Maisto Verslo Reikalavimai Lietuvoje: Nuo Higienos Iki Nuotolinės Prekybos

Gyvenimo tempui vis labiau įsibėgėjant, žmonės vis dažiau renkasi patogesnius apsipirkimo būdus. Vienas iš tokių - užsisakyti maisto produktus internetu. Šiuo metu internetinėje erdvėje daugėja šviežių produktų pardavėjų, siūlančių įsigyti tiesiai į namus pristatomų šviežių daržovių, vaisių, pieno, mėsos bei duonos gaminių.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami maisto verslui Lietuvoje, įskaitant higienos standartus ir nuotolinės prekybos ypatumus.

Maisto Saugos ir Kokybės Kontrolė

Pagal kompetenciją maisto saugos ir kokybės tikrinimą atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustato moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių saugos bei maisto higienos privalomuosius reikalavimus.

Nuotolinės Prekybos Maistu Reglamentavimas

Šiuo metu galiojančių specialių teisės aktų, reglamentuojančių nuotolinę prekybą maistu, nėra. Tačiau nuotolinei prekybai maistu taikomi tie patys maisto tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, kaip ir įprastai prekybai, kadangi ši veikla patenka į sąvokos „maisto verslas“ apibrėžimą.

Reglamente nurodoma, kad maisto verslas - tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą. Nustatyta, kad fiziniai arba juridiniai asmenys yra atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

Vadovaujantis teisės aktais, maisto tvarkymo subjektai, vykdantys nuotolinę prekybą maistu, yra registruojami. Šalyje yra įregistruoti 124 nuotolinę prekybą vykdantys maisto tvarkymo subjektai. Nuotoline prekyba užsiimantys maisto tvarkymo subjektai priskiriami mažos rizikos grupei ir tikrinami vieną kartą per dvejus metus.

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. įsigaliojo naujas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriame išdėstytos konkretesnės informacijos pateikimo apie fasuotus ir nefasuotus maisto produktus, kuriais prekiaujama nuotolinėmis ryšio priemonėmis nuostatos.

Vartotojai, turintys nusiskundimų dėl maisto, užsisakyto internetu, saugos ir kokybės, turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (Siesikų g. 19, Vilnius).

Higienos Reikalavimai Maisto Pramonėje

Laikytis higienos standartų maisto pramonėje - būtina, siekiant užtikrinti bendrą saugą, aukštą produktų kokybę bei galutinių vartotojų sveikatą. Dėl to maisto pramonės verslai privalo taikyti griežtus standartus tiek savo darbuotojams, tiek jų darbo aplinkai.

Gamybos sąlygos, higiena, sandėliavimas ir maisto produktų bei įrangos pristatymas turi didelę įtaką bendram higienos lygiui. Užtikrinkite, kad sandėliavimo patalpos būtų švarios, tvarkingos ir apsaugotos nuo neleistinos prieigos. Be to, laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje ir saugokite juos nuo neigiamo šviesos, drėgmės ar kenkėjų poveikio.

Darbuotojai turėtų būti tinkamai apmokyti ir supažindinti su griežtais higienos reikalavimais. Kadangi būtent jie tiesiogiai dirba su maisto produktais, pagrindinis jų prioritetas turėtų būti kuo labiau sumažinti maisto taršos riziką. Nuolat informuokite darbuotojus apie naujausius higienos ir saugos reikalavimus. Tai apima specialiai darbo aplinkai pritaikytos aprangos dėvėjimą, reguliarią rankų higieną ir apsaugos priemonių naudojimą.

Švaros Zonos Maisto Pramonės Įmonėse

Maisto pramonės įmonėse erdvės skirstomos į skirtingas švaros zonas, kurios padeda palaikyti atitinkamą patalpų švarą ir dezinfekciją bei užtikrina jų higieną. Žemiau pateikiame keturių valymo zonų aprašymus ir jų higienos reikalavimus:

1. Tiesioginį kontaktą su išorine aplinka turinti zona. Tai gali būti sandėliavimo ar žaliavų iškrovimo zona, kur priimami produktai, tačiau jie dar nėra niekaip apdorojami.
2. Zona, kur vykdomas pirmasis valymo etapas. Tai - zona, kur darbuotojai pašalina visus stambius nešvarumus, pavyzdžiui, maisto likučius ar tam tikrą medžiagų perteklių.
3. Zona, kurioje vykdomas pagrindinis valymas ir dezinfekcija. Šioje zonoje naudojamos specializuotos valymo priemonės ir metodai, siekiant užtikrinti aukštą higienos lygį. Tai gali būti indų plovimas, įrankių ir įrangos, naudojamos maisto apdorojimo procesuose, valymas.
4. Zona su sterilia zona sterilizavimui ir dezinfekcijai. Ši zona apima tokias vietas kaip laboratorijos, švarios patalpos arba patalpos, kuriose tyrimams ruošiami maisto mėginiai.

Darbo Apranga ir Higienos Priemonės

Su maistu dirbančios įmonės taiko vienas griežčiausių higienos procedūrų, kurių turi laikytis visi darbuotojai - jie privalo dėvėti švarią darbo aprangą ir priemones, įskaitant veido kaukes, pirštines, kepures arba pilnus apsauginius kostiumus.

