Lukiškių kalėjimas, veikęs nuo 1904-ųjų, oficialiai uždarytas. Ši įkalinimo įstaiga, užgimusi Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, birželio 26 dieną minėjo 115 metų sukaktį.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė: „Lukiškių kalėjimui, neseniai, birželio 26 dieną, suėjo 115 metų. Tą dieną gubernatorius pasirašė įsakymą ir pirmieji kaliniai buvo įkelti į Lukiškes. Šimtmetį veikusi įkalinimo įstaiga buvo tarsi Lietuvą užvaldžiusios šalies galios simbolis, pastatytas su siekiu įbauginti ir parodyti kitaip galvojantiems savo vietą. Kalėjimų tvirtovė čia iškilo nuo to laiko, iš mūsų valstybės buvo likusios tik atskiros gubernijos carinės Rusijos sudėtyje“.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi bei Kalėjimų departamento vadovu Robertu Krikštaponiu.
Panagrinėkime išsamiau šio istorinio įvykio aplinkybes, priežastis ir tolimesnius planus.
Iškeldinimo procesas ir priežastys
Iškeldinimas vyko etapais per kitus metus. Kiekviena įstaiga turės padaryti tam tikrus namų darbus, įsirengti kamerų tipo patalpas ir kitas patalpas, kurias reiks atnaujinti, suremontuoti. Ir tuomet palaipsniui bus mažinamas kalinčiųjų asmenų skaičius Lukiškėse ir jie keliaus po visas pataisų namų įstaigas visoje Lietuvoje.
Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai pabrėžia, jog iš Lukiškių perkeltiems nuteistiesiems įkalinimo sąlygos nepasikeitė: tie, kuriems buvo numatyta bausmę atlikti kalėjimo režimu, ir toliau laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis.
Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus: „Lygiai tas pats, kas buvo Lukiškėse, lygiai tos pačios sąlygos yra ir Pravieniškėse. Kitaip negalima, mus įstatymas įpareigoja laikyti juos atskirai“.
Vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
Kalėjimų departamento vadovas pabrėžė, kad Lukiškėse nebuvo tinkamų kalinimo sąlygų, dėl ko kaliniai galėdavo iš Lietuvos prisiteisti žalos atlyginimą.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius yra sakęs, jog Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš Vilniaus miesto centro planuojama iškelti iki šių metų gruodžio 31 dienos, tai turėtų kainuoti iki 1,5 mln. eurų.
Pasak E. Jankevičiaus, greitu metu turėtų keistis ir Kalėjimų departamento pavadinimas, nes Lukiškėse esanti įstaiga buvo vienintelė savo pavadinime žodį „kalėjimas“ turinti įstaiga.
„Lukiškių iškeldinimas gali turėti pasekmių ir aukštesnėms šios sistemos institucijoms. Lukiškių kalėjimas buvo vienintelė tokio pavadinimo įstaiga. Nebelikus žodžio „kalėjimas“, netenka prasmės Kalėjimų departamento pavadinimas. Matyt, atėjo laikas keisti institucijos vardą. Galbūt Pataisos reikalų ar Pataisos įstaigų priežiūros departamentas“, - sakė ministras.
Pats Lukiškių uždarymas sutaupys mums nemažai lėšų, kurios keliaus į pareigūnų darbo užmokesčio fondą. Be abejo, bus galima ir toliau didinti algas.
#8 Rusijos iškilimas Petro I laikais. Europos absoliutizmo epocha su Valdu Rakučiu
Kaliniai ir pareigūnai
Dabar Lukiškių kalėjime kali 654 kaliniai, daugiau kaip 100 iš jų - iki gyvos galvos įkalintų nuteistųjų, tarp jų - ir vienintelė moteris Alma Bružaitė.
Didžioji dalis iš 92 Lukiškėse kalėjusių nuteistųjų iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių pataisos namus.
Kalėjimo režimu kalinti nuteistieji išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Iš viso iš Lukiškių buvo iškelta 600 kalinių.
Pirmadienį iškeldinus paskutinius nuteistuosius, antradienį skelbtas oficialus sostinėje veikusio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus uždarymas.
Kalbant apie Tardymo izoliatorių, tai didžioji dauguma kalinčių asmenų yra Pravieniškėse. Kiti yra Rasų gatvėje esančiuose pataisos namuose. Sąlygos tokios pačios, o kalbant apie tardymo izoliatorių Pravieniškėse - ženkliai geresnės.
Yra ne tik kaliniai, bet ir pareigūnai. 354 pareigūnai dirba Lukiškėse. Nė vienas pareigūnas nebus atleistas. Pareigūnai mums yra šiai dienai yra aukso vertės, jų mūsų sistemoje trūksta. Be to, tai yra viena iš Lukiškių iškėlimo priežasčių, nes pareigūnai liks savo darbo vietose ir dirbs kituose pataisos namuose. Taip mes užpildysime trūkstamų pareigūnų skaičių. Ir, be abejo, bus kompensuojamas važiavimas iš Vilniaus į kitus pataisos namus.
Vilniaus pataisos namai su Lukiškėmis nuo balandžio 1 d. bus sujungti, bus viena įstaiga. Dalis, matyt, dirbs Vilniaus pataisos namuose. Tie, kuriems Vilniaus pataisos namuose nebus vietos, matyt dirbs Pravieniškėse, Alytuje, gal Kauno nepilnamečių - tose įstaigose, kurios yra netoli Vilniaus. Matyt, bus pasiūlytas toks režimas: parą budi - trys laisvos.
