Maisto Gamybos Patalpų Sanitariniai Reikalavimai Lietuvoje

Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje (KPP) numatytos priemonės, kurios padės stambinti ir plėtoti ūkius. Pieno ūkių savininkai, pasinaudodami ES parama, galėtų verstis žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimu, perdirbimu, maisto produktų gamyba ir realizavimu.

Tokia veikla galima, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ ir 853/2004 „Dėl konkrečių gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimų“ nuostatų, skirtų pieno ūkiams, kurie tiesiogiai parduoda vartotojams pieną ir pieno produktus, pagamintus iš savo ūkyje primelžto pieno. LR higienos norma HN 15 „Maisto higiena“ įpareigoja visas maisto tvarkymo įmones, tarp jų ir pieno ūkius, laikytis maisto saugos ir higienos reikalavimų, kad į rinką būtų tiekiami tik kokybiški ir saugūs maisto produktai.

Pieno ūkiuose privalu laikytis visų higienos, veterinarijos ir technologinių reikalavimų. Tiesiogiai iš ūkių parduodamų pieno produktų gamybos geros higienos praktikos taisyklės pakeičia individualius pieno ūkio rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemų planus.

Laikytis higienos standartų maisto pramonėje - būtina, siekiant užtikrinti bendrą saugą, aukštą produktų kokybę bei galutinių vartotojų sveikatą. Dėl to maisto pramonės verslai privalo taikyti griežtus standartus tiek savo darbuotojams, tiek jų darbo aplinkai.

Pagrindiniai Geros Higienos Praktikos (GHP) Principai

GHP taisyklės nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos ūkiuose ir kurios yra būtina kitų kokybės sistemų sąlyga.

Patalpų ir Teritorijos Priežiūros Programa

Ūkio, kurioje gaminami pieno produktai teritorija, turi būti tvarkinga, gerai prižiūrima. Atliekoms saugoti reikia skirti specialią vietą, prižiūrimą ir apsaugotą nuo gyvūnų, parazitų, teršalų ir pan. Pastatai ir patalpos turi būti švarios, suremontuotos, įrengtos taip, kad palaikytų tinkamą temperatūrą ir oro drėgmę.

Jos turi būti įrengtos, naudojant medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų teršalų. Jose neturi būti angų, pro kurias į vidų galėtų patekti gyvūnai, graužikai ir vabzdžiai, aplinkos teršalai. Tualetas ir buities patalpos turi būti tinkamai įrengtos, patogiai išdėstytos. Tualeto durys neturi atsidaryti tiesiai į patalpas, kuriose tvarkomas maistas.

Atliekų Tvarkymas

Maisto tvarkymo procese susidariusios maisto ir ne maisto atliekos surenkamos į specialias kaupyklas, į kurias reikia įkloti polietileno maišus. Talpyklos turi būti su dangčiais.

Atliekų dėžės turi būti iš drėgmei nelaidžios medžiagos, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Maisto ir ne maisto atliekos surenkamos iš maisto tvarkymo patalpose esančių atliekų kaupyklų ir išnešamos į uždarus konteinerius ūkio teritorijoje.

Jei būtina, atliekos rūšiuojamos. Maisto atliekos, kas kartą pripildžius ne daugiau kaip 2/3 surenkamos talpos, turi būti pašalinamos iš darbo vietos. Atliekų dėžės mažiausiai vieną kartą per dieną turi būti valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos.

Vanduo

Ūkyje naudojamas karštas ir šaltas pakankamo slėgio vanduo, atitinkantis geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Vandens cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai atliekami vieną kartą per metus. Kanalizacijos vamzdynai - sandarūs, sukonstruoti taip, kad galėtų išlaikyti galimas didžiausias apkrovas ir nekiltų pavojus užteršti maistą ir geriamąjį vandenį.

Pieno Produktų Gamyba

Žalio pieno gamybos reikalavimai:

• Ūkis privalo būti registruotas VMVT ir kiekvienas bandos gyvūnas turi būti identifikuotas.
• Tešmuo negali būti sužeistas, kad žaizda turėtų įtakos pienui.
• Tara ir talpyklos žaliam pienui tvarkyti ir vežti po kiekvieno naudojimo (kitais atvejais kartą per dieną) turi būti išvalomos ir tinkamai dezinfekuojamos.

