Broniaus Markausko turto deklaracija: Kas slypi už skaičių?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) reguliariai skelbia metines gyventojų (šeimos) turto deklaracijas, siekdama užtikrinti viešumą ir skaidrumą. Šios deklaracijos apima Lietuvos savivaldybių tarybų narius, kitus politikus ir valstybės tarnautojus. Šiame straipsnyje panagrinėsime buvusio Ūkio ministro, Seimo LVŽS frakcijos nario Broniaus Markausko turto deklaraciją ir su ja susijusią informaciją.

Grynąjį turtą tarp naujai išrinktų merų sukaupęs buvęs Ūkio ministras, Seimo LVŽS frakcijos narys Bronius Markauskas - 267 tūkst. eurų. Didžiausią būsimo Klaipėdos rajono mero turto dalį sudaro NT ir kitas privalomas deklaruoti turtas, 2017 m. pabaigoje B. Markauskas buvo deklaravęs 9,7 tūkst. eurų piniginių lėšų, turėjo paskolų už 35,6 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija liepos mėnesį interneto svetainėje paskelbė metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų duomenis už 2019 metus. Turtą deklaruoti privalo apie 48 tūkst. Lietuvos savivaldybių tarybų narių, kitų politikų valstybės tarnautojų.

Klaipėdos rajono politikai - ne iš kelmo spirti ne tik politinėje, bet ir savo ūkinėje veikloje. Kai kuriems iš jų tikrai nepritaikysi populiarios dainelės žodžių: „O kas neturi pinigų, tegu eina ubagauti“.

4-oje vietoje tarp rajonų politikų - meras Bronius Markauskas. Jo turto deklaracijoje - daugiau nei 305 tūkst. eurų. „Bangai“ meras aiškino, kad šis turtas - daugiau nei prieš 20 metų įsigyti 20 hektarų žemės šalia Klaipėdos ir namas. „Būdamas politikas tikrai nepraturtėjau. Suma turto deklaracijoje neatspindi realiai turimos pinigų sumos. Banko sąskaitoje - santaupos itin kuklios, kas net šiek tiek kelia nerimą. Tikrai gyvenu taupiai ir pinigų, kuriuos neapgalvotai galėčiau leisti, neturiu. Planuojant išlaidas, prioritetas - vaikų išmokslinimas.

Kad turto deklaracijoje pateikta suma prasilenkia su kasdieniu gyvenimu, pritaria ir 3-ioje kukliausiųjų vietoje atsidūręs Tarybos narys Martynas Pocius. Nors politikas jau beveik 17 metų sėkmingai rajone vysto verslą, jo turto deklaracija siekia vos daugiau nei 17 tūkst. eurų.

„Asmeninis turtas prieš keletą metų buvo daug didesnis. Lėšos deklaracijoje pasikeitė, kai išsiskyrėme su žmona, nes jai liko namas. Tiesa, turiu sėkmingai veikiančią bendrovę. Tačiau teisiškai įmonės turtas - ne mano turtas. Deklaruojant pajamas įtraukiamas tik pradinis įmonės kapitalas 2,5 tūkst. eurų“, - aiškino M.

Štai keletas įdomesnių faktų apie kitų politikų turtą:

• Didžiausią turtą, neatėmus turimų paskolų, deklaravo Kazlų Rūdos būsimasis meras Mantas Varaška - 288 tūkst. eurų.
• Alytaus meras Nerijus Cesiulis yra sukaupęs didžiausią pinigų sumą - bankuose arba grynaisiais laikė 84 tūkst. eurų.
• Turtingiausiu šalies politiku tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, per metus šeimos turtą išauginęs 52 procentais. Jo turto vertė - daugiau nei 24,3 mln. eurų.

Penktoje turtingiausiųjų Lietuvoje sąrašo vietoje ir pirmoje tarp rajono politikų - Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Jonas Dumašius. Jo turtas įvertintas 5,1 mln. eurų. Šio Tarybos nario akcijų vertė - 3,2 mln. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, suma sudaro 955 tūkst. eurų. Jis paskolino ir nesusigrąžino lėšų už 740 tūkst. eurų. J. Dumašius Lietuvoje deklaravo žemės sklypus už 231 tūkst. eurų.