Darbo drabužius taip pat privalu pritaikyti konkrečiai darbo aplinkai. Pavyzdžiui, aukštos temperatūros zonose darbo apranga turėtų būti pagaminta iš lengvo audinio. Įprastai, kuo didesnė taršos rizika, tuo griežtesni darbo aprangos reikalavimai. Pavyzdžiui, drabužiai, dėvimi aukštos rizikos zonose, gali turėti tik vidines kišenes.

Svarbiausi darbo aprangos elementai maisto pramonėje:

• Prijuostė: Apsaugo kitus darbo drabužius nuo purvo ir nešvarumų, drauge apsaugodamos produktus nuo taršos. Geros kokybės prijuostės gaminamos iš tvirtų, lengvai valomų medžiagų, tokių kaip medvilnė ar poliesteris.
• Virėjų ir virtuvės darbuotojų švarkai: Apsaugo darbuotojus nuo karščio ir kitų pavojų, taip pat neleidžia į maistą patekti nepageidaujamoms medžiagoms. Jie gaminami iš tvirtų ir ilgaamžių medžiagų, o užsegami užspaudžiamomis sagomis arba užtrauktukais.
• Darbo kelnės: Turi būti patogios, funkcionalios ir higieniškos. Medžiagos turi būti lengvai skalbiamos ir atsparios nešvarumams. Kelnės turi būti tinkamo ilgio, kad sumažėtų užsiteršimo nuo grindų rizika.
• Darbo kepurės: Svarbi, kad būtų išvengta plaukų patekimo į maistą. Tinka maisto apdorojimo įmonėms, mėsos gaminių ar skanėstų parduotuvėms, kepykloms ir visoms kitoms vietoms, kur švara ir higiena yra prioritetas.
• Pirštinės: Turi būti tinkamos naudoti dirbant su maistu, higieniškos, nepralaidžios ir lengvai užsimaunamos bei nusimaunamos. Darbuotojai turi reguliariai keisti pirštines, kad sumažintų taršos riziką.

Supaprastinti Higienos Reikalavimai Mažos Apimties Gamintojams

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė supaprastintų higienos reikalavimų maisto tvarkymo subjektams, mažais kiekiais gaminantiems maistą gyvenamosios paskirties patalpose ir tiekiantiems jį tiesiogiai vartotojams, projektą. Tai ženkliai palengvins sąlygas pradedantiems smulkiems verslininkams, norintiems gaminti valgius, patiekalus, užkandžius, ar kitus maisto gaminius, skirtus galutiniam vartotojui.

Anot VMVT vadovo, įvertinus maisto saugos riziką, reikalavimuose atkreiptas dėmesys į pačius svarbiausius maisto tvarkymo aspektus. Pavyzdžiui, - negaminti maisto jaučiant peršalimo, virusinės infekcijos ar apsinuodijimo požymius, sunegalavus artimiems šeimos nariams. Arba priminimas apie tai, kad gaminant maistą, būtina laikytis griežtos asmeninės higienos - atidžiai ir dažnai plauti rankas, nenaudoti nešvarių medžiaginių virtuvės rankšluosčių, nepamiršti reguliariai valyti, plauti ir dezinfekuoti gamybos paviršius, įrankius ir indus, stebėti, kad į maisto ruošimo patalpą nepatektų augintiniai ar pašaliniai asmenys. Be to, rekomenduojama maistą savo šeimai ir tiekiamą rinkai gaminti skirtingu laiku, žaliavas laikyti atskirai.

Minėtame dokumente apibrėžta, kokie gaminamų produktų kiekiai laikomi mažais, taip pat nurodytas leidžiamos gaminti produkcijos asortimentas bei išdėstyti minimalūs higienos reikalavimai užsiimantiems šia veikla.

Teisės Aktai ir Direktyvos

Teisės aktai ir direktyvos apibrėžia ir nurodo reikalavimus, pritaikytus maisto pramonei ir produktams, todėl labai svarbu, jog įmonės imtųsi atitinkamų veiksmų, padedančių užkirsti kelią kenkėjų plitimui.

Svarbiausi teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 50-1442);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (Žin. 2005, Nr. 109-3995);
• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15d. įsakymu Nr. B1-527 patvirtinti Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimai (Žin., 2008, Nr. 121-4602);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-327 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2011 „Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 49-2391);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. V-974 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. V-55 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 130-6514);
• Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363);
• Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 691 „Dėl kenkėjų naikinimo kokybės bei efektyvumo įvertinimo metodikos patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 4-164);
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin. 2002, Nr. 84-3648);
• Lietuvos Respublikos Augalų apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 62-1560);
• Lietuvos Respublikos Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-1049);
• Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 3D-564 „Dėl augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (TAR, 2014-05-29, Nr. 7479).

Patarimai ir Rekomendacijos

Mūsų specialistai gali Jums patarti opiausiais klausimais: kokias gamybos ir sandėliavimo priemones, sudėtyje neturinčias toksiškų preparatų pasirinkti, kokių kenkėjų naikinimo priemonių naudojimas leidžiamas, kurios iš jų žalingos sveikatai ir produkcijai.

VMVT interneto svetainėje verslininkai ir vartotojai gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų.

tags: #maisto #versle #turi #buti #laikomasi