Turizmo sodybos prie Nemuno Nemunaičio apylinkėse

Nemunaitis - miestelis, įsikūręs ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Tai, kad miestelis yra neatsiejamas nuo Nemuno, liudija ir jo pavadinimas: Nemunaitis - dzūkiškas malonybinis Nemuno vardas.

Nemunaitis

Atvykus iki šio seno Dzūkijos miestelio, smalsu apie jį sužinoti daugiau. Nemunaitis turi itin seną, XIV a. siekiančią istoriją.

Apie tai, kaip atsirado Nemunaičio vardas, pasakoja legenda... Prieš daugelį amžių esą čia sustojo iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas. Patiko jam gyventojų svetingumas ir rūpestis. Išvykdamas apdovanojo visus įvairiais turtais. Dėkingi gyventojai vado garbei pavadino vietovę Nemunaičiu.

Nemunaičio pilis minima 1384 m. kryžiuočių karų aprašymuose, nuo 1387 m. minimas Nemunaičio miestelis. Po Žalgirio mūšio nelikus priešų grėsmės, miestelis tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1792 m. Nemunaičiui buvo suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas, kuriame pavaizduotas šv. Kazimieras. Istorinių negandų metu savivalda ir herbas buvo panaikinti. 1999 m. lapkričio 10 d. prezidento dekretu buvo atkurtas Nemunaičio istorinis herbas.

Aplankykite Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kuri yra viena gražiausių Lietuvoje. Neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia pastatyta 1899-1904 m., klebono Felikso Baltuškos (palaidotas bažnyčios šventoriuje) rūpesčiu. 1930 m.

Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Nemunaitis turtingas gamtos turtais. Dar XIX a. apylinkės ėmė garsėti mineralinėmis versmėmis.

Mineralinė versmė trykšta Lankų kaime, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante. Anot praeities keliautojų ir tyrinėtojų, XIX a. netoli versmių buvo pastatytas maudyklių miestelis su dviem mediniais pastatais, iš kurių vienas skirtas atvykstantiems pacientams, kitas - procedūroms. Čia buvo šeši kambariai, kiekviename stovėjo po vonią. Gydymo procedūroms vanduo imamas iš versmių ir šildomas ant krosnies.

Nemuno upės slėnio dešiniajame krante yra viena gražiausių Lietuvoje ir vienintelė Pietų Lietuvoje klintinių tufų atodanga. Tarpukario Lietuvos chemikas technologas profesorius Pranas Jodelė šią atodangą aprašė pirmasis dar 1909 metais:

„Aukštas Nemuno krantas ties Nemunaičiu (12-13 m. aukščiau vandens lygio), kur dabar yra kalkinių tufų klodai, kadaise, matyt, buvo ežeru. Ten veisėsi kiautinių gyvulėlių (jų liekanas galima pastebėti tufuose) ir iš šaltinių tekėjo turtingas kalkėmis vanduo. Gyvūnėlių kiauteliai ir šaltinių vandens kalkės (ir geležies rūdis) sudarė storus tufų klodus. Tame laikotarpy Nemuno čia dar nebuvo.“

Nemunaičio apylinkėse yra ir gamtos paminklų: išskirtinių akmenų, medžių senolių.

Apsilankęs Nemunaityje imi sau priekaištauti, kad iki šiol mažai žinojai apie šį Dzūkijos kampelį, menantį Lietuvos didingą praeitį, nuo kovų su kryžiuočiais laikų (išlikusi dalis Nemunaičio piliakalnio su papiliu), kultūros kupiną gyvenimą tarpukariu (be kita ko, čia paskutiniais gyvenimo metais kūrė garsusis skulptorius Vincas Grybas), pasipriešinimą raudonajai valdžiai. Pastate, kuris tarpukariu kunigo Felikso Baltuškos iniciatyva buvo pastatytas Pranciškonų vasarnamis, 1945 m. birželio 3 d. prisiekė 120 Adolfo Ramanausko Vanago vadovaujamų partizanų.

