Šaltasis metų laikas Lietuvoje - rimtas išbandymas kiekvieniems namams. Norisi šilumos, jaukumo, bet ir estetikos, ar ne? Seni radiatoriai dažnai būna ne tik neefektyvūs, bet ir darko interjerą. Todėl vis daugiau žmonių ieško šiuolaikiškų sprendimų - tokių, kurie būtų ir gražūs, ir ekonomiški, ir puikiai šildytų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie radiatoriai šiandien yra populiariausi Lietuvoje, kaip jie veikia, į ką atkreipti dėmesį renkantis bei kokių klaidų vengti. Šiuolaikiniai radiatoriai - tai ne tik metalo gabalas, kabantis po langu. Tai efektyvūs, ekonomiški ir dažnai net dizaino akcentu tampantys šildymo prietaisai.
Jie gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų - plieno, aliuminio, ketaus ar net stiklo.
Radiatorių Istorija
Radiatorių istorija pasaulyje prasidėjo XIX a. viduryje. Vienas pirmųjų patentuotų radiatorinių šildytuvų buvo sukurtas Rusijoje - žinomas kaip „ketaus monstras“. Laikui bėgant, radiatoriai evoliucionavo - atsirado plonesni, lengvesni, bet galingesni modeliai.
Radiatorių Tipai ir Jų Savybės
Šiuolaikiniai radiatoriai - tai ne tik šilumos šaltinis, bet ir interjero dalis, komforto garantas bei išmanių namų dalis. Renkantis svarbu ne tik grožis, bet ir techniniai parametrai, tinkamumas jūsų būstui bei galimybė taupyti. Jei abejojate - kreipkitės į specialistą, kuris padės išsirinkti tinkamiausią sprendimą.
Pagrindiniai klausimai renkantis radiatorius:
- Ar verta keisti senus radiatorius, jei jie vis dar veikia? Taip, nes seni radiatoriai dažnai naudoja daugiau energijos ir neefektyviai paskirsto šilumą.
- Ar dizaininiai radiatoriai tik gražūs, ar ir efektyvūs? Daugelis jų yra ne tik estetiški, bet ir labai efektyvūs.
„Neretai žmonės galvoja, kad visi radiatoriai šildo vienodai, tačiau tai mitas. Didžiausias iššūkis - pasirinkti tinkamą galią ir priderinti prie interjero. Jei radiatorius per silpnas - šildys nepakankamai. Jei per stiprus - be reikalo švaistysite energiją.
Šildymo Sistemos Projektavimas
Statantys namą dažniausiai mano, jog žino viską apie šildymo sistemą, nes analogišką įsirengė draugas ar pažįstamas. Atseit, reikia tik nusipirkti įrangą ir ją pajungti. Tačiau šildymo įrangos kokybė, funkcionalumas tobulėja labai greitai ir realybė ne visai tokia.
Norint įsirengti optimalią šildymo sistemą pirmiausia būtina parengti projektą. Šildymo sistemų projektuotojams reikia duomenų apie namo šilumos nuostolius arba sienų, stogo, langų, durų šiluminę varžą.
Esamiems šilumos nuostoliams kompensuoti skaičiuojamas reikalingas šilumos poreikis kilovatais, nustatomas energijos poreikis karštam vandeniui paruošti, išanalizuojama, kokiems parametrams esant efektyviausiai naudojama energija, nustatoma rezervinė galia ir t.t.
Pagal STR'ą šilumos poreikis turi būti nustatomas skaičiuojant lauko temperatūrą žiemą -22 laipsniai šalčio, viduje +20 laipsnių šilumos.
Šildymo sistemos projektas - būtina ir nediskutuotina namo projekto dalis, kurios, deja, arba nebūna, arba į ją nekreipiamas dėmesys ir pasitikima kaimyno, draugo įsirengta sistema.
„Jeigu parengti projektą nėra galimybės, reiktų bent darbo brėžinio ar šildymo sistemos schemos, pagal kurią galima būtų atsekti, ar nebuvo padaryta klaidų instaliuojant ar montuojant įrangą", - teigia šildymo sistemų specialistai.