„Bangai“ turtingiausias rajono politikas ir verslininkas pakomentavo, kad sukauptos lėšos - 30 metų sunkaus darbo rezultatas. „Tai - ne sėkmė, o kasdien priimami sprendimai - kaip šachmatuose - ėjimai. Tiesa, būna sunkesnių, būna geresnių metų, tačiau galutinis rezultatas - geras. Norisi dalintis: kasmet 50-70 tūkst. eurų skiriu labdaringai veiklai“, - sako J.

Antras pagal turto deklaracijų duomenis tarp Tarybos narių - ūkininkas Andrius Vainius. Jis deklaravo 820 tūkst. Pasiskolintos ir negrąžintos šio politiko lėšos - 229 658 eurų, o deklaruotas turtas išaugo daugiau nei 148 tūkst. eurų. 2018 metais A. Vainius turėjo 672 tūkst. eurų turto, o pasiskolintos ir negrąžintos lėšos praėjusiais metais - 121 tūkst. eurų. Pasak politiko, šios lėšos atspindi ūkio veiklą. A. Vainius nuo 1990-ųjų metų plėtoja ūkį Endriejavo seniūnijoje. Šiuo metu jam priklauso 500 hektarų dirbamos žemės, 350 gyvulių. „Turiu 5-iems metams 100 tūkst. eurų paskolą. Investavau į grūdų bokštus, valymo įrengimus.

Pagal turto deklaraciją žemiausioje vietoje tarp rajono Tarybos narių - Vytautas Butkus. Jo piniginės lėšos - 693 eurai. Jauniausio Tarybos nario teigimu, pateikta deklaracija kukli, atspindinti liaudies patarlę: „Visa manta ant pečių, visas turtas kišenėj“. „Esu jaunas, tad natūralu, kad nesukaupiau jokio finansinio kapitalo, bet užtat sukaupiau išsimokslinimo kapitalą. Po gimnazijos studijavau Vilniaus universitete, šiemet apsigyniau magistrą, studijų pabaigoje pradėjau dirbti valstybės tarnyboje. Kuklaus atlyginimo man užtenka kasdieniam pragyvenimui, o ir savo pomėgiams: knygoms, fotografijai. Be to, iš patyrusių artimų žmonių mokausi automobilių remonto pagrindų. Turiu nuostatą ateityje užsidirbti ir savo galva, ir savo rankomis“, - komentavo V.

Prie mažiausiai turto turinčiųjų (2-oje vietoje) - ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šunokas, kuris deklaravo turto už 4 tūkst. eurų. Pateiktoje deklaracijoje jo kelių transporto priemonių vertė siekia 3 tūkst. eurų, ir kredito įstaigose, ir ne jose turimų piniginių lėšų suma - tūkstantis eurų. „Man svarbiausia ir brangiausia - šeima ir kokybiškas laisvalaikis.

- Kasmet primename, kad VMI svetainėje skelbiami valstybės tarnautojų ir kitų asmenų duomenys skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei.

2018 m. balandžio pradžioje visuomenės informavimo priemonės paskelbė informaciją apie tai, jog tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dirba žemę Klaipėdos rajono Triušelių kaime. Žemės sklypų nuoma nėra įregistruota. Vienas iš sklypų savininkų R. Pasak pareiškėjų, B. B. Markauskas bei jo mama, naudodamiesi svetimais žemės sklypais galimai neteisėtai deklaruodami pasėlius gavo išmoką iš Europos Sąjungos, užvaldė svetimą turtą.

Visuomenės informavimo priemonėse nurodyta, kad Markausko šeimos ūkį oficialiai valdanti B. Pareiškėjai bei visuomenės informavimo priemonės nurodo, kad galimi pažeidimai prasidėjo 2014 metais tuomet, kai B. Markauskas nebuvo Seimo nariu.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos persiųstame Seimo nario Bronislovo Matelio kreipimesi nurodyta, kad tuometinis žemės ūkio ministras B. Markauskas pagal įgaliojimą tvarkė ūkio reikalus, pasėlius deklaravo bei žemės sklypų dokumentus tvarkė savo atostogų metu. Šiais savo veiksmais B.

