Edvinas Mamedovas - garsus Kauno verslininkas, nekilnojamojo turto plėtotojas ir aistringas keliautojas. Jo veikla apima įvairius projektus, nuo karinio miestelio konversijos Kaune iki istorinio kurhauzo Smiltynėje.
Jo teigimu, „Porsche“ - tai dar viena investicijos forma.
Labai smagu, kad didžiąja dalimi mano automobiliai yra seni, klasikiniai „Porsche“ modeliai, turintys grakščias ir nesenstančias formas, kurios nepraranda vertės ir, be to, mane labai žavi“, - abipuse nauda džiaugiasi verslininkas.
Būtent dėl to laidos „Kamantinėjimai“ žiūrovams Naujaisiais metais E. Mamedovas linki išpildyti savo ilgai brandintas svajones.
Verslininkas pasakoja, kad temperatūrą kalnų apačioje ir viršuje skyrė 50 laipsnių, todėl tik lipdamas žemyn E. Mamedovas pradėjo matyti kalnų gyvenimą ir vertinti jų grožį: vienuolynus, kalnų upes, vietinius gyventojus bei kraštovaizdį.
Savo gyvenime verslininkas griežtai vadovaujasi įsitikinimu, kad joks sprendimas yra blogiausias sprendimas.
Neįtikėtinas interviu: apie pragarą vaikystėje, Daktaro „teismą“ ir gyvenimą kalėjime
Investicijos ir projektai Kaune
XIX amžiaus pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų.
Po Nepriklausomybės sovietų kariuomenei teko palikti šalį.
Anot projekto vystytojo bei bendrovės „Miesto renesansas“ akcininko Edvino Mamedovo, karinis miestelis projekto plėtrai pasirinktas dėl kvartalo planinės struktūros ir jo dvasios.
Išsaugoti išorinės apdailos elementai, arkos, lubos, dideli langai ir platūs įėjimai į būstus, taipogi XIX a. autentiškos raudonų plytų sienos kai kurių pastatų viduje.
Projekte įrengta:
- 40 dviejų aukštų, 85-123 kv. m ploto kotedžų
- 18 mažų, 46-53 kv. m ploto butų
- Du 3,6 tūkst. ir 4,2 tūkst. kv. m ploto komerciniai biurų pastatai
Kvartale veikia pradinė mokykla, kurioje mokosi apie 180 vaikų ir darželis „Vaikystės sodas“, kuriame auklėjama apie 100 vaikų.
Į projektą jau investuota 12 mln. eurų, planuojama investuoti dar 10 mln. eurų.
Projektą konkursui teikia bendrovė „Miesto renesansas“.
Projektuotojas ir architektas - Gintautas Natkevičius.
Konkurso nugalėtoju komisija vienbalsiai išrinko darbą „Intakas“ (UAB architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“), kuris Jonavos g. 43C kvartalui parinko ne tik įvairias pastatų formas - siūlo skirtingas, bet kartu derančias medžiagas.
Čia derinama keramikos, medžio ar faktūrinio, pigmentuoto betono fasadų apdaila.
„Besikeičiančių faktūrų ir medžiagų žaismas sukurtų jaukaus miesto centro pojūtį“, - pridūrė biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ architektas.
Bendrovė „Optina“ pradės vystyti naują kvartalą, kuris įsikurs Jonavos g. 43C.
Todėl buvo žengta Kaune kol kas dar nelabai paplitusios praktikos keliu - kartu su Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriumi surengtas architektūrinis konkursas.
Jo metu skirtingos architektų komandos turėjo galimybę pristatyti skirtingas idėjas.
„Norėjome vienoje vietoje sukoncentruoti skirtingų paskirčių pastatus, o architektūrinis konkursas buvo vienintelis būdas pažiūrėti, kaip atliekant tą pačią užduotį ir esant vienodiems sklypo parametrams galima gauti visiškai skirtingus rezultatus, ir išrinkti patį tinkamiausią projektą, kuris atitiktų tiek mūsų, tiek miesto poreikius“, - kalbėjo E. Mamedovas.
Naujos tendencijos Kauno nekilnojamojo turto rinkoje
Dabar galime drąsiai daryti išvadas, kad būstas Kaune perkamas ne vieną kartą žmogaus gyvenime - jis keičiamas priklausomai nuo gyvenimo etapo.