Jei norite aktyviai praleisti laiką gamtoje, galite išsinuomoti baidares ir leistis į žygį Zembrės upe. Upė teka pro Jackavo mišką, Talokių ežerą, ežerą Akis, Burbiškes, Geistariškes, Geistarai, ežerą Norūnų ežerėlis, Tolkūnų ežerą, Radžiūnų mišką, Obelijos mišką, Rėvai, Nemunaitis. Taip pat galite aplankyti Balkasodžio botaninį draustinį.

Taip pat galite apsistoti vienoje iš šių sodybų Alytaus rajone:

• „Girinio sodyba“, Sudvajų g.
• Sodyba „Po Uosiu“, Kalnėnų g.
• Sodyba „Pas Algirdą“, Piliakalnio g.
• Sodyba „Pas Robertą“, Piliakalnio g.
• Radzevičių sodyba, Ežerų g.
• Remeikių sodyba, Gailinto g.
• Stasio Slavinsko sodyba, Piliakalnio g.
• Viliaus Vaicekausko sodyba, Gailinto g.

Netoliese esančios lankytinos vietos:

• Nemunaičio klintinių tufų atodanga (~1.5 km)
• Didysis Dzūkijos akmuo (~3.2 km)
• Senoji guoba (~4.1 km)
• Senoji kriaušė (~4.1 km)
• Dainavos legenda (~5.2 km)
• Radžiūnų piliakalnis (~8.2 km)
• Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia (~8.7 km)
• Vidzgirio miškas (~8.7 km)

Taip pat galite aplankyti Alytų, kuriame rasite:

• Šv. Kazimiero bažnyčią (~9.6 km)
• Poteronių piliakalnį (~10.5 km)
• Paminklą „Laisvės angelas“ (~10.5 km)
• Julijos Baranauskienės keramikos muziejų (~10.7 km)
• Anzelmo Matučio memorialinį muziejų (~10.9 km)
• Alytaus kraštotyros muziejų (~10.9 km)
• Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią (~11 km)
• Šv. Angelų Sargų bažnyčią (~11 km)
• Alytaus piliakalnį (~16.9 km)
• Alytaus Šv. Liudviko bažnyčią (~18.5 km)

Kitos netoliese esančios lankytinos vietos apima:

• Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčią (~2.7 km)
• Bukaučiškių koplyčią (~4.4 km)
• Žvirgždėnų pušį (~7.1 km)
• Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią (~13.9 km)
• Raižių mečetę (~17.8 km)
• Butrimonių Švenčiausiojo Išganytojo bažnyčią (~18.6 km)

Taip pat galite papietauti šiose vietose:

• Restoranas „Senas namas“, Užuolankos g.
• Dzūkų alaus restoranas, Vilniaus g.
• Restoranas „Carpe Diem“, Rotušės a.
• Restoranas/alaus rūsys „Vaidila“, Rotušės a.
• Kavinė „Dzūkų svetainė“, Rotušės a.
• „LI Sushi“, S. Dariaus ir S. Girėno g.
• „Centro terasa“, Rotušės a.
• „Lulu Grill“, Vilniaus g.
• Kavinė „Pušis“, Vilniaus g.
• Kavinė „Skrydis“, Vilniaus g.
• Picerija „Miami Pizza House“, Vilniaus g.
• Danutės Jazukevičienės IĮ kavinė, Gardino g. 2, Merkinės mstl., Merkinės sen., Varėnos r.

ŪP portalas apsilankė Nemunaityje, „Nemuno kranto užeigoje“. Plovas jau paruoštas, jį lieka gerai išmaišyti. Kaip tik šiuo azijietišku patiekalu, kurio gali būti daugybė versijų, garsėja D. Glušausko virtuvė. Ant atviros ugnies specialiame ketaus inde, kazane (šiuo atveju dujiniame), gaminamas valgis turi paslapčių. Šefas tvirtina jas perpratęs savarankiškai, meistriškumas augo mokantis iš savo klaidų. Vyras atvirauja, kad Nemunaityje neužsibūna. Norintieji apsilankyti šeimos užeigoje ant Nemuno kranto dėl to turėtų iš anksto tartis. Mat šefo savaitgaliai suplanuoti keliems mėnesiams į priekį: D. Sėdint užeigoje prie Nemuno ir ragaujant šefo paruoštų vaišių, taip pat nuo buvimo fantastiškoje aplinkoje apima geras jausmas. Žydi sodai, tykiai savo vandenis plukdo Nemunas, čia pat prie upės veda bendruomenės pėsčiųjų takas.