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys B. Markauskas pateiktame Komisijai paaiškinime nurodė, jog savo mamos įregistruotą ūkį jis yra nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje. Pats jis ūkio veikla neužsiima, ūkio neturi. Iki 2016 m. lapkričio mėnesio B. Markauskas pagal įgaliojimą tvarkė įvarius ūkio klausimus, teikė deklaracijas, susijusias su tiesioginių išmokų gavimu.

Kadangi ūkis priklauso jo mamai, tikslių duomenų jis neturi, tačiau, jo žiniomis, nė vienas iš naudojamų žemės sklypų savininkų nesikreipė nei į jų šeimą, nei į atsakingas institucijas, neprašė ir nereikalavo nenaudoti žemės sklypų. Jo žiniomis, dėl sklypų naudojimo buvo susitarta žodžiu. Toks susitarimo būdas yra populiarus kaimuose ir mažuose miesteliuose, kur vieni kitus pažįsta.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į gautą informaciją apie Markauskų šeimos ūkį, 2018 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, svetimo turto ir Europos Sąjungos lėšų pasisavinimo.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau - NMA) Komisijai paaiškino, kad ji neturi duomenų bei negali pateikti informacijos, ar B. Markauskas dalyvauja ūkininkavimo veikloje. Visos paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos buvo teikiamos B. Markausko mamos vardu, o B. Pagal NMA pateiktą informaciją paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos B. Markausko mamos vardu 2014 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 3 d. teikė B. Markauskas pagal įgaliojimą. Nurodytu laiku B. Markauskas nebuvo Seimo nariu. 2017 m. gegužės 20 d. B.

NMA gavusi informaciją apie galimai neteisingai deklaruotus pasėlius, kreipėsi į B. Markausko mamą, prašydama pateikti žemės sklypų valdymo teisės dokumentus. Patikrinusi juos, NMA pritaikė sankcijas už neteisingą deklaravimą 2016 m. Seimo narys B. Markauskas mamos vardu valdomą ūkį privačių interesų deklaracijoje nurodė 2016 m.

Kiekvienas asmuo turi teisę sudaryti sandorius, pateikti dokumentus ne pats asmeniškai, o per atstovą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „Sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ vartojama sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos. [...] toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, kad „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Be kita ko, Konstitucinis Teismas aukščiau minėtame nutarime yra pabrėžęs, kad „[...] įstatymų leidėjas turi pareigą, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti tokį reguliavimą, iš kurio kiekvienu atveju būtų galima spręsti, kokia Seimo nario veikla yra tik jo nuosavybės naudojimas, pajamų iš jos gavimas, jam nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas, taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas, t. y. veikla, kurios Konstitucija Seimo nariui nedraudžia, o kokia veikla jau yra verslas, komercija ar kitokia veikla, kuria siekiama pelno, t.y. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ūkininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko partneriu laikomas fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2004-2008 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisija 2008 m. gruodžio 10 d. rekomendacijoje „Dėl ūkininko veiklos suderinamumo su Seimo nario pareigomis“ Nr. Pažymėtina, kad 2012-2016 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisija 2015 m. birželio 10 d. išvadoje „Dėl Seimo nario pareigų suderinamumo su kaimo turizmo paslaugų teikimo veikla“ Nr. 101-I-01 nusprendė siūlyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime.

1. Pagal komisijai pateiktus duomenis, Seimo narys B. Markauskas nevykdo ūkininko veiklos, šią veiklą vykdo jo mama. B. 2. 3. Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi B.

Apibendrinant, Broniaus Markausko turto deklaracija atspindi jo sukauptą turtą, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir santaupas. Nors deklaracijoje nurodyta suma neatspindi realiai turimos pinigų sumos, ji suteikia informacijos apie jo finansinę padėtį. Svarbu paminėti ir aplinkybes, susijusias su jo šeimos ūkiu ir galimais interesų konfliktais, kurie buvo nagrinėjami Etikos ir procedūrų komisijos.

Ši informacija leidžia visuomenei stebėti politikų finansinę padėtį ir užtikrinti skaidrumą. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad turto deklaracijos ne visada atspindi visą finansinę situaciją ir gali būti interpretuojamos įvairiai.

tags: #bronius #markauskas #turto #deklaracija