Jaunimas linkęs nuomotis, jaunos šeimos pradžioje perka ekonominės klasės butus.
Vėliau, pagerėjus finansinei šeimos situacijai, perkamas namas ar komfortiškesnis butas, arba pora, užauginusi vaikus ir jiems pradėjus savarankišką gyvenimą, linkę parduoti namą ir pirkti kompaktiškesnį būstą, planuodami mažesnes pajamas išėjus į pensiją, ar panašiai.
Ne mažiau svarbus veiksnys, įtakojęs galimybes įsigyti nuosavą būstą, yra ir nuo praėjusių metų įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo nuostatai, ypač sąlyga, reikalaujanti įmokėti bent 15 proc. įsigyjamo NT vertės siekiančią pradinę įmoką.
Kai būsto vertė siekia 60 - 100 tūkst. eurų ar daugiau, 15 proc. nėra tokia jau maža suma, kurią gali greitai susitaupyti jaunas žmogus.
„Manau, kad viena esminių kliūčių jaunoms šeimoms ar baigusiems studijas neblogai uždirbantiems jaunuoliams įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui.
Kaune vidutinė pradinio įnašo suma yra apie 8 - 10 tūkst. eurų, taigi net aukštesnes nei vidutines pajamas turintys jauni žmonės turi taupyti ne vienerius metus“, - teigė R.Štaras.
Būtent visos šios aukščiau išvardintos priežastys ir lėmė tai, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose ypatingą paklausą įgauna 2 - 3 kambarių optimalaus išplanavimo butai jaunoms šeimoms ir netgi, taip vadinami, „studio“ tipo vieno kambario butai (20 - 22 kv. m. ploto) jauniems žmonėms, siekiantiems gyventi savarankiškai ir nenorintiems „kažkam mokėti į kišenę“ pinigus nuomai.
„Būsto kainoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose, augant, daugelis lietuvių netrukus galės įpirkti tik „studio“ tipo butą.“ - sako specialistas.
Per konferenciją pasisakiusieji atskleidė, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų mano, jog būstų kainos artimiausiu metu nemažės, atvirkščiai, greičiausiai šoktelės į viršų.
Tam pritaria ir Robertas Jocius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Kauno NT vystytojas, bendrovės „Skaita“ komercijos direktorius: „Didžioji dalis būstą Kaune įsigyjančių klientų mano, kad kainos vis dar kils“.
Pasak R.Jociaus, būsto rinka Kaune toliau kaista - pernai sudaryta 12,3 proc. daugiau sandorių nei 2015 m.
Tebevyraujant mažoms palūkanoms, didelė dalis butų perkama investiciniais tikslais, o tai kelia nekilnojamojo turto kainas.
„Kauną pirkėjai renkasi dėl to, kad pastaraisiais metais stebi intensyvią šio miesto gyvenamojo ir komercinio NT plėtrą, ir tiki, kad nekilnojamasis turtas laikinojoje sostinėje yra gera investicija“, - teigė pašnekovas.
Pasak Rūtos Račkytės, „Nekilnojamojo turto paslaugų centro“ ekspertės, nekilnojamojo turto pardavėjai fiksuoja sparčiausią būstų kainų augimą per pastaruosius metus.
Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius per praėjusius metus buvo daugiau nei trečdaliu didesnis nei 2015-aisiais, kainos augimas apie 5 proc.
Pažymėtina, kad Kaunas buvo sąstingyje, miesto plėtra po ekonominės krizės laikotarpio vystėsi labai vangiai, gyvenamosios paskirties projektų buvo vystoma labai nedaug.
Jeigu numatyta plėtra bus įgyvendinta, padaugės investuotojų įvairiuose verslo sektoriuose, bus sukurta daugiau darbo vietų, kas masins apsigyventi Kauno mieste, tada galima bus kalbėti apie kainų augimą.
O kol kas 2016 m. didesnį pardavimų skaičių sąlygojo geros banko kreditavimo sąlygos ir labai žemos palūkanos už indėlius.
Gyventojams palankiau investuoti į NT, nei laikyti pinigus banke.