Kitas momentas - atsakyti sau į klausimą, kodėl renkuosi tą ar kitą energijos rūšį bei sistemą: dėl taupumo, patogumo, prestižo, populiarumo?
Pavyzdžiui, Vokietijoje kieto kuro katilus renkasi žmonės, kurie turi nuosavo miško ir žino, kad visada turės malkų. Tokiu atveju į kieto kuro katilo sistemą integruoja akumuliacinę talpą, valdymą, kartais ir saulės baterijas ar kolektorius. Taip taupymas derinamas su patogumu.
Labai atsakingai reikia rinktis sistemų instaliuotojus, ypač naujesnių technologijų įrangos. Toli gražu ne visi perpratę vienos ar kitos sistemos subtilybes.
„Tenka matyti, jog vienodo ploto namuose instaliuotos geoterminio šildymo sistemos eksploatacija viename name kainuoja visai nedaug, kitame - daug brangiau. Netikiu, jog pastarajojo gyventojai atidarę langus leidžia šilumą į lauką. Dažniausiai pasitaikantys geoterminio šildymo sistemos trūkumai - per mažas vamzdynas lauke arba per maža šilumos siurblio galia", - pastebi specialistas.
Šildymo įrangai nustatoma rezervinė galia. Ji reikalinga tam, jog esant sąlygoms, kurios buvo priimtos skaičiuojant, įranga turėtų galimybę atvėsti, ją galima būtų aptarnauti, o patalpose išliktų šilta.
Apskaičiuoti rezervinę galią būtina, kitaip, išjungus sistemą ir atšalus patalpų orui, užšals visa sistema, bus didžiuliai nuostoliai.
Klimato kaitos pokyčiai reiškia ir didelius temperatūros svyravimus. Tad lengvabūdiškai pasikliauti apytiksliu šildymo įrangos galios nustatymu, neva tinkančiu visiems pastatams (kartais dar patikslinama - naujiems), negalima.
Kas tokiu atveju atsakys už įvykusią avariją? Jokiu būdu negalima pamiršti rezervinės galios, kuri skirtinguose pastatuose bus skirtinga.
Specialistas sako, jog pastaruoju metu pastebėjęs tendenciją mažinti šildymo prietaisų galią. Bet kas garantuoja, kad visą žiemą bus pliusinė ar jai artima temperatūra, kad nebus dviejų naktų, kai temperatūra kris iki -30 laipsnių?
Tokiais ekstremaliais atvejais avarinės tarnybos ar sistemų montuotojai sulaukia daugybės skambučių. „Pirmiausia prašome parodyti šildymo sistemos projektą, bet dažniausiai jo nebūna. Tada apgraibomis ieškome sistemos gedimo priežasčių", - pasakoja šildymo sistemų specialistas.
Beveik visi šiluminės technikos gamintojų atstovai, inžinieriai šilumininkai gali parengti ir rengia šildymo sistemos projektus. Šildymo sistemos projektas yra būtina sąlyga tiek efektyvumui pasiekti, tiek taupant energiją bei pinigus.
„Nedarykite klaidos rinkdamiesi ne įrenginį, reikalingą jūsų namui, bet jo kainą", - perspėja specialistas.
Kombinuotas Šildymo Būdas
„Jeigu dabar rinkčiausi nuosavo namo šildymo būdą, tai tikrai rinkčiausi kombinuotą", - sako šildymo įrangos specialistas. Jo nuomone, dabar saulės energijos moduliai, generuojantys elektros energiją, atpigo, be to, jie gaminami ir Lietuvoje, ir, specialisto manymu, gana kokybiški.
O pas mus saulės spinduliuotės efektyvumas žiemą būna netgi didesnis nei vasarą, ir dažniausiai tada, kai reikia - šaltomis saulėtomis dienomis.
Tradicinės šildymo sistemos su kieto kuro katilu papildymas saulės pagaminta elektra karštam vandeniui ruošti, jo manymu, yra vienas iš perspektyvių šildymo būdų, be to, dar ir „žalias".