Pieno produktus ūkininkai gamina pagal individualius receptus parengtas technologijas ar kulinarinio paveldo rekomendacijas ir panašiai. Jei ūkyje nėra atskiros patalpos, skirtos pieno produktams gaminti, galima naudoti virtuvės patalpas. Prieš pradedant gaminti pieno produktus, visi įrangos paviršiai, grindys turi būti nuplaunami, o stalai dar ir dezinfekuojami. Tuo metu, kai gaminami pieno produktai, virtuvėje turi būti tik jiems gaminti reikalingi produktai ir priemonės, t. y. kitos rūšies maistas tuo metu negali būti tvarkomas.

Pieno produktų gamybos inventorius laikomas švariai išplautas, išdžiovintas, atskiroje nuo taršos apsaugotoje vietoje. Pagaminti pieno produktai fasuojami ir ženklinami, nurodant pagaminimo datą ir produkto pavadinimą. Pakavimui naudojamos medžiagos turi būti skirtos tiesioginiam kontaktui su maistu. Pieno produktai laikomi šaldymo įrengimuose ne aukštesnėje kaip 6o C temperatūroje.

Nedideliam pieno ūkiui (perdirbančiam ne daugiau kaip 50 kg pieno per dieną) leidime prekiauti pieno produktais, pagamintais ūkyje, veterinarijos gydytojas gali leisti gaminti ir prekiauti grietine, įvairaus riebumo varške ir varškės sūriais bei sviestu, pagamintu iš žalio, nepasterizuoto pieno, kurio kokybė, nustatyta įgaliotoje laboratorijoje, atitinka teisės aktuose nurodytus rodiklius, o auksinio stafilokoko bakterijų skaičius neviršija HN 26 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ ir ES reglamento Nr. 2073/2005 normų.

Reikalavimai Darbuotojams

Kilus žarnyno infekcinių susirgimų protrūkiams, maistą tvarkantys darbuotojai turi būti dažniau apmokomi. Sergančiam su maisto tvarkymu susijusiam darbuotojui, turinčiam bent vieną iš šių simptomų: viduriavimas, gelta, vėmimas, karščiavimas, gerklės skausmas su pakilusia temperatūra, išskyrų iš nosies, akių ar ausų, užkrėsta ar atvira žaizda, sergant užkrečiamąja odos liga, kuri gali būti platinama per maistą, draudžiama dirbti maisto tvarkymo vietose.

Maistą tvarkančių darbuotojų rankos turi būti plaunamos prieš darbą, po kiekvienos pertraukos, prieš pereinant nuo vienos darbo operacijos prie kitos, palietus sugedusius produktus, įvairias atliekas, nešvarius daiktus, pasinaudojus tualetu ir pan. Rankos ir nagai turi būti švarūs, nelakuoti, trumpai kirpti. Prie visų plautuvių turi būti vienkartiniai rankšluosčiai rankoms šluostyti. Patalpose, kur tvarkomi maisto produktai, draudžiama naudoti elektrinį džiovintuvą.

Maisto produktus gaminantys darbuotojai turi dėvėti švarius, specialius šiai gamybai drabužius.

Maisto Saugos Savikontrolės Sistema

Pieno produktų gamyboje būtina įvertinti biologinius, cheminius ir fizinius rizikos grupių veiksnius.

Biologiniai Veiksniai

Biologiniai veiksniai skirstomi į 3 rūšis: bakteriniai, virusiniai, parazitiniai. Bakteriniai veiksniai atsiranda, į organizmą patekus patogeninių mikroorganizmų. Šie veiksniai gali sukelti infekciją arba apsinuodijimą. Virusiniai - kai virusas patenka į maisto produktus, dažniausiai per infekuotus darbuotojus arba iš kanalizuojamo vandens. Virusai produktuose nesidaugina, tačiau jie gali sukelti nebakterinės kilmės ligas. Parazitai - tai organizmai augantys ant kitų organizmų arba jų viduje. Jie dažniausiai patenka su fekalijomis, todėl ypač svarbu gera personalo higienos praktika ir tinkamas kanalizacijos sistemos tvarkymas.

Mikroorganizmai piene naikinami jį termiškai apdorojant, jų dauginimasis pristabdomas atšaldant, pakuojant produktus į sandarią pakuotę.

