso „Mano kiemas“ Taisyklės ir Dalyvavimo Sąlygos
Dalyvauti gali visi, tad kviečiame nelikti abejingais ir pasidalinti savo unikalia sodo istorija! Siųskite savo kiemo, sodybos nuotraukas (ar vaizdo įrašą - jie ypač laukiami). Kartu su nuotraukomis (būtinai - viename laiške!) pridėkite ir tekstą, kuriame būtų surašyta, per kiek laiko sukūrėte aplinką, kaip puoselėjate savo sodybą, kodėl jums tai svarbu ir kuriame rajone ji yra. Būtinai parašykite savo vardą, pavardę, telefono numerį ir adresą.
Konkursas truks iki vasaros pabaigos, o nugalėtojus apdovanosime rugsėjo mėnesį. Laukiame vaizdų, istorijų ir įkvėpimo!
Įkvėpimas iš Dalyvių
Kaip rašo Laura Leimontaitė, sodyboje gyvena jos mylima ir labai brangi močiutė. „Ji savo sodybą puošia jau nuo 1994 metų pavasario. Tuo metu aplink sodybą girdėdavosi įvairiausiai garsai, karvių pasišnekėjimai tarpusavyje, besipykstančios žąsys, šuniukas žaismingai sutikdavo svečius.
Kaimo ūkyje dirbdama močiutė spėdavo ir karvytes, ir vištytes prižiūrėti, vėliau pradėjo kurti sodą. Narcizai, tulpės ir našlaitės puošdavo kiemą savo įvairiomis spalvomis. Bėgant metams ir išleidžiant vaikus į savo pasaulį, močiutė pradėjo labiau rūpintis sodu ir jį puoselėti.
Karvytės, vištytės, triušiukai išparduoti, jėgų vis pritrūkdavo juos prižiūrėti, bet sodinti gėles ir kurti įvairias dekoracijas sodui buvo tikra atgaiva. Sodas ne tik buvo pilnas įvairiausių gėlių, bet ir dekoracijų - stirniukų ar varlyčių.
Šiam nuostabiam sodui kurti močiutei prireikė jėgų ir jis gyvuoja daugiau nei dvidešimt metų. Grįžtantiems vaikams iš kitos šalies - tai lyg atgaiva, sanatorija ir mielas vaizdas akims“ - rašo Laura.
Daugiau dalyvių kiemų rasite ČIA.
Sodo Namelio Atnaujinimas Su Ribotu Biudžetu
Kėdainiškė Goda Šmigelskė LRT.lt pasakojo, kad baldus perstumdyti ir ką nors keisti savo kambaryje labai mėgo nuo septynerių. Kai pačiai būdavo per sunku perstumti spintelę, po apačia pakišdavo lašinių skūros, taip buvo lengviau. Užaugusi Goda namų dizainu užsiima toliau: ne kartą ką nors perdarė šeimos namuose, suremontavo mamos butą remdamasi tik „YouTube“ rastais patarimais. Tiesa, tai tik pomėgis.
Vėliau moteris augino vaikus ir labai apsidžiaugė, kai kaimynė prasitarė, kad nori atnaujinti seną paveldėtą sodo namelį, tiesa, beveik neturi tam lėšų. „Pasakiau, kad mielai imsiuosi to darbo, pasiūliau jai sumokėti tik už medžiagas.
„Pradėjau nuo lubų - jos buvo dengtos fanera su kyšančiais lakuotais mediniais tašeliais. Tas rudas lakas vis prasimušdavo į paviršių, nors naudojau mediniams baldams skirtą gruntą - bandžiau jį maskuoti gal 5 kartus, dirbau užvertusi galvą, vakarais kaklo nebejausdavau. Nuo lubų ji perėjo prie sienų - dvi iš jų, pasak Godos, buvo labai įdomios, iš tarsi pintų vertikaliai ir horizontaliai suklijuotų faneros lakštų. Vaizdą labai norėjosi pašviesinti, tad nusprendė sieną perdažyti.
„Nesinorėjo rinktis baltos spalvos, nes būtų atrodę pigiai, tad ieškojau šviesios žemiškos spalvos, kaip marinuotų alyvuogių. Kai ką nors įsivaizduoji, verta rasti tos spalvos daiktą, kad pažiūrėtumei, ar jis tikrai tinka toje patalpoje. Namie radau tos spalvos vyro marškinius, objektui tiko. Taigi dvi sienas ji nudažė ta vyro marškinių spalva, o nuo kitų dviejų nuplėšė tapetus ir didelį nublukusį fototapetą. Apačioje buvo drožlių plokštės, kurias reikėjo labai gerai nugruntuoti, nes jos sugerdavo klijus ir naujieji tapetai būtų greitai atsilupę, tada siūlių glaistu užglaistė tarpus ir jas vėl nutapetavo augaliniais motyvais.