Remiantis DNB duomenimis, vidutinė suma, kurią lietuviai iš banko skolindavosi naujam būstui įsigyti, šiais metais buvo 44,6 tūkst. eurų, o paskola buvo imama vidutiniškai 23 metų laikotarpiui.
Vidutinė būsto paskolos suma Kaune buvo 57,8 tūkst. eurų.
Daugiausia būsto kreditą renkasi jauni 25 - 34 metų amžiaus žmonės.
Su tokio amžiaus būsto pirkėjais sudaroma net 60 proc. pirkimo sutarčių.
Vis dėlto, pagrindinė kliūtis jaunoms šeimoms gauti paskolą naujam būstui, yra 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Bendrovės „Miesto renesansas“, vystančios „Juozapavičiaus 13“ projektą, savininko Edvino Mamedovo teigimu, Kauno mieste pastaraisiais metais pradeda formuotis ryškesnė gyvenamųjų būstų segmentacija:
- kompaktiški ekonominiai butai;
- išskirtiniai butai senamiestyje;
- nedidelio gyvenamojo ploto namai;
- autentiški, išskirtiniais architektūriniais sprendimais, pasižymintys NT objektai.
Aleksotas - atgimstantis feniksas Kauno mieste
Dar prieš keletą metų Aleksotas daugeliui kauniečių buvo tiesiog atokesnis miesto rajonas.
Tačiau pastaraisiais metais jis yra bene sparčiausiai augantis ir atsinaujinantis rajonas Kaune.
Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, Aleksotas po 1990-ųjų labiausiai išaugo ne tik savo teritorija, bet ir pagal gyventojų skaičių.
Naujų gyvenamųjų namų statyba Aleksote suaktyvėjo prieš maždaug aštuonerius metus.
Tuomet buvo įgyvendintas Fredos kvartalo projektas, naujų gyvenamųjų kvartalų atsirado Botanikos sodo prieigose, Bitininkų gatvėje.
Šiuo metu aktyviai vystomas nekilnojamojo turto projektas netoli pagrindinės Veiverių gatvės ir „Maxima bazės“ - Šeštokų ir Leipalingio gatvių sankirtoje.
Čia įsikurs 4 ha užimantis mažaaukščių daugiabučių namų kvartalas „Parko apartamentai“.
Smiltynės kurhauzas: istorinio paveldo išsaugojimas
Registrų centro duomenimis, pastatus sklype nuo 2006 metų gegužės valdo Kaune registruota nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „TVB“.
Pastarąją valdo Edvinas Mamedovas ir Sergejus Šulmanas.
Įmonės bendraturtis E.Mamedovas 15min sakė, kad Smiltynės kurhauzą pirko kaip įdomų investicinį projektą vystymui.
Anot E.Mamedovo, Smiltynės kurhauzas 1900-1944 metais tarnavo kaip prabangus viešbutis, kuriame tuo metu buvo 2 naujovės - karšto vandens vonios ir apšvietimas.
Vienu metu Smiltynės kurhauze veikė kazino, taip pat jis garsėjo savo virtuve, sodo restoranu, sodo kavine.
Rekonstrukcijos projektą parengė architektė Laimą Šliogerienė, kuri taip pat rengė Palangos kurhauzo projektą.
„Jos dėka buvo paruoštas Smiltynės kurhauzo tvarkybos darbų projektas, už kurį mes gavome kompensaciją iš KPD.
Tam, kad rekonstruotum pastatą, reikia jį užfunkcionuoti, kad jis veiktų ir jame vėl virtų gyvenimas.
Įmonės bendraturčio teigimu, nors pastatas yra parduodamas, įmonė vis dar neatsisako minties jį plėtoti pati.
E.Mamedovas aiškino, kad objektas parduodamas jau kelis metus ir jo kaina nesikeitė.
„Susidomėjimo šiuo objektu iki šiol buvo, tačiau nedaug.
1,34 ha žemės sklype galima modernizuoti pagrindinį pastatą, kuriame yra 25 apartamentai, taip pat galima rekonstruoti svečių namus, kuriuose yra 6 apartamentai.
„Teritorijoje yra numatyti du teniso kortai ir 26 automobilių parkavimo vietos.