Cheminiai Rizikos Veiksniai

Cheminiai rizikos veiksniai - tai pelėsių išskiriamos nuodingos medžiagos (mikotoksinai, grybų toksinai). Prie šių veiksnių priskiriami žemės ūkyje naudojami chemikalai (pesticidai, fungicidai, trąšos, insekticidai, antibiotikai, veterinariniai preparatai), toksiški elementai (švinas, cinkas, arsenas, gyvsidabris), maisto priedai (konservantai, dažai ir kt.), įmonėse naudojamos medžiagos (tepalai, valikliai, dažai, plovimo ir dezinfekavimo medžiagos ir kt).

Gaminant pieno produktus, svarbu pašalinti valymo, dezinfekavimo medžiagų likučius. Įrengimai ir tara turi būti gerai išskalaujami vandeniu, kad juose neliktų ploviklių likučių.

Fiziniai Rizikos Veiksniai

Fiziniai rizikos veiksniai - tai pašalinės medžiagos ir svetimkūniai. Pašalinės medžiagos - tai stiklas, medis, pakratų dalys, įvairūs daiktai, vabzdžiai ir kt.

Fiziniais rizikos veiksniais gali būti žaliavos, vanduo, įmonės aplinka, įrengimai, statybinės medžiagos. Jei į maistą patenka plaukų, popieriaus, purvo, dažų, rūdžių, dulkių, kyla potencialus pavojus maisto vartotojui, taip pat ir gamintojui.

Siekiant išvengti fizinių rizikos veiksnių, pamelžtas pienas turi būti košiamas, valomas separatoriumi, valytuvu. Pienas ar pagaminti pieno produktai turi būti laikomi uždengtoje taroje.

GHP Reikalavimai Apima:

• Higienišką maisto gamybos patalpų projektavimą ir statybą;
• Higienišką įrengimų projektavimą, gamybą ir eksploataciją;
• Valymo ir dezinfekcijos procedūras (įskaitant graužikų kontrolę);
• Bendrąsias maisto gamybos higienos ir saugos taisykles (pvz., mikrobiologinė žaliavų kokybė, higieniškos kiekvieno proceso pakopos operacijos, ūkio personalo asmeninė higiena ir jo mokymas, kaip saugiai ir kokybiškai gaminti maisto produktus).

Virtuvėje turi būti įrengta:

• Rankų praustuvas,
• Plautuvė maisto produktams,
• Plautuvė indams arba indų plovimo mašina,
• Indauja,
• Šaldytuvas,
• Stalai,
• Pjaustymo lentelės, atskiri peiliai, skirti žaliavai ir gatavai produkcijai, kita maisto gamybai reikalinga įranga ir inventorius;
• Maisto tvarkymo patalpų grindų, sienų, langų danga turi būti lygi, atspari plovimo ir dezinfekcijos medžiagoms.

Reikalavimai Patalpoms ir Įrangai

Maitinimo įstaigos pastatai ir jų įranga turi būti švarūs, gerai suremontuoti, tikti atlikti visiems būtiniems maisto technologijos ir higienos procesams, įrengti taip, kad palaikytų tinkamą temperatūrą bei oro drėgmę. Jie turi būti pastatyti naudojant tokias medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų jokių teršalų. Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maisto.

Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti švarios, tvarkingos, tinkamos palaikyti gerai higienai (įskaitant maisto apsaugą nuo užteršimo tvarkymo metu per įrenginius, medžiagas, vandenį, orą, asmenis bei išorinius šaltinius, tokius kaip graužikai ir vabzdžiai). Jos turi būti pritaikytos reikiamai temperatūrai, švarai palaikyti ir, kur būtina, dezinfekcijai atlikti.

Patalpos, kuriose tvarkomas maistas, turi būti įrengtos taip, kad jose nesikauptų nešvarumų, neaugtų pelėsių, nesusidarytų garų kondensatas, neišsiskirtų toksinių medžiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą. Grindys turi būti švarios, lengvai plaunamos ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų, užglaistytomis sandūromis.

Sienos turi būti švarios, lengvai valomos, užglaistytomis sandūromis ir, kur būtina, dezinfekuojamos. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, netoksiškų medžiagų. Sienų paviršius turi būti lygus iki tokio aukščio, kurio reikia, kad maistas būtų tvarkomas higieniškai. Langai ir kitos atsidarančios angos turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti ir išvengti nešvarumų kaupimosi.