Lietuvoje įteisinta elektros kaupimo galimybė pasinaudojant elektros skirstomaisiais tinklais, kai saulės baterijos visus metus gamina elektrą ir ją kaupia skirstomajame tinkle.
Vasaros metu saulės energijos pagamintą ir skirstomuosiuose tinkluose sukauptą energiją galima susigrąžinti žiemą, kai reikalingas papildomas didesnis kiekis energijos.
Techniškai šildymo sistemą papildyti elektriniu šilumokaičiu nėra labai sudėtinga.
Kai kurie pasauliniai šildymo įrangos gamintojai savo įrangoje - katiluose ir šilumos siurbliuose, jau montuoja saulės modulių prijungimą ir galimybę elektros energiją tiekti skirstomiesiems tinklams - tad aišku, kuria linkme einama.
Nemažos dalies gamintojų šilumos siurbliai jau turi automatikos praplėtimo galimybę saulės jėgainės valdymui - nurodant, kokia kryptimi energiją naudoti: į skirstomąjį tinklą, ar iš jo.
Kitas racionalus ir „žalias" šilumos šaltinis - geoterminis šilumos siurblys žemė-vanduo arba oras-vanduo.
Šilumos Siurblių Šildymo Įrengimas
Šiuolaikinių šilumos siurblių naudingo veikimo koeficientai aukšti, papildomos elektros energijos jiems reikia palyginti nedaug, ypač jei orai nėra šalti. Daugelis „oras-oras" šilumos siurblių efektyviai veikia iki - 20 laipsnių šalčio.
O jeigu dar elektrą gamina vienas kitas saulės modulis, net ir šaltesnėmis dienomis elektros energijos sąnaudos bus visai nedidelės ar jų visai nebus.
Svarbiausia, specialisto nuomone, pasirinkti šilumos siurblius pritaikytus mūsų klimato zonai. Šilumos siurblio lauko agregatas būtinai turi turėti kompresoriaus ir dugno pašildymo funkcijas, pajūrio zonoje svarbu, kad turėtų ne tik korozijai atsparų korpusą, bet ir ventiliatoriaus apsaugą nuo vėjo, kuris ilgainiui gali ventiliatorių išcentruoti.
Šilumos siurblio veikimo principas:
Šilumos siurblio veikimo principas grįstas žemos temperatūros šilumos paėmimu, sukoncentravimu ir aukštesnės temperatūros pateikimu. Šilumos siurblys žemesnių parametrų šilumą paverčia aukštesnės temperatūros šiluma. Tam reikalinga elektra kompresoriaus darbui.
Šilumos siurblio energijos transformavimo koeficientas COP yra perpumpuotos šilumos kiekio santykis su tam perpumpavimui sunaudota elektros energija. Gamintojai deklaruoja šilumos siurblių nominalią galią, esant lauko oro temperatūrai +7 °C ir vandens temperatūrai +35 °C.
Pavyzdžiui, jeigu COP yra 5, tai reiškia, kad siurblys perpumpuoja 4 kWh šilumos sunaudodamas 1 kWh elektros energijos. Kadangi elektros energija virsta šilumos energija, tai prie galutinės 4 kWh vartotojo gaunamos šilumos dar prisideda ir 1 kWh šilumos iš elektros.
Kuo COP didesnis, tuo mažesnis perpumpuojamos šilumos temperatūros skirtumas. Tad šilumos siurblio oras-vanduo didžiausias COP ir galia būna, kai lauko oro temperatūra yra +7 °C, o ruošiamo vandens +35 °C. Esant temperatūrų skirtumui 28 °C, galima tikėtis COP apie 5.
Jeigu šildome vandenį iki +55 °C, tai temperatūrų skirtumas bus 48 °C ir galime tikėtis, kad COP bus tik apie 3,3-3,5.
Atitinkamai, jeigu lauko oro temperatūra bus -20 °C, vandens temperatūra bus +35 °C, tai temperatūrų skirtumas bus 55 °C ir COP gali siekti tik apie 2,0-2,3. O maksimali galia gali siekti apie 70-80 proc. nuo deklaruojamos nominalios šilumos siurblio galios.