Labai norėtųsi, kad šis objektas sulauktų vietinių gyventojų arba verslininkų dėmesio, kurie norėtų išsaugoti istorinį kultūrinį paveldą, susijusį su šiuo pastatu.
Susidomėjimo galėtume sulaukti iš vietinių, regioninių arba iš netolimų regionų gyventojų/verslininkų, kuriems rūpi išsaugoti kultūrinę - istorinę reikšmę turintį pastatą.
Pasak R.Martišausko, šiuo metu yra derinama dalinė sąmata dėl dalinio pastato ir svečių namų sutvarkymo, todėl šiai dienai nustatyti investiciją rekonstruojamam pastatui yra sudėtinga.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad viešbučio paskirties pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė.
„Pastatas turi saugotinų kultūros vertybių, todėl bet koks pastato išorės ir vidaus remontas, pritaikymas kitai nei viešbučio su restoranu veiklai turi būti derinamas su atitinkamomis priežiūrą vykdančiomis valstybės institucijomis.
Tai yra specifinis, vienetinis turtas, todėl jis nėra laikomas rinkos objektu, kuriuo laisvai galima spekuliuoti.
Pradinė objekto kaina yra viešai skelbiama.
Tikėtina, kad norintys investuoti į tokį turtą bus pasirengę atkaklioms deryboms.
Smiltynės kurhauzas yra valstybės saugomas objektas ir į registrą įtrauktas 1996 metų pabaigoje.
Skelbime nurodoma, kad kurhauzo plotas - 1143 kv.
Įspūdinga „Porsche“ kolekcija
„Čia - mūsų žaislai“, - pristatydamas „Porsche“ automobilių kolekciją juokauja E. Mamedovas.
Nuo 1996 m. su „Porsche“ važinėjantis verslininkas pripažįsta, kad šio prekinio ženklo automobiliai kadaise ir jam atrodė kaip nepasiekiama svajonė, tačiau dabar jo namų garaže tokių automobilių stovi net šeši.
„Mano tikslas nebuvo turėti ypatingą kolekciją, bet gavosi taip, kad kiekvienas automobilis, kurį aš turiu, man kažką reiškia.
Šiai dienai tikrai mėgaujuosi, kad automobiliai visąlaik yra šalia manęs.
Man smagu juos matyti, smagu su jais važiuoti ir smagu, kad jie vis dar mane džiugina“, - tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ kalbėdamasi su režisieriumi, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu A. Kamantausku sakė garsus Kauno verslininkas E. Mamedovas.
Išvysti autentiškos architektūros verslininko namus su įspūdingo dydžio apvaliais langais, pro kurių langus šviečia Kauno Prisikėlimo bažnyčios bokštas ir kurie atspindi tarpukario architektūros braižą, pamatyti jo „Porsche“ automobilių kolekciją bei išgirsti visą pokalbį su žymiu Kauno verslininku galite čia.
Išskirtinį E. Mamedovo namą projektavusiam architektų „G. Natkevičius ir partneriai“ biurui didžiausias iššūkis buvo paveldo teritorijoje, kurioje dominuoja tarpukario architektūra, pastatyti modernų namą ir jame įrengti požeminį garažą, kuriame lengvai tilptų bent dešimt automobilių.
Tai - nestandartinis sprendimas, tačiau verslininkas pabrėžia, kad jam automobiliai yra daugiau negu tik transporto priemonė ar estetinė atgaiva.
Kartu su „Porsche“ verte kinta ir šio prekinio ženklo vartotojas.
Daugybę metų Lietuvos „Porsche“ klubo prezidentu buvęs E. Mamedovas tikina pastebėjęs naują tendenciją: prabangius automobilius vis dažniau įsigyja jauni žmonės, kurie galbūt ne visada supranta tikrosios prekės vertės.
„Dabar yra labai daug jaunų žmonių, kurie greitai uždirba ir nenori nieko laukti: jie nori staigiai pirkti gerą automobilį, prabangų namą ir brangius laikrodžius.
Aš manau, kad tai - dalinai atsitiktiniai žmonės.
Jiems svarbiausia, kad atkreiptų į save dėmesį ir turėtų kažkokį statusą.
Šiandien - „Porsche“, rytoj jau gali būti ir „Lamborghini“ ar „Ferrari“.