Atidaromuose languose turi būti įrengtas vabzdžių nepraleidžiantis išimamas tinklelis. Ten, kur dėl atidarytų langų gali būti užterštas maistas, jie darbo metu turi būti uždaryti. Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir, kur būtina, dezinfekuojamų medžiagų. Laiptai, liftų kabinos ir pagalbinės konstrukcijos (pakylos, kopėčios, latakai) turi būti švarūs, išdėstyti ir padaryti taip, kad neterštų maisto.

Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir, jei būtina, dezinfekuojami. Maisto tvarkymo vietoje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas taip, kad reguliuotų temperatūrą, drėgmę, slopintų garų kondensavimąsi, šalintų kvapus, dulkes, mažintų maisto užteršimo per orą pavojų. Oro srauto kryptis turi būti nuo švarios užterštos vietos link. Vėdinimo angos turi būti su tinkleliais arba kitokiais apsauginiais gaubtais iš nerūdijančios medžiagos. Tinkleliai ir filtrai turi būti lengvai pasiekiami, išimami, lengvai valomi, švarūs.

Maisto tvarkymo vietoje turi būti natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas, neiškreipiantis spalvų, netrukdantis higieniškai tvarkyti maistą. Šviestuvai - saugios konstrukcijos ir įrengti tokiose vietose, kad jiems sudužus šukių nepatektų į maistą.

Visose komercinėse virtuvėse yra pavojus susižeisti, paslysti arba nudegti dėl šlapių riebaluotų grindų, įkaitusių viryklių bei verdančių skysčių. Visi šie faktoriai gali turėti įtakos higienos ir saugos aspektams komercinėse virtuvėse. Efektyvus drenažas yra vienas pagrindinių reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir užtikrinančių higienišką aplinką.

Švaros Zonos Maisto Pramonės Įmonėse

Maisto pramonės įmonėse erdvės skirstomos į skirtingas švaros zonas, kurios padeda palaikyti atitinkamą patalpų švarą ir dezinfekciją bei užtikrina jų higieną. Žemiau pateikiame keturių valymo zonų aprašymus ir jų higienos reikalavimus:

1. Tiesioginį kontaktą su išorine aplinka turinti zona. Tai gali būti sandėliavimo ar žaliavų iškrovimo zona, kur priimami produktai, tačiau jie dar nėra niekaip apdorojami.
2. Zona, kur vykdomas pirmasis valymo etapas. Tai - zona, kur darbuotojai pašalina visus stambius nešvarumus, pavyzdžiui, maisto likučius ar tam tikrą medžiagų perteklių.
3. Zona, kurioje vykdomas pagrindinis valymas ir dezinfekcija. Šioje zonoje naudojamos specializuotos valymo priemonės ir metodai, siekiant užtikrinti aukštą higienos lygį. Tai gali būti indų plovimas, įrankių ir įrangos, naudojamos maisto apdorojimo procesuose, valymas.
4. Zona su sterilia zona sterilizavimui ir dezinfekcijai. Ši zona apima tokias vietas kaip laboratorijos, švarios patalpos arba patalpos, kuriose tyrimams ruošiami maisto mėginiai.

Su maistu dirbančios įmonės taiko vienas griežčiausių higienos procedūrų, kurių turi laikytis visi darbuotojai - jie privalo dėvėti švarią darbo aprangą ir priemones, įskaitant veido kaukes, pirštines, kepures arba pilnus apsauginius kostiumus.

Darbo Apranga

Darbo drabužius taip pat privalu pritaikyti konkrečiai darbo aplinkai. Pavyzdžiui, aukštos temperatūros zonose darbo apranga turėtų būti pagaminta iš lengvo audinio. Įprastai, kuo didesnė taršos rizika, tuo griežtesni darbo aprangos reikalavimai. Pavyzdžiui, drabužiai, dėvimi aukštos rizikos zonose, gali turėti tik vidines kišenes.