Dar vienas svarbus šilumos siurblio charakteristikos parametras - kompresorius su dažnio keitikliu arba inverterinis kompresorius.
Inverterinis kompresorius:
Šilumos siurblio galia būna numatyta tokia, kad jos užtektų, kuomet lauke labai šalta. Tuo metu, kai lauke nėra labai šalta, tos galios reikia daug mažiau. Jeigu kompresorius gali dirbti tik fiksuotomis apsukomis, t.y., neturi dažnio keitiklio, tai tokiu metu siurblys dirba gana dažnai išsijungdamas/įsijungdamas.
Elektrotechnikoje taip jau yra, kad daug energijos naudojama elektros variklį paleidžiant, bet tos sąnaudos nėra naudingos.
Elektros variklio ilgaamžiškumas labai daug priklauso nuo start/stop skaičiaus, labiau nei nuo darbo valandų skaičiaus. Šiai problemai išspręsti į šildymo sistemą buvo integruojamos akumuliacinės talpos, kad kažkiek išlygintų siurblio darbą.
Tobulėjant technologijoms atsirado galimybė reguliuoti kompresoriaus sukimosi greitį jam veikiant. Panašiai kaip automobilyje yra skirtingos pavaros arba automatinė greičių dėžė.
Tas įrenginys, kuris keičia kompresoriaus apsisukimo greitį, vadinamas inverteriu arba dažnių keitikliu. Jo paskirtis yra keisti elektros srovės, paduodamos į kompresorių, parametrus taip, kad keistųsi apsisukimai.
Tada kompresorius, ir tuo pačiu visas šilumos siurblys, gali veikti optimaliau. Užuot kiekvieną kartą stabdžius ir paleidus kompresorių, pagal poreikį galima keisti kompresoriaus apsisukimus sumažinant stabdymų/paleidimų skaičių.
Tokiu būdu kompresoriaus apsisukimai optimaliai pritaikomi prie poreikio ir start /stop skaičius mažėja, ilgėja kompresoriaus tarnavimo laikas.
Išmani valdymo sistema priderina kompresoriaus tiekiamą galią prie pastato poreikių optimaliu būdu, didėja energijos sąnaudų efektyvumas, mažėja akumuliacinių talpų poreikis. Savaime suprantama, inverteris kainuoja papildomai.
Pastaruoju metu start/stop siurblių populiarumas yra stipriai sumažėjęs, nes konkurencinę kovą jau laimėjo šilumos siurbliai su kintamos galios kompresoriais, turinčiais dažnio keitiklius arba inverterius - vadinama įvairiai. Oras-vanduo rinkoje start/stop šilumos siurblių praktiškai jau nėra, o geoterminių dar yra.
Keičiant šildymo įrangą senesnės statybos pastatuose žinotina, kad šilumos siurbliui reikia didesnės elektros galios. Elektros galia reikalinga ne tik kompresoriui, lauko oro ventiliatoriui ir cirkuliaciniam vandens siurbliui, bet ir įmontuotiems elektriniams šildymo elementams.
Jeigu kompresoriui reikia apie 2-4 kW galios, tai įmontuotam elektriniam šildymo elementui gali prireikti dar 3-6 kW galios. Papildomas elelektrinis šildymo elementas gali būti tūriniame karšto vandens šildytuve. Taigi, vien tik šilumos siurbliui gali prireikti iki 9-10 kW elektros galios.
Tad tokiu atveju nedideli saulės moduliai gali būti labai naudingi.
Šildymo įrangos specialistas sako, kad būna, jog šildymo sistemos pagrindinis agregatas kainuoja mažiau nei priedai, reikalingi šilumos energijos valdymui, taupymui, papildomiems šilumos gamybos prietaisams prijungti. Tačiau papildomos funkcijos naudingos efektyviam šilumos energijos naudojimui ir ilgainiui atsiperka.
Tad įsirengiantiems naują šildymo sistemą jis pataria atsižvelgti į įrangos galimybes ne tik gaminti šilumą, bet ir efektyvų valdymą, integracijos su kitais prietaisais galimybę.