Po sienų atėjo baldų eilė. Sofą moteris tiesiog uždengė šviesiu pledu, kad prireikus būtų galima nuimti ir išskalbti. O fotelius, nuėmusi medines jų dalis, iš naujo apmušė pasirinkta medžiaga (tam naudojo specialius apdailos vinis). Nuėmusi nuo medinės dalies Iš naujo audiniu apkalė kėdžių minkštąją dalį. Subraižytą didesnio stalo viršų ji nudažė garstyčių spalva, gražiai derėjusia prie sienų. Tik pažiūrėjo, kad stalui dar kažko trūksta.
„Galvojau, kad reikėtų augalinių raštų, tik piešti nemoku... Tada paėmiau tapeto likutį, išpjoviau trafaretą (augalo lapą), apklijavau lipnia juosta, kad dažai neįsigertų - ir ant stalo su tuo trafaretu nupiešiau augalus. Didelę seną sekciją iš trijų dalių ji perdarė, nes ši atrodė „triukšminga“ - vienoje dalyje stiklai, kitoje - medinės durys, trečioje - atlenkiamas baras. „Barą ir stumdomus stiklus išėmiau, sekciją suvienodinau. Palikau didesnę lentyną, jei ateityje norėtųsi pastatyti televizorių. O tada pašiaušiau laką, nuvaliau paviršių su actu ir vandeniu, nutepiau baldams skirtu gruntu ir nudažiau šviesiais baldų dažais (kiek šviesesne nei sienų spalva).
Galiausiai atėjo grindų eilė (jos buvo paliktos pabaigai, nes atliekant kitus darbus galėjo prilašėti dažų). Ar nekilo abejonių renkantis šviesią grindų spalvą? „Smėlio spalvą pasirinkau, kad būtų šviesiau. Grindys baltos ir mano namuose. Žmonės jų kažkodėl bijo, mano, kad išsipurvins, bet iš tiesų ant jų nesimato dulkių.
Pašnekovė pasidžiaugė tuo, kad kaimynė, su kuria aptardavo sprendimus, suteikė jai daug kūrybinės laisvės. „Pamačiusi sienas, kol dar nebuvo tapetų, ji gal ir suabejojo būsimu vaizdu, bet jį pamačiusi labai džiaugėsi. Dar labiau nei pasiektas rezultatas gali nustebinti jo kaina - visos medžiagos atsiėjo tik 300 eurų. Pašnekovė patikino, kad reikėjo pasistengti, nes biudžetas buvo labai ribotas, ji labai taupė: laukė akcijų, pigesnių prekių važiavo iš Kėdainių į Kauną, nes paskaičiavo, kad taip bus pigiau, o atnaujindama kėdes panaudojo namuose užsilikusį audinį.
Tiesa, iki galutinai išbaigto vaizdo dar trūksta kilimėlio po stalu ir lengvų užuolaidų. Ką Goda patartų kitiems senų sodo namelių savininkams, kurie neturi daug lėšų, bet norėtų bent šiek tiek atsinaujinti? „Ne kartą socialiniuose tinkluose esu rašiusi, kad dažai išgelbės pasaulį. Perdažius kita spalva vaizdas gali iš esmės pasikeisti.
Goda vis ką nors daro ir perdaro savo namuose. Ji svajoja atnaujinti seną kemperį. „Jų senas dizainas gana tamsus ir slogus, įsivaizduoju, kaip įdomiai būtų galima viską atnaujinti vien pakeitus baldų paviršius, rankenėles, atnaujinus tekstilę, kuri labai daug duoda. Įsivaizduoju, kad tame nedideliame plote nieko negriaunant pavyktų sukurti daugiau erdvės. Buvau net nusiteikusi pataupyti, įsigyti seną kemperį ir jį atnaujinti, o paskui parduoti, bet pasirodė, kad man įperkamas kemperis būtų labai senas.