• Prijuostė - vienas svarbiausių drabužių maisto pramonėje. Geros kokybės prijuostės gaminamos iš tvirtų, lengvai valomų medžiagų, tokių kaip medvilnė ar poliesteris. Prijuostė apsaugo kitus darbo drabužius nuo purvo ir nešvarumų, drauge apsaugodamos produktus nuo taršos.
• Virėjų ir virtuvės darbuotojų švarkai paprastai naudojami virtuvėse ir restoranuose. Jie gaminami iš tvirtų ir ilgaamžių medžiagų, o užsegami užspaudžiamomis sagomis arba užtrauktukais. Švarkai apsaugo darbuotojus nuo karščio ir kitų pavojų, taip pat neleidžia į maistą patekti nepageidaujamoms medžiagoms.
• Darbo kelnės turėtų būti patogios, tačiau taip pat funkcionalios ir higieniškos. Medžiagos turi būti lengvai skalbiamos ir atsparios nešvarumams. Kelnės turi būti tinkamo ilgio, kad sumažėtų užsiteršimo nuo grindų rizika.
• Darbo kepurės tinka maisto apdorojimo įmonėms, mėsos gaminių ar skanėstų parduotuvėms, kepykloms ir visoms kitoms vietoms, kur švara ir higiena yra prioritetas. Maisto pramonės saugos reikalavimus atitinkanti kepurė yra svarbi, kad būtų išvengta plaukų patekimo į maistą.
• Pirštinės maisto pramonėje taip pat labai svarbios. Jos turi būti tinkamos naudoti dirbant su maistu, higieniškos, nepralaidžios ir lengvai užsimaunamos bei nusimaunamos. Darbuotojai turi reguliariai keisti pirštines, kad sumažintų taršos riziką.

Namų Gamybos Maisto Produktų Legalizavimas

Maisto gamintojų namuose susidomėjimas taip pat buvo didelis, kadangi pradėti verslą paprasčiausiai iš namų virtuvės sumažintų tiek investicijas, tiek ir kaštus pradedančiajam verslininkui. Galimybė, savo hobį paversti pajamas nešančia veikla, paskantintų net tik žmonių verslumą, tačiau ir sumažintų nelegalių, kurie nekontroliuojami gali būti nesaugūs varotojams, maisto produktų kiekį rinkoje.

Reikalingus dokumentus maisto tvarkymo subjekto registravimui galite rasti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos tinklapyje , kuriuos pateikti reikia į atitinkamą VMVT teritorinį departamentą. Privalo išklausyti higienos žinių ir įgūdžių kursus ir turėti higienos pažymėjimą (vis dar dažnai Lietuvoje vadinamą žalia kortele). Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiantis žmonių poreikiams, higienos kursai organizuojami ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu.

Reikia laikytis nustatytų produkcijos kiekio reikalavimų. Pavyzdžiui, jei ketinsite gaminti konditerinę produkciją, kurios vieneto svoris neviršys 250 gramų (rageliai, meduoliai, keksai, pyragaičiai ir kita), šių per dieną galėsite pagaminti iki 100 vienetų. Kalbant apie sveriamus duonos ar pyragų gaminius (sausainiai, kūčiukai, džiūvėsiai), šių kiekis per dieną negali būti didesnis nei 7 kilogramai. Analogiški kiekio reikalavimai galios ir namuose paruoštiems bei klientams parduodamiems patiekalams.

Maistą gaminantys asmenys, įteisinę savo veiklą, gali drąsiai reklamuoti produktus ir paslaugas bei, praplėtę klientų ratą, padidinti savo pajamas. Realią naudą patiria ir vartotojai, kurie dėl padidėjusios pasiūlos, turi platesnę pasirinkimo galimybę.

Registruoti maisto tvarkymo subjektai, norintys legaliai prekiauti savo rankomis namuose gaminamus maisto produktus, privalo turėti higienos pažymėjimus ir laikytis higienos normų, o taip pat sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus, taip užtikrinant maisto saugumą.

Valymo Paslaugos Maisto Pramonės Įmonėms

Priklausomai nuo patalpų tipo, reikalingos ir tokios valymo paslaugos, kurios leis patalpas tinkamai paruošti eksploatacijai. Valymo paslaugos maisto pramonės objektuose reikalauja laikytis griežtų taisyklių ir procedūrų, turėti sertifikatus, įrodančius, kad įmonė yra gali teikti valymo paslaugas tokio tipo objektams.

Maisto pramonės įmonės privalo taikyti individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudotis geros higienos praktikos (GHP) taisyklėmis (Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 3 punktas). GHP taisyklės yra skirtos smulkioms ir vidutinėms maisto tvarkymo įmonėms.