Vairuotojas ne tai, kad yra pasimetęs, bet jis gali visai neatitikti to automobilio filosofijos“, - pastebi verslininkas.
Tuo tarpu jauniausiai E. Mamedovo dukrai, penkerių metukų Emai, prieš visus tėčio „Porche“ nublanksta paprastas kelioninis autobusiukas.
„Jos akyse - tai geriausias automobilis, kuriame galima ir pažaisti, ir pamiegoti“, - pripažįsta verslininkas naujausioje A. Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje.
Pažintinės kelionės - nenutrūkstantis gyvenimo projektas
Per savo gyvenimą E. Mamedovas aplankė keliasdešimt pasaulio šalių - galbūt jau būtų apkeliavęs ir visą pasaulį, tačiau verslininkas užaugo Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje ir pirmąkart už Atlanto nuvyko tik 1996-aisiais.
„Atsimenu, kai skridome į Ameriką, aš vis galvojau - negi mes tikrai esame Amerikoje?
Atrodė, kad tai - nepasiekiama šalis.
Po to aplankiau Meksiką, ir prasidėjo… Aišku, čia buvo tokios turistinės kelionės, o 2000-aisiais pirmąsyk išvažiavau į mėnesio trukmės kelionę po Indiją ir Nepalą - tai man buvo visai neatrastas pasaulis, visiška egzotika“, - prisiminimais A. Kamantausko laidoje „Kamantinėjimai“ dalinasi verslininkas.
Būtent Nepale E. Mamedovas apturėjo vieną įsimintiniausių savo gyvenimo akimirkų - tai 10 dienų trukmės kelionė į Everesto viršukalnę, kurią jam ir pirmajai jo žmonai suorganizavo keliautojas Vytautas Bukauskas.
Tiesa, nors ši kelionė verslininko šeimai padovanojo ryškius atsiminimus, ne visi iš jų buvo šilti ir šviesūs.
„Kiekvieną dieną buvo vis baisiau, sudėtingiau ir šalčiau, maistas buvo kažkas baisaus, visur nešvara ir šaltis.
Tu eini ir tiesiog galvoji apie tai, kad kelionė greičiau pasibaigtų.
Kai mes lipome aukštyn, sąlygos darėsi vis atšiauresnės ir iš 9 žmonių komandos tikslą pasiekėme tik trys - aš, mano žmona ir alpinistas iš Vilniaus“, - sako E. Mamedovas.
„Mano žmona, lipdama į priekį, dar sugalvojo nusiprausti, bet kai suprato, kokios ten sąlygos - iš skardos gabaliukų sukalta dėžė, ant ledo paklotas celofanas, vietinis užlipa ant kėdės ir tau ant galvos pila iš kibiro karštą vandenį, o paskui turi lauke apsirengti sausus drabužius - tai vienąkart pabandė ir suprato, kad to neįmanoma daryti.
Tokios buvo sąlygos“, - pasakoja verslininkas.
Naujausioje A. Kamantausko tinklalaidės „Kamantinėjimai“ laidoje E. Mamedovas taip pat atskleidžia, kad daugybę metų svajoja aplankyti Japoniją.
„Japonija yra mano ateities kelionė: aš ten dar nesu buvęs.
Mes važiuodavome į tas šalis, kuriose iš tikrųjų buvo virsmas - į kai kurias iš jų nuvažiuoti jau nebegali, nes jos yra subombarduotos, sugriautos.
Džiaugiamės, kad jas pamatėme, nes dabar to padaryti negalėtume, o Japonija yra civilizuota šalis, į kurią galime bet kada nuvažiuoti“, - sako E. Mamedovas.
„Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi svajonių, todėl geriausia būtų jų kiek įmanoma neatidėlioti, nes pasaulis labai keičiasi ir mes labai artimame laike pamatėme dalykų, kurie mus įpareigoja gyventi kiekviena diena - tai Covid-19 pandemija ir karas Ukrainoje.
Tu gali būti pasiruošęs, bet iš tiesų tu pasidarai bejėgis, nes šie dalykai nuo tavęs visiškai nepriklauso“, - sako E. Mamedovas.
tags: #mamedovo #nekilnojamojo #turto #imone