Lietuvos kaimo turizmo sektorius, paslaugų teikėjus telkianti Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) siekia aukščiausių kokybės standartų. Visame pasaulyje populiarėjant lėtajam turizmui, paslaugos kaime įgyja ypatingą vertę - naujai atrandami ir vertinami vietiniai produktai, gurmaniškos vaišės, kitos pramogos. Geras tradicijas turinčios akcijos „Atviros dienos kaime“ sąraše kone šimtas dalyvių iš visų regionų. Alytaus rajone į Atviras dienas įsitraukė pora paslaugų teikėjų. Kepyklėlė „Mozza“ (Eičiūnų k., Butrimonių sen.) siūlys susipažinti su šiuolaikiniu kaimu ir jo apylinkėmis, paragauti nišinių kepinių, gaminamų iš ūkyje užaugintos produkcijos.

Muiželių giminės atminimui skirtas paminklas pastatytas Makniūnų k. kapinių šiaurinėje dalyje. Kapinės įrengtos XIX a. pr. Ilgą laiką čia buvo laidojami vien tik Muiželių šeimos atstovai (XIX a. pr. Makniūnus nusipirko caro armijos kariškis Jonas Muiželis). Vėliau imta laidoti ir kitus Makniūnų kaimo gyventojus (laidojama iki šių dienų). Iki Antrojo pasaulinio karo paminklas buvo su marmuriniu kryžiumi ir marmurine lenta. Po karo kryžius buvo nudaužtas, o marmuro lenta suskaldyta į tris dalis.

Subartonių kaimas įsikūręs tarp Gelovinio, Gilšės, Linamarkės, Pakelinio, Kampinio ežerų, netoli Subartonių miško. Subartonių kaimo istorinė praeitis nėra detaliau tyrinėta. Žinomas 1773 m. Subartonių vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Tačiau žmonės šiose apylinkėse pradėjo kurtis daug anksčiau. Po 1708-1711 m. siautusio maro į Subartonis pradėjo keltis gyventojai iš kitur. Be lietuvių čia apsigyveno lenkai, žydai, gudai. Pietinėje kaimo dalyje buvęs dvaras XIX a. pradžioje priklausė dvarininkui Aleksandrui Karlovičiui. Dvaro savininkas dalyvavo 1830 - 1831 m. sukilime, buvo Netiesų dvaro savininko A. Elsnerio, vadovavusio Merkinės apylinkių sukilėliams, pavaduotojas. Nuslopinus sukilimą, dvaras buvo išdalintas atkeltiems rusams sentikiams. Beveik visi jie buvo Žukai, todėl ta kaimo dalis buvo pradėta vadinti Žukauka. Po 1863-1864 m. sukilimo caro valdžia atkeltų rusų kolonistų vaikams įsteigė parapijinę cerkvės mokyklą, veikusią iki I Pasaulinio karo. Gyvavo ir daraktorinės mokyklos. 1845 - 1888 m. Merkinės apylinkėse vaikus lietuviškai mokė Julius Jaciunskas, Mykolas Kuliešius, Motiejus Svirskis ir kiti. Subartonių neaplenkė 1919 m. nuo Vilniaus besiveržiantys lenkai. 1919 m. vasarą kovai su jais vietose buvo organizuojami šaulių kovos būriai. 1920 m. Lenkijos kariuomenė užėmė Merkinę, Kačingę, Subartonis. 1920 m. spalio 9 d. Nuo 1927 m. Vinco Mickevičiaus - Krėvės rūpesčiu buvo leista Subartonyse įsteigti antrąjį komplektą Samūniškių mokyklos. Steigėju buvo paskirtas mokytojas Jonas Paulaitis. Į mokyklą savo vaikus leido ir rusai iš Žukaukos. Subartonių kaimas bene ryškiausiai atstovauja laukų dzūkams. Tai gatvinis valakinio tipo kaimas. Skirstymas į vienkiemius prasidėjo tik 1930 m., bet ne visi gyventojai į juos kėlėsi, dalis liko senose vietovėse. Į vienkiemius neišsikėlė ir rašytojo V. Krėvės tėvai, turėję pusę valako žemės, todėl dabartinis muziejus yra toje pačioje vietoje, kur stovėjo rašytojo tėvų namas. V. Krėvės muziejus pradėtas kurti 1959 m. 1992 m. iš JAV pargabenti rašytojo ir jo žmonos palaikai ilsisi Subartonių kapinaitėse. Po karo buvo įkurtas Merkinės tarybinis ūkis, jam priklausė ir Subartonių kaimas. Pokario metais apylinkėse aktyviai veikė partizanai. Pasak vietinių kaime dažnai lankydavosi iš aplinkinių kaimų kilę partizanai, ypač iš Masališkių. Subartonių miške 1947 m. žuvo partizanai Pikuolis ir Rytas. 2007 m. birželio mėn. Subartonyse atidarytas Lietuvos totorių buities bei kultūros muziejus. Muziejaus įkūrėjai totorė Liusė Gaidukevičienė ir lietuvis Vladas Gaidukevičius.