Geros higienos praktika (GHP) nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos įmonėje ir kurios yra būtina kitų kokybės sistemų, tarp jų ir RVASVT, sąlyga. Valymo paslaugos maisto pramonei teikiamos, įvertinus reikalingų paslaugų planą. Kaip dažnai būtina atlikti patalpų valymą ir (ar) dezinfekavimą pagal rekomendacijas, nusprendžia įmonė. Pavyzdžiui, tualeto patalpos turi būti valomos kasdien. O sandėlio, kuriame laikomi supakuoti maisto produktai, grindys gali būti valomos kelis kartus per savaitę (atsižvelgiant į judėjimą ir dulkėtumą sandėlyje).

Biocidų produktų duomenų bazėje (www.biocidai.nvsc.lt) galima patikrinti, ar produktas turi galiojantį autorizacijos liudijimą, kokios jo sudėtinės dalys. Naudojamos valymo cheminės priemonės turi turėti saugos duomenų lapus ir naudojimo aprašymus, kuriais vadovaujamasi, atliekant valymo darbus. Svarbu, kad valymo inventorius būtų tinkamai ženklinamas.

Valymo inventorius (kibirai, šluotos, šluostės ir kt.) turi būti paženklinti atskirų patalpų ženklinimo simboliais. Pavyzdžiui, tualetų valymo įrankiai paženklinti raudona spalva, koridorių - mėlyna ir t.t. Tualeto patalpų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus (pavyzdžiui, koridoriaus, sandėlio ar kt.). Inventorius laikomas tam skirtoje vietoje švarus ir sausas. Pašluostės kasdien turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos.

Patalpose privaloma atlikti ir graužikų bei vabzdžių naikinimą. Atliekami valymo bei priežiūros darbai registruojami Valymo ir dezinfekavimo žurnale. Valymo paslaugų kokybei išlaikyti ir gerinti naudingas ir reguliarus auditas. (rekomenduojamas atlikimo periodiškumas - 1 kartą per mėnesį). Audito radinius ir prevencinius koregavimo veiksmus padeda dokumentuoti ir atsekti valymo darbų patikros forma.

Reikalavimai Patalpoms Valymo Priemonėms Laikyti

Turi būti adekvačios patalpos, kur būtina, valymo, dezinfekavimo medžiagoms ir darbo reikmenims bei priemonėms laikyti. Šios patalpos turi būti iš korozijai atsparių medžiagų, lengvai valomos ir turėti atitinkamą karšto ir šalto vandens tiekimą.

Grindų, Sienų, Langų ir Lubų Reikalavimai

• Turi būti užtikrinama gera grindų dangos būklė, danga turi būti lengvai valoma, o prireikus dezinfekuojama. Grindų dangai turi būti naudojamos nelaidžios, nesugeriančios, plaunamos ir netoksinės medžiagos. Užglaistytomis sandūromis (sandūros - ideali vieta mikrobams kauptis). Kur tinka, grindys turi užtikrinti tinkamą paviršiaus drenažą.
• Sienos turi būti švarios, paviršius turi būti lygus, lengvai valomas, užglaistytomis sandūromis. Jos turi būti iš drėgmei nelaidžių ir neabsorbuojančių, plaunamų, nenuodingų medžiagų.
• Permatomos bei stiklinės pertvaros, esančios patalpose arti darbo vietų ir judėjimo kelių, turi būti ryškiai pažymėtos (taip išvengsite traumų).
• Laiptai, liftų kabinos ir pagalbinės konstrukcijos (pakylos, kopėčios, latakai) turi būti švarūs ir išdėstyti taip, kad neterštų maisto. Latakai turi turėti dengtus priežiūros ir valymo liukus.
• Langai turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti bei išvengti nešvarumų kaupimosi. Atidaromuose languose turi būti įrengtas vabzdžių nepraleidžiantis išimamas tinklelis.
• Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų. Durys turi būti sandarios ir, jei būtina, automatiškai užsidarančios.
• Lubos ir ant jų bei sienų esantys įrenginiai turi būti švarūs ir taip įrengti, kad nesikauptų nešvarumai, kondensatas, pelėsiai, būtų lengvai valomi būtų lengvai valomi ir netrupėtų.
• Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir dezinfekuojami.

tags: #maisto #gamybos #patalpu #sanitariniai #reikalavimai