Atlyginimai iš esmės kitais metais kils visiems pareigūnams. O dėl to, kad bus kita darbo vieta, atlyginimai neturėtų skirtis. Tik bus kompensuojamas važiavimo laikas.
Paskirstymas po kitas įkalinimo įstaigas
Pagrinde sulauks Vilniaus, Marijampolės pataisos namai, Pravieniškės. Dalį nuteistųjų perkelsim į Šiaulių tardymo izoliatorių, į Kauno nepilnamečių pataisos namus, Marijampolės pataisų namus. Praktiškai visos įstaigos gaus tam tikrą kategoriją nuteistųjų.
Dalis nuteistųjų iki gyvos galvos ir šiandien atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Yra teismui pateikti teikimai dėl kai kurių asmenų, kurie nuteisti iki gyvos galvos, perkėlimo į pataisos įstaigas.
Tiesiog jie perkeliami į lengvesnį režimą. Jie gyvena jau grupėje, ne po vieną, užsiėmimai jiems vyksta - jie šiek tiek laisviau gali judėti, turi pasivaikščiojimo kiemelį. Tikimės, kad dalis nuteistųjų iki gyvos galvos bus perkelti į Pravieniškių pataisos namus, jeigu teismas sušvelnins režimą. Tie, kurie daugiau nei 10 metų atliko bausmę kalėjime, gali būti perkelti į pataisos įstaigą.
Kita dalis, kurie nebus perteisti, panašiomis sąlygomis atliks savo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Šiaulių, Kauno tardymo izoliatoriuose.
Visos pataisos įstaigos gali laikyti visų kategorijų nuteistuosius ar suimtuosius. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio, pakeitus teisinę bazę, yra tokia galimybė. Kiekviena pataisos įstaiga turi savo žinioje bendrabučio tipo patalpas, kur atlieka bausmę nuteistieji, ir yra kamerų tipo patalpos, kuriose atlieka bausmę nuteistieji už drausmės pažeidimus. Vietų yra.
Tokių žmonių nėra daug, virš 100. Kalbant apie teisinį reglamentavimą, kurį pakeitėm, mes ruošėmės Lukiškių kalėjimo iškeldinimui jau nuo liepos mėnesio. Kalinių skaičius po truputį ir pačiose Lukiškėse mažėjo, mes keitėme teisės aktus ir esame jau pasiruošę.
Tam reikės įrenginėti. Yra numatyta iki pusantro milijono eurų. Tai kamerų tipo patalpos. Mes turime įrengti tardymo izoliatorių Vilniaus pataisos namuose ir po truputį suremontuoti tam tikras patalpas iš esmės visose įstaigose, esančiose Lietuvoje.
Mes turime racionaliai išnaudoti turimas patalpas, kurios šiai dienai nėra užpildytos ir jas galima pritaikyti nuteistųjų gyvenimui. Manau, kad tai racionalus sprendimas, taupantis valstybės lėšas. Jeigu išnaudosime visas patalpas, kurias turime, pritaikysime jas nuteistiesiems, įrengsim kamerų tipo patalpas ar gyvenamąsias patalpas, tai valstybei žymiai geriau negu statyti naujus kalėjimus.
Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateitis
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Lukiškių kalėjimo pastatus žadama perduoti Turto bankui.
Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui.
Turto bankas galėtų turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui, daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.
Ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad sieks, jog artimiausiu metu spygliuotos vielos būtų pašalintos.
„Mano užduotis buvo iškeldinti ir uždaryti šį kalėjimą, man svarbiausia, kad Lietuvos ir Vilniaus miesto žmonės nebematytų tvorų, spygliuotų vielų. Tikrai reikalausiu, kad jos būtų nuimtos kuo greičiau, reikalausiu, kad ši teritorija būtų viešai prieinama, kad žmonės čia galėtų patekti. Pereinamuoju laikotarpiu tai išliks saugoma teritorija. Manau, kad ir Vyriausybė galėtų svarstyti, kas čia galėtų būti. Svarbu, kad šis baisus niūrus simbolis neišliktų“, - tikino teisingumo ministras.
Kitą savaitę yra planuojama diskusija su Vilniaus miesto savivaldybe.
Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas mano, kad ši vieta turėtų išlikti tokia, kokia yra, ir virtusi turistiniu objektu galėtų nešti naudos valstybei.
„Kaip turistinis ateityje objektas, aš esu įsitikinęs, lietuviškas Alkatrasas tikrai turi teisę gyvuoti toliau ir jį turi teisę pamatyti visi žmonės“, - sakė konservatorius.
Mes atiduosime Turto bankui ir tikimės, kad jie sugalvos, kaip jį racionaliai panaudoti, parduoti. Bet, paprastai pasakius, tai ne mūsų galvos skausmas.
Dalis pastatų, ne visa teritorija. Įvairių galimybių yra. Vienas pavyzdys - lankiausi Estijoje, jie panašų kalėjimą turėjo Taline. Iškėlė, perkėlė kalinius kitur ir ten įrengs muziejų komunizmo aukoms ir nusikaltimams atminti. Kažkas galbūt galėtų būti ir pas mus.
Teigiama, kad per dvi savaites bus organizuojama diskusija, kas galėtų atsirasti kalėjimo patalpose.
tags: #lukiskiu #kalejimo #iskeldinimas