Profesorius Česlovas Kudaba yra sakęs: „Merkinės apylinkių gamtoje aptiksime beveik visus kraštovaizdžio variantus. Reljefo skulptūros bei kraštovaizdžio įvairumu Merkinę pranoksta tik Vilniaus apylinkės. Nėra Merkinėje tik... jūros krantų“.

Merkinė garsi ne tik savo gamtos grožiu, bet ir istorija. IX tūkst. pr. Kr. Nemuno, Merkio, Stangės ir Straujos upių santakoje įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Istorikai romantikai teigia, kad Merkinę įkūrė vikingai. Merkinės pilis dažnai minima Vygando Marburgiečio ir Jono iš Posilgės kronikose, kryžiuočių kelių aprašymuose. Merkinės apylinkių miškuose medžiojo karaliai ir kunigaikščiai, mieste skambėjo keturių bažnyčių, cerkvės varpai, dviejuose vienuolynuose vienuoliai alumnus mokė lotynų kalbos, poetikos ir retorikos, nuo XVII a. Čia istorinius ženklus paliko Vytautas Didysis ir Jogaila, kuris 1387 m. Merkinėje pasirašė Magdeburgo teisę Vilniaus miestui. Daugelis Lietuvos valdovų yra teikę privilegijų Merkinei, o Žygimantas Augustas 1569 m. miestui suteikė Magdeburgo teisę ir patvirtinto miesto antspaudą su vienaragiu. 1648 m. Merkinėje mirė Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza IV. Vilniaus universiteto profesorius, poetas K. Miesto klestėjimą nutraukė 1655-1661 m. karas su Rusija. Merkinė buvo sudeginta ir jos nepavyko atstatyti. 1776 m. naikinant savivaldą mažesniems miestams, ji panaikinta ir Merkinei, tačiau 1791 m. rugpjūčio 1 d. miestiečiai, susirinkę į senąją rotušę, išrinko naujus laisvojo miesto valdžios ir teismo organus. Bažnyčioje buvo prisiekta gegužės 3 d. Konstitucijai, eisenoje nešamos vėliavos, valdovo Augusto Poniatovskio portretai, šaudoma iš patrankų, iliuminuota rotušė. 1794 m. T. Kosčiuškos sukilimo metu rusų kariuomenė, bėgdama iš Vilniaus, miestą sudegino. Kai kurių istorikų teigimu, trys bažnyčios, rotušė, jos bokšto laikrodis ir varpinė sudegė per 1882 m. gaisrą, tačiau galutinis miesto žlugimas sietinas su Lietuvos valstybingumo panaikinimu 1795 m. Rotušės likučiai buvo nugriauti 1885 m., o jos vietoje 1888 m. pastatyta cerkvė. 1935 m. Merkinėje pirmą kartą Lietuvoje švenčiama „Senovės diena”. Iš tos šventės išaugo „Amatų dienos”, švenčiamos įvairiuose Lietuvos miesteliuose. 2003 m. Merkinėje įvyko antrasis Dzūkijos kultūros kongresas. 2016 m. Merkinė buvo paskelbta Mažaja Lietuvos kultūros sostine.

