Šiame straipsnyje aptariama architekto Kęstučio Lupeikio kūryba, jo indėlis į Lietuvos architektūrą, bei istorija, susijusi su Locmanų namo likimu Klaipėdos uoste.
Neseniai socialiniuose tinkluose pasirodė skaudi žinia apie Kęstučio Lupeikio netektį. Kauno modernaus meno fondas pasidalino žinia, pabrėždamas jo pranašiškus žodžius apie nuojautas ir ateities ženklus.
Kęstučio Lupeikio gyvenimas ir kūryba:
- Gimė 1962 m. Vilniuje.
- 1980-1984 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute.
- 2004 m. suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
- Nuo 1992 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1993 m. - „Angies“ grupės narys.
- Nuo 1995 m. dėstė architektūrą studentams.
Ryškiausias Kęstučio Lupeikio kūrinys - administracinis prokuratūrų pastatas (2008 m.) Rinktinės g., Vilniuje, kuris išsiskiria minimalistiniu tūriu ir plastiška interjero erdve. Šis pastatas buvo įvertintas Lietuvoje ir už jos ribų.
K.Lupeikio tapybos paroda COME TOGETHER eksponuota LDS galerijoje Vokiečių g.2 (Vilnius). Anot autoriaus, tapybos darbuose nesiekta muzikinio kūrinio iliustravimo ar įvaizdinimo. Mintis, kaip ir pats autorius, dažniausiai ironiška, konceptualiai provokuojanti žiūrovą suvokti paveikslą virtualiai, netiesmukai. Daugelis eksponuojamų darbų sukurti per pastaruosius du metus ir tarsi pratęsia K.Lupeikio kūrybinę platformą, plėtojamą bene tris dešimtmečius.
K. Lupeikis taip rašė apie savo kūrybą:
„Tapyba - tarsi kalba …ir kvapas… Noriu tapyti, tapyti, tapyti… nes tai yra beprotiškai smagu. Užveda, nepaleidžia.“
Menininko darbai eksponuoti įvairiose parodose, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos Dailės muziejus, W. Lehmbruck muziejus Vokietijoje bei privačios kolekcijos Lietuvoje, Danijoje, Honkonge, Vokietijoje.
Parodos:
- 2018 - Lietuvos dailininkų tapybos ir skulptūros paroda „MENININKŲ MOSTAI LIETUVAI“.
- 2016 12 20 - 2017 01 07, Tapybos ir objektų paroda „PRALIEK KRAUJO“.
- 2016 12 01 - 31, XVI Tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė „Nomadiški vaizdai / Nomadic Images“.
- 2014-06-07 - 2014-08-04, Eksponato pavadinimas: „LR Prokuratūrų pastatas“.
LR Generalinė prokuratūra Vilniuje, projektuota Kęstučio Lupeikio
Locmanų Namo Istorija Klaipėdoje
Klaipėdos uostas
Prieš piketą dėl Locmanų namo išsaugojimo, „Atvira Klaipėda“ gavo I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžių protokolus, kurie atskleidė, kad Locmanų namo likimas buvo svarstomas net keturiuose posėdžiuose. Šio piketo išvakarėse „Atvira Klaipėda” gavo pretekstą griauti šį pastatą suteikusios I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžių protokolus, kuriuos iš pradžių KPD specialistė, šios komisijos sekretorė Rita Kuncevičienė vadino vidaus dokumentais, neskirtais viešinimui, tačiau negalėjo įvardinti tvarkos, kurioje taip ir nustatyta. Pasirodo, Locmanų namo likimas buvo svarstomas net keturiuose minėtosios tarybos posėdžiuose. Į piketą Klaipėdoje susirinko keliolika klaipėdiečių.
„Informuojame, kad Kultūros paveldo vertinimo taryba vadinamąjį Locmanų namą yra išbraukusi iš vertingųjų savybių požymių turinčių objektų sąrašo. Šiuo metu poreikio griauti šį pastatą nėra, tačiau bendrovė turi būti tam pasirengusi, jeigu prireiks atlaisvinti daugiau vietos prie naujai pastatytų ir išgilintų uosto 10-11 krantinių.
Esminiai argumentai ir nuomonės:
- 2018 m. kovo 13 d. Klausimą dėl pastato Uosto g. 23, Klaipėdoje priskirti kitų objektų kategorijai? Taryba rekomendavo atlikti pastato apmatavimus.
- Sprendimo motyvų įvardinamas argumentas esą pastatas neatitinka 2013-06-07 kultūros ministro įsakymu Nr.
- Pasisakė K. Lupeikis, pastatas vertingas, bet ar jis vertingas tiek, kad užkirsti kelią uosto plėtrai, jo nuomone ne.
- Šiai nuomonei pritarė ir I. Vaškevičiūtė.
Klaipėdos uostas
2018 m. gegužės 22 d. Vertinimo tarybos nariai pirmiausia apžiūrėjo pastatą. Posėdžio metu pasisakė tuometinis „Klasco” vadovas Audrius Pauža. „Šiandien jau yra patvirtinti visi uosto plėtros planai."