Sodo Priežiūra: Sandros Patirtis
Nuotraukas 15min konkursui „Mano kiemas“ atsiuntė A.Klioštoraitis. Paaiškėjo, kad daugiausia sodu rūpinasi pono Audriaus žmona Sandra. „Norėjau, kad gėlynėlis būtų dėl manęs, o ne aš dėl jo. Jai labai patinka levandos, todėl jų atsirado ir šeimos sode. Čia taip pat auga rožės, pelargonijos, lobelijos, šlamučiai, lakišiai.
„Kitaip tariant, nekeltų rūpesčių. Pasodinai ir auga, ir gražu, - juokdamasi sakė pašnekovė. - Pavyzdžiui, lakišius žydi nuo pat ankstyvo pavasario iki šalnų. Įsivaizduojate, turiu augalą, kuris pas mane žydi visą vasarą, yra nelepus.
Ponia Sandra papasakojo, kad juodu su vyru nusipirko seną sodą, kuriame yra likusių senų medžių, teikiančių aplinkai jaukumo. Sodą ji įvardijo kaip galimybę atsipalaiduoti ir nuo visko pailsėti. „Darbas sode man yra atsipalaidavimas, poilsis, proga pabūti su savimi.
„Reikia palaukti, kad viskas sudygtų, tada bus matyti, kaip viskas dera, gal teks ką nors išrauti. O šiaip manau, kad jau laikas sustoti, nes tam vis tiek reikia ir laiko, ir pinigų.
Sodo Namelių Dydžio Apribojimai
Nuo praėjusių metų lapkričio, buvusio aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo iniciatyva, buvo pakeistas Statybos techninis reglamentas, kuriame pakeisti maksimalūs sodo bendrijose stovinčių sodo namų dydžiai. Nuo pernai lapkričio įsigaliojo Statinių ir patalpų klasifikavimo reglamento pakeitimai, kuriuose nurodoma, kad maksimalus leidžiamas sodo namelio dydis yra ne daugiau kaip 50 kv. Iki tol soduose buvo galima statyti namus, kurių aukštis yra iki 8,5 m, o bendras plotas galėjo siekti iki 80 kv.
Po pernai lapkričio, tokio namo, kuris aukštesnis kaip 5 metrai ir jo plotas didesnis nei 50 kv. m, įregistruoti kaip sodo namelio jau nebeįmanoma. Po pernai lapkričio, tokio namo, kuris aukštesnis kaip 5 metrai ir jo plotas didesnis nei 50 kv. m, įregistruoti kaip sodo namelio jau nebeįmanoma.
Sodo namas - tai I grupės nesudėtingasis poilsiui skirtas statinys, kurio visų aukštų, antstolių, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. Statybos inspekcija akcentuoja, kad sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius.
Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad norint statyti gyvenamąjį namą, būtina parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Kitais atvejais SLD neprivalomas, o statinio projektas rengiamas tik statytojui pageidaujant.
Sodo Namelių Registracija Kėdainių Rajone
Šiuo metu visoje Kėdainių rajono savivaldybėje yra įregistruoti 775 sodo nameliai - iš jų tik Kėdainių miesto seniūnijoje 347, likusiose rajono seniūnijose - 428. Gyvenamąją vietą sodo nameliuose, esančiuose Kėdainių rajono savivaldybėje, yra deklaravę iš viso 325 asmenys. Paaiškėjo, kad Kėdainiuose kone pusėje visų registruotų sodo namelių žmonės yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.
Ne paslaptis, kad nemažai sodo namų nebuvo įregistruota, o pranešus apie įstatymo pakeitimus, gyventojai suskubo tą daryti. 2024 m. sodo nameliuose savo gyvenamąją vietą deklaravo 54 asmenys (14 Kėdainiuose, 40 likusiose seniūnijose), 2023 m. - 52 asmenys (20 Kėdainiuose ir 32 kitose seniūnijose), 2022 m. Tuo tarpu 2023 m. įregistruoti buvo 44 (14 Kėdainiuose ir 30 kitose seniūnijose), 2022 m.
| Metai | Deklaruota Gyvenamoji Vieta (Kėdainiai) | Deklaruota Gyvenamoji Vieta (Rajonas) | Iš viso Deklaruota Gyvenamoji Vieta | Įregistruota (Kėdainiai) | Įregistruota (Rajonas) | Iš viso Įregistruota |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2022 | - | - | - | - | - | - |
| 2023 | 20 | 32 | 52 | 14 | 30 | 44 |
| 2024 | 14 | 40 | 54 | - | - | - |