Geoterminiai Šilumos Siurbliai
Dėl paprastesnio įrengimo A++ klasės namuose populiarūs oras-vanduo šilumos siurbliai, tačiau, jei yra galimybė, visgi verta įsirengti geoterminį arba žemė-vanduo šilumos siurblį. Ypač, jei yra galimybė sumontuoti vertikalų giluminį gręžinį arba jei sklypo plotas pakankamas horizontaliam kolektoriui išvedžioti.
Geoterminis šilumos siurblys ima šilumą iš žematemperatūrio energijos šaltinio (grunto), pakelia ją iki reikiamo lygio ir perduoda į šildymo sistemą. Kuo energijos šaltinio temperatūra aukštesnė, o šildymo sistemai reikalinga temperatūra žemesnė - tuo efektyvesnis yra šilumos siurblio darbas.
Privalumai:
Kuo geoterminiai šilumos siurbliai pranašesni už kitus? Pirmiausia efektyvumu, t.y., pagamina daugiau šilumos energijos nei kiti šilumos siurbliai, tuo pačiu kelia namo vertę. Ilgesnis jų tarnavimo laikas ir, kas labai svarbu vasarą - nemokamas patalpų vėsinimas. Vasarą iš patalpų paimta šiluma atiduodama tai aplinkai, iš kurios žiemą ji bus imama. Tiesa, geoterminio šilumos siurblio įrengimas sudėtingesnis.
Lauko Kolektorius Geoterminiam Šilumos Siurbliui
Pirmiausia grunte reikia įrengti geoterminio šilumos siurblio šilumokaitį - vertikalų arba horizontalų. Horizontalus paviršinis šilumokaitis arba kolektorius, įkasamas 1,5-2 m gylyje. Kolektoriaus vamzdelių kontūre vamzdynas gali būti lygiagretus, spiralinis ar dar kitoks, priklausomai nuo reikalingo vamzdyno ilgio, turimo ploto ir kt.
Horizontalus spiralinis kolektorius.
Horizontalus kolektorius arba šilumokaitis naudoja per vasarą grunte sukaupiamą paviršinę saulės energiją, tad svarbu, kad kolektorius būtų įrengiamas pietinėje pusėje, kolektoriaus ploto negalima dengti plytelėmis ar asfaltu.
Vertikalus šilumokaitis - tai gili...
Iki Šiol Iškastinio Kuro Kainos Keitėsi Maždaug Kas 5 Metai:
- Viena jo rūšis brangsta, kita tuo pačiu metu pinga, praėjus maždaug 5-iems metams pasikartoja atvirkščias procesas.
- 2015 metų pabaigoje - 2016 pradžioje, skysto kuro kainos krito tiek, kad jis tapo vienu iš pigiausių energijos šaltinių. Pigiau už medienos granules, geotermiją. Po kurio laiko jis vėl pabrango ir aplenkė medienos kainas.
- Tačiau jau apie 2020 -uosius tapo aišku, kad iškastinis kuras tampa praeitimi. Pirmenybė vis plačiau ir masiškiau teikiama atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Keičiasi Ir Šildymo Įrangos Kainos:
- Per 20 metų labai ryškiai sumažėjo kokybiškos šildymo įrangos kaina.
- Jeigu iš pradžių geri vokiški šildymo katilai buvo labai brangūs, tai dabar tokios pat kokybės įrangos kaina nukritusi.
- Be to, keičiantys kieto kuro katilą efektyvesniu, atnaujinantys šildymo sistemą gali gauti solidžią kompensaciją.
Pastaruoju metu didėjant pastatų energiniam efektyvumui ženkliai sumažėjo namui ar pastatui reikalingas šilumos energijos kiekis. Jei ankčiau per metus reikėjo kelių šimtų kW/kv. metrui apšildyti, dabar šis kiekis sumažėjo iki 30 - 50 kW per metus. Atitinkamai mažėja galingų katilų ir radiatorių sistemos poreikis, ekonomiškai apsimoka įsirengti šilumos siurblius bei žemos temperatūros reikalaujančią grindinio šildymo sistemą.
tags: #naujos #kartos #radiatoriai #nuosavame #name