Pasisakė ir kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas. Jis pabrėžė, jog prieš 10 metų atliko tyrimą apie šį pastatą bei jau tada rekomendavo, jog ant šio pastato reikia pakabinti tris lentas, skirtas uosto atgavimui, gaisrui bei kapitonui J. Andžijauskui.
„Aišku, kad uostas plėsis, tačiau, kažkada ta plėtra liausis. Didžiausia pastato vertė - istorinė ir memorialinė”, - taip protokole aprašoma D. Po šių pasisakymų A. R. Siūlytų direktoriui įsirengti ofisą pastate. Jis pabrėžė, jog prieš 10 metų atliko tyrimą apie šį pastatą bei jau tada rekomendavo, jog ant šio pastato reikia pakabinti tris lentas, skirtas uosto atgavimui, gaisrui bei kapitonui J. Andžijauskui.
Argumentai už pastato išsaugojimą:
- Namas svarbus tuo, jog jame gyveno locmanai, taip pat jame gyveno kapitonas Juozas Andžijauskas, kuris pirmas pradėjo plaukioti laivais su lietuviška trispalve.
- Namas pastatytas ant XVIII a. gynybinio pylimo, šalia kilęs gaisras pakeitė Klaipėdos veidą.
- Ši teritorija Klaipėdos aneksijos metais pateko į vad. laisvąją zoną, kurioje plevėsavo Lietuvos vėliava.
2018 m. gegužės 29 d. A. Šolienė pastebėjo, jog nėra parengta uoste esančio paveldo saugojimo strategijos, jai pritarė I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė, kuri pastebėjo, jog trūksta visumos, nepritaria elementiniam požiūriui. R. Kondratas pastebėjo, jog svarstytini pasiūlymai dėl pastato įamžinimo variantų, gal išleidžiant leidinį apie jį, ar atliekant jo apmatavimus. R. Pakalnis suabejojo ar yra pagrindas vertinimo tarybai keisti jau priimtą savo sprendimą. A. Boruta mano, jog yra, nes Vertinimo taryba negavo viso su pastatu susijusios informacijos. Po tokių diskusijų R. Pakalnis pasiūlė klausimo svarstymą atidėti, įpareigojant KPD teritorinį padalinį kreiptis raštu į vertinimo tarybą, jog klausimas dėl pastato vertės būtų dar kartą svarstomas, taip pat paaiškinti, kodėl ne visa medžiaga nebuvo pateikta tarybai pirmojo svarstymo metu.
2018 m. birželio 12 d. Posėdžio metu vėl pasisakė tuometinis „Klasco” vadovas A. Pauža ir įmonės technikos direktorius Algirdas Kamarauskas. Namo, apie kurį kalbama, vietoje numatomi kranai bei kroviniai”, - aprašoma A. A. Pauža vėl aiškino, kad įėjimas į uostą yra griežtai saugomas, laisvas patekimas į teritoriją nenumatytas, todėl visuomenei negali būti sudarytos sąlygos apžiūrėti ir lankyti pastatą.
Pasisakė I. Zakšauskienė, ji pasisakė, jog ilgai svarstė apie šį pastatą, keitė savo nuomonę vos ne kiekvieną dieną. 1923 m. Lietuvai prie Locmanų namo buvo iškilmingai perduotas Klaipėdos jūrų uostas, žvelgiant į šį objektą iš istorinės perspektyvos - tai vienintelis likęs iš senųjų uosto pastatų. Taip pat klaidingas yra suvokimas, kad pastatas svarbus tik visuomenei, tai materialinis istorijos ženklas, jo egzistavimo faktas svarbus mūsų mentalitetui. Reaguodamas į tokį pasisakymą vėl savo poziciją dėstė A. Pauža.
I. Vaškevičiūtė pastebėjo, jog gal galima būtų pastatą perkelti, neturim teisės stabdyti uosto plėtros, tačiau kaip paveldosaugos atstovai negalim leisti lengva ranka pastato nugriauti. Direktorius atsakė, jog tai pinigų klausimas. A. Boruta pabrėžė, jog pirmą kartą pristatymas buvo tendencingas, mano, jog pastatas vertingas istorine verte, nemano, kad pastatą reikia saugoti in situ.
Po tokių diskusijų pasisakė ir „Klasco” infrastruktūros skyriaus vyr. R. Pakalniui pasiūlius balsuot už Locmanų namo priskyrimą kitų objektų kategorijai balsavo jis pats, R. Kondratas, A. Kaladžinskaitė, I. Vaškevičiūtė, A. Šolienė, E. J. Morkūnas, prieš - A. Boruta ir I. Taip pat buvo pasiūlyta „Klasco”atlikti pastato 3D apmatavimus; išleisti K.
Ši istorija atskleidžia sudėtingą balansą tarp uosto plėtros ir kultūros paveldo išsaugojimo, o diskusijos dėl Locmanų namo likimo parodo, kaip skirtingi interesai ir vertybės susiduria sprendžiant miesto ateitį.
tags: #lupeikis #architektu #sajungos #priestatas