Apgyvendinimo galimybės Merkinėje:

• Viešbutis „Dzūkija“**
• Viešbutis „Odė“**
• Viešbutis „Senas namas“***
• Viešbutis „Šolena“ **
• Viešbutis „Vaidila“ ***
• Svečių namai „Linas“ ***
• Svečių namai „Gilės“ **
• Nakvynės paslaugos „Prie ąžuolo“
• Merkinės dvarvietė (Bus atidaryta nakvynės vieta 2020 m. pavasarį)

Apgyvendinimas Alytuje:

• Alytaus kolegijos bendrabutis, Studentų g.
• Alytus profesinio rengimo centro bendrabutis, A. Jonyno g.
• Nakvynės paslaugos Alytaus sporto ir rekreacijos centre, Birutės g.
• Apartamentų nuoma „Alytus Guesthouse“, Vilniaus g.

Informacija turistams:

• Alytaus r. savivaldybės viešosios bibliotekos Nemunaičio filialas, Vytauto g.
• Alytaus turizmo informacijos centras, Dariaus ir S. Girėno g.
• Alytaus rajono kultūros centras, Pulko g.
• Nemunaičio seniūnija, Vytauto g.
• Asociacija „Nemunaičio bendruomenė“ , Nemunaičio k., Alytaus r.
• Raitininkų seniūnija, Mokyklos g.
• Asociacija „Makniūnų sodžiaus bendruomenė“, Makniūnų k. Alytaus r.

Sveikatos priežiūra:

• Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Ligoninės g. 12, Alytus.
• Alytaus poliklinika, Naujoji g. 48, Alytus.
• Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras, Jiezno g. 2, Alytus.
• Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras, Naujoji g. 48, Alytus.
• Merkinės ambulatorija, Seinų g. nr.

Kitos paslaugos:

• Policija, Jotvingių g. 8, Alytus.
• Centrinis paštas, Pulko g. 12, Alytus.
• Autobusų stotis, Naujoji g.

Apgyvendinimo įstaigos netoli Nemunaičio:

• Poilsio bazė Šilaičiai (~15 km)
• „Dvarčėnų dvaras“ (~20 km)
• Kaimo turizmo sodyba prie Dusios ežero - Burlingė (~22.6 km)
• Antano Kliučinsko sodyba „Žališkė“ (~22.9 km)

Apgyvendinimo įstaigos Druskininkuose:

• Kaimo turizmas Druskininkuose - Dzūkijos uoga (~28.3 km)
• Kaimo turizmo sodyba JŪRATĖ (~29.2 km)
• Druskininkų „Medinukas“ (~30.8 km)
• Meilės sala (~31.2 km)
• Privatus apgyvendinimas Druskininkuose (~31.5 km)
• Apartamentai "JAUKUS BUTAS" (~31.7 km)
• Vila Evelina (~31.7 km)
• SPA Vilnius SANA (~32.2 km)
• Apartamentai Ratnyčėlė Druskininkuose (~32.2 km)
• Buto nuoma Druskininkuose (~32.3 km)

Apgyvendinimo įstaigos Trakų rajone:

• Sodyba Jums (~32.3 km)
• Kaimo turizmo sodyba „Gervių takas“ (~35.7 km)

Pramogos ir poilsis:

• Penktas sezonas - Gudašiai (~29.1 km)
• Sodyba Papartis (~30.7 km)
• Dalgedų sodyba (~31 km)
• Viešbutis - restoranas **** „Nemuno Slėnis“ (~33.6 km)
• Išskirtinis SPA centras **** „Nemuno Slėnyje“ (~33.7 km)

Nemunaitis ir jo apylinkės siūlo įvairias galimybes tiek ramiam poilsiui gamtoje, tiek aktyviam laiko praleidimui. Aplankykite šį Dzūkijos kampelį ir susipažinkite su jo istorija, kultūra ir gamtos grožiu.

Nemuno krantas Nemunaityje

tags: #kaimo #turizmo #sodyba #prie